Veikla

  • LIT
  • Veikla
  • Baltijos šalių intelektinis bendradarbiavimas
Atgal

Baltijos šalių intelektinis bendradarbiavimas

Po Pirmojo pasaulinio karo Baltijos jūros rytiniame pakraštyje susikūrė jaunos nepriklausomos nacionalinės valstybės, - nauji pasaulio bendrijoje pripažinti politiniai subjektai. Nors politiškai ir nevieningos, jos - ypač mažiausios, Estija, Latvija ir Lietuva - siekė tartis ir bendrai veikti, kurdamos pažangią visuomenę ir gyventojų gerovę. Tą reikmę suprato ir bendravimą skatino šalių intelektualai, mokslininkai, profesijų lyderiai.

Pirmojoje Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje Kaune, Vytauto Didžiojo universitete 1935 metais buvo palaikyta idėja steigti mokslų akademijas Baltijos šalyse. Estijoje mokslų akademija įkurta 1938 metais, o Latvijoje ir Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo taip pat buvo įkurtos vėliau nacionalinėmis mokslų akademijomis virtusios institucijos – atitinkamai Latvijos istorijos institutas ir Antano Smetonos lituanistikos institutas. Tai buvo įrankiai organizuoti mokslinius tyrimus visos valstybės mastu.

Keleto iki 1940 metų įvykusių konferencijų tradicija atgaivinta Baltijos šalims atgavus Nepriklausomybę. Tai - tęstinės tarptautinės konferencijos įvairiais mokslo ir jo raidos klausimais, pakaitomis rengiamos trijose Baltijos valstybėse ir Suomijoje beveik kas antrus metus. Pastarojo dešimtmečio konferencijose nagrinėtos temos bei problemos: 2010 m. Vilniuje – mokslo sklaida bei tyrėjų bendruomenės ir plačiosios visuomenės santykiai, 2013 m. Taline – nedidelių šalių vaidmuo Europos tyrimų erdvėje, 2015 m. Rygoje – mokslų akademijų veikla inicijuojant ir skatinant tyrimus bei inovacijas, 2017 m. Helsinkyje – tyrimais grįstas mokytojų rengimas Baltijos regione. 2019 metais konferencija vėl vyks Lietuvoje. [Konferencijos pirmasis skelbimas PDF (anglų kalba)]

Dabar rengiant Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijas dalyvauja šių šalių mokslų akademijos ir Baltijos regiono šalių mokslų akademijų atstovai. XVI-osios konferencijos 2019 m. gegužės 2-3 dienomis Vilniuje tema - "Genai: nuo praeities į ateitį" - artimiausia biomedicinos mokslų sričiai, bet ja neapsiriboja. Pirmąją konferencijos dieną pranešimuose bus atskleidžiama šiuolaikinės genetikos ir genomikos įtaka augalų selekcijai, gydomajai medicinai ir naujoviškų mokslo disciplinų radimuisi bei plėtotei. Antrosios konferencijos dienos simpoziume bus Lietuvos pavyzdžiu parodoma, kaip naujausi genetikos ir genomikos laimėjimai keičia sampratą apie žmonių populiacijų istoriją. [Konferencijos preliminari programa PDF (anglų kalba)]

Naujausios biomedicininių mokslinių tyrimų technologijos – bioinformatika, medicininės biotechnologijos, genomo redagavimo priemonės (CRISPR/Cas sistemos) žmogaus genomo analizei – leidžia tirti ir plėtoti su etnogeneze susijusius klausimus. Tiriant DNR sekos įvairovę, galima rekonstruoti žmogaus populiacijos evoliucinę istoriją, kilmę, struktūrą ir išaiškinti individų ar populiacijų panašumus ir skirtumus. Demografiniai pokyčiai populiacijoje palieka pėdsaką, keisdami populiacijos genetinę įvairovę. Taigi galima teigti, kad mūsų istorija yra užkoduota DNR sekoje. Šiuolaikiniai etnogenezės tyrimai plėtojami susiejant archeologinius, genominius ir kalbinius tyrimų duomenis. Atskirų mokslo sričių gautų rezultatų palyginimas yra įdomus ir plačiajai visuomenei, jis padeda geriau suprasti ir išaiškinti tautų kilmės teoriją.