Veikla

Atgal

2019 m. kovo mėn. kronika

Pagerbti intelekto maestro: Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2018 m. Lietuvos mokslo premijos

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo iškilmingai apdovanoti 2018 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, LMP komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, viceministras akad. Valdemaras Razumas, LMP komisijos pirmininko pavaduotoja Tamara Bairašauskaitė, LMA nariai, kiti svečiai.
Pradėdamas iškilmes, LMA prezidentas akad. Jūras Banys akcentavo, kad valstybė be mokslo yra neįsivaizduojama, ir pasidžiaugė, kad mūsų šalyje yra daug iškilių mokslininkų. Mokslo pagrindu atsiranda ekonomika, inovacijos, kultūra, krašto gynyba, kas yra labai svarbu.
LMP komisijos pirmininko pavaduotoja T. Bairašauskaitė pakvietė laureatus atsiimti diplomų. Pasveikinęs nugalėtojus, Ministras Pirmininkas S. Skvernelis savo kalboje pritarė LMA prezidentui, kad valstybės nebūtų ne tik be mokslo, bet ir be žinių, bei širdies. Vyriausybės vardu padėkojęs laureatams, S. Skvernelis patikino, kad jam atrodo prasminga ir labai malonu skirti biudžeto lėšų premijoms. Jos turėtų ateityje subrandinti ir daugiau naujų, pažangių idėjų. Baigdamas linkėjo laureatams darnos, išlikti vieningiems.
Suteikus žodį laureatams, apie savo darbus papasakojo fizinių mokslų srities mokslininkas dr. Arnoldas Deltuva, įvertintas premija už darbų ciklą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“; fizinių mokslų srities laureatas akad. Vidmantas Gulbinas, apdovanotas premija už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“ (kartu su Andriumi Devižiu, Mariumi Franckevičiumi); biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių laureatas prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, įvertintas premija už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ (kartu su Jūrate Klumbiene, Vaiva Lesauskaite, Janina Petkevičiene, Abdonu Tamošiūnu); biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių laureatas prof. habil. dr. Feliksas Jankevičius, apdovanotas už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“ (kartu su Sonata Jarmalaite), taip pat technologijos mokslų srities laureatas akad. Vytautas Ostaševičius, pelnęs premiją už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai“ (kartu su Arvydu Palevičiumi, Rimvydu Gaidžiu, Rolanu Daukševičiumi, Giedriumi Janušu, Vytautu Jūrėnu).
Renginį sveikinimo kalba baigė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, pasidžiaugęs tikraisiais mokslo čempionais. Jo manymu, laureatai yra tie, kurie suteikia mokslui prasmę. Tikri maestro, sugebantys sukurti stebuklą.
Iškilmingame posėdyje dalyviai klausėsi Glebo Pyšniako (violončelė) ir Tado Motiečiaus (akordeonas) dueto, atlikusio Aleksandro Kačanausko ir Astoro Piazzollos  kūrinius.
Dr. Rolandas Maskoliūnas
Žr. nuotraukas 

Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas: kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?

Kovo 7 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius pakvietė apskritojo stalo diskusijai „Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?“ pasitinkant akad. Antano Andrijausko ir Vilniaus universiteto doc. Konstantino Andrijausko monografiją „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“.
Ši monografija, – kaip teigė knygos autoriai, – daugeliu požiūrių yra neklasikinė ir naujoviška. Lietuvos literatūroje tai iš tikrųjų yra pirmas išsamus veikalas, kuriame, remiantis komparatyvistinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai analizuojamos sudėtingos civilizaciologijos problemos. Tekste pagrindinis dėmesys sutelkiamas į neeuropines civilizacijas pabrėžiant jų gyvavimo laikotarpį iki daugeliu atžvilgių lemiamo susidūrimo su europiečiais modernioje epochoje. Šiame veikale detaliai lyginamuoju aspektu analizuojamos pagrindinės rytinės (Kinijos, Korėjos, Japonijos), vakarinės (Mesopotamijos, Levanto, Irano) ir pietinės (Indijos) Azijos dalių, Senovės Egipto, Užsachario Afrikos, Okeanijos ir ikikolumbinės Amerikos civilizacijos; atskirai nagrinėjamos daugelį šių civilizacinių erdvių jungusios, globalistines pretenzijas reiškusios arabų–musulmonų ir, pirmąkart lietuvių kalba, Eurazijos klajoklių civilizacijos. Knygoje aptariami įvairūs šių civilizacijų raidą ir savitumą lėmę išoriniai ir vidiniai veiksniai bei sudėtingos jų tarpusavio sąveikos problemos. Į lietuviškuosius civilizacijos istorijos tyrinėjimus pirmą kartą įvedama ne tik nau­jų, anksčiau išsamiau netyrinėtų civilizacinių erdvių, bet ir jų savitumą išryškinusių sąvokų bei asmenybių.
Renginio vedėjas dr. Vytautas Rubavičius, pradėdamas diskusiją ir glaustai pristatydamas monografijos turinį ir joje aptariamų problemų lauką, pasidalijo mintimis apie dvi pamatines prasidedančiai diskusijai civilizacijos ir metacivilizacijos sampratas. Jis taip pat provokuodamas diskusijos dalyvius užklausė, ką gi iš tikrųjų reiškia globalizacija, kaip ji veikia mūsų lietuviškąjį tautinį tapatumą, kaip reiškiasi deglobalizacija, izoliacionizmas dabartiniame pasaulyje, kokias problemas šie procesai kels artimiausioje ateityje Lietuvai? Pakvietė diskusijai, suteikdamas žodį vienam monografijos autorių dr. Konstantinui Andrijauskui ir klausdamas jo, kaip atsirado ši knyga? Dr. K. Andrijauskas, apgailestaudamas, kad šiame renginyje dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti jo tėvas akad. Antanas Andrijauskas, papasakojo, kaip buvo subrandinta šios monografijos idėja, kodėl veikale neeuropinių civilizacijų istorijos klausimai nagrinėjami ne tik vyraujančiu knygos pavadinime įvardintu komparatyvistinės analizės aspektu. Šioje dviejų skirtingų kartų autorių tekste civilizacinės komparatyvistikos problemos,  teigė jis, tiriamos dar keliais svarbiais analizės pjūviais: filosofiniu – tai akad. A. Andrijausko tyrimų laukas, ir jo paties tyrimuose  vyrauja požiūris iš socialinių mokslų perspektyvos. Vadinasi, tai buvo toks požiūris į neeuropinių civilizacijų istoriją, kuriame buvo ieškoma dviejų skirtingų požiūrių „iš viršaus“ ir „iš apačios“ harmoningos jungties. Prelegentas pabrėžė, kad lietuviams norint geriau pažinti save pačius, savo nacionalinių kultūros tradicijų savitumą tikrai verta gilintis į kitų neeuropinių civilizacijų, jų kultūros laimėjimų savitumą. Todėl mokslininkas kalbėjo tiek apie įvairių lokalinių civilizacijų šumerų, indų, kinų, japonų, arabų-musulmoniškosios ir kitų civilizacijų pažinimą lyginamuoju aspektu, tiek ir visuotinės Civilizacijos iš didžiosios raidės pažinimo svarbą, kuri XXI a. įžengė į labai sudėtingų civilizacinių virsmų procesą, kurį stengiasi apmąstyti ir daugelis įtakingiausių dabartinių civilizacijos teoretikų.
Į diskusiją aktyviai įsitraukęs doc. Naglis Kardelis, pristatydamas monografiją, ypatingą dėmesį sutelkė į seniausių Artimųjų Rytų civilizacinių pasaulių geresnio pažinimo svarbą. Analizuodami Artimųjų Rytų ir Vakarų civilizacijų ištakas, jo įsitikinimu, galima geriau suvokti ir kitus ne tik neeuropiniuose civilizaciniuose pasauliuose, bet ir savo kultūroje vykstančius esminius procesus. Kita vertus, įsisąmoninę savo kultūros tradicijų pažinimo svarbą, esame suinteresuoti gilintis ir į kitų kultūrų laimėjimus. Taip tampame atviresni gelminių civilizacijos istorijos procesų suvokimui. Visa, kas įdomaus, pasak filosofo, ateina į Civilizacijos istoriją etninės kultūros pagrindu (graikų filosofija, romėnų teisė, kinų tapyba ant šilko ir t. t.). Nepakantumas neeuropinių civilizacijų laimėjimams kyla iš įvairių socialinių, ekonominių, politinių nuostatų, dažniausiai tiesiogiai nenusijusių su tautiškumu. Neatsitiktinai yra stigmatizuoti ženklai ir žodžiai: „nacionalizmas“, „tautiškumas“, „patriotizmas“ – nes reikia brandumo norint juos prasmingai vartoti. Galiausiai, išsamesnis susipažinimas su kitomis didingomis kultūromis ir civilizacijomis leidžia įsigilinti į savosios kultūros šaknis, atsigręžti į savastį, suvokti ryšį su protėviais, kad žmogus galėtų toliau kurti kaip laisvas individas.
Dr. V. Rubavičius, pritardamas, kad kultūrinio  atvirumo ir uždarumo tema yra labai aktuali dabartinei mūsų kultūrai ir politikai, pabrėžė, kad atsivėrimas pasauliui negali būti politiškai skatinamas. Geras civilizacijos istorijos procesų pažinimas yra nepaprastai svarbus dabartinei Lietuvai, kuri yra įtraukta į daugybę dabartinių civilizacinių procesų, kur globalizacija susiduria su vis stiprėjančiomis izoliacionizmo ir tautinio tapatumo įtvirtinimo apraiškomis. Kuo daugiau suvokiamos kitos kultūros, tuo daugiau įgaunama kultūrinių įrankių bendrauti su savąja istorija ir kurti (tapatumas yra kuriamas, yra tautos galia).
Prof. Bronislavas Kuzmickas, pabrėždamas, kokia svarbi ir reikalinga ši monografija, kalbėjo apie Lietuvos kultūrai nuolatos kylančius iššūkius dabartinėmis globalizacijos ir izoliacionizmo tendencijų susidūrimo sąlygomis. Profesorius taip pat pasidalijo mintimis apie neblėstančią dabartiniame pasaulyje ekonominės, politinės ir karinės galios reikšmę, ypač dėmesį atkreipdamas į anksčiau ilgus šimtmečius viešpatavusių Rytų civilizacijų galios ryškėjantį atgimimą ir paaštrėjusias dabartiniame pasaulyje pagrindinių į hegemoniją pretenduojančių galių varžytuves ir bei svarbiausius šio proceso dalyvius.
Dr. Žilvinas Svigaris apžvelgė, kaip monografijoje yra išplėtotas ypatingą aktualumą dabartiniame civilizaciniame diskurse įgavęs kokybiškai naujas metacivilizacijos matmuo. Jo įsitikinimu, jis reljefiškai atspindi dabartiniame pasaulyje išryškėjusius kokybiškai naujus tiesiogiai su globalizacijos procesais ir informacine revoliuciją susijusius erdvinius ir laikinius santykius. Prelegentas ypač akcentavo, kad civilizacija ir metacivilizacija yra ne istorinio fakto konstruktai, bet sudėtingi sociokultūriniai fenomenai, turintys savo tūrį ir yra užpildyti labai konkrečiais turiniais. Todėl ir dabartiniai metacivilizacijos raidos procesai daro didelę įtaką ne tik didžiųjų lokalinių civilizacijų, bet ir ne tokių skaitlingų tautų kaip Lietuva kultūros raidą. Reaguodamas į prelegento pasakytas įžvalgas, doc. Andrijauskas diskusijos pabaigoje dar pasidalijo savo mintimis apie metacivilizaciją, koks yra jos turinys, kaip jaučiasi konkretus žmogus, ar jis laimingas, ar jaučiasi laimėtojas (dauguma taip nesijaučia) ir kaip būtina galioms kalbėtis, kad kuo mažiau vyktų konfliktų, karų.
Baigdamas diskusiją vedantysis dr. V. Rubavičius dėkojo dalyviams už išsakytas įžvalgas, mintis ir konstatavo, kad šias diskusijas išprovokavusi nauja neeuropinių civilizacijų istorijai skirta akad. A.Andrijausko ir doc. K. Andrijausko monografija „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“ yra iš tikrųjų labai reikšmingas įvykis Lietuvos mokslui ir kultūrai.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas 

Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai

Kovo 12 d. įvyko 9-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija  „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijos organizatoriai Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų (MFCHMS) bei Technikos mokslų (TMS) skyriai ir asociacija INFOBALT. Konferencijos globėjas – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Kaip ir ankstesniais metais, svarbiausiais konferencijos tikslais išliko siekiai inicijuoti taikomąją mokslinę veiklą, skatinti jaunųjų mokslininkų susidomėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, studijų bei verslo bendruomenių bendradarbiavimą, įtraukti jaunuosius mokslininkus į verslo organizacijų veiklą, keistis informacija apie vykdomus tyrimus ir jų sklaidą, spartinti mokslinių rezultatų praktinį naudojimą bei gerinti LMA mokslų skyrių tarpusavio veiklą. Konferencijos dalyvius pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA MFCHM skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas, įmonės „Visorių informacinių technologijų parkas“ direktorius Saulius Arelis, asociacijos INFOBALT valdybos narys Rimantas Vaicekauskas ir šios asociacijos švietmo grupės vadovė Monika Simaškaitė. Kalbėjusieji džiaugėsi konferencijos dalyvių gausa, mokslo ir verslo partneryste bei linkėjo sėkmės jauniesiems mokslininkams.
Konferencijoje išklausyti 38 jaunųjų mokslininkų pranešimai. Pranešimus skaitė jaunieji mokslininkai iš Vilniaus, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo universitetų, Fizinių ir technologijos mokslų centro. Ypač daug pranešimų parengė įvairių VU padalinių – Chemijos ir geomokslų, Fizikos, Matematikos ir informatikos fakultetų, Gyvybės mokslų ir Lazerinių tyrimų centrų bei Biotechnologijos ir Matematikos ir informatikos institutų jaunieji mokslininkai. Džiugino gera pristatomų pranešimų parengimo kokybė, temų įvairovė ir aktualumas, pranešėjų geba argumentuotai atsakyti į moderatorių ar kitų dalyvių klausimus.
Konferencijos organizacinis komitetas iš visų 9-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ dalyvių pranešimų atrinko 10 geriausių. Atrinktų geriausių pranešimų autorių darbus papildomai vertins asociacijos INFOBALT ekspertai ir 2019 m. kovo 21 d. dalyvaujant Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui bei konferencijos rėmėjams bus įteikti laureatų diplomai ir INFOBALT stipendijos.
MFCHMS ir TMS informacija
Žr. nuotraukas

Citius, altius, fortius: ekstremalios šviesos kūrėjai

Kovo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko LMA užsienio nario Žeraro Muru (Gérard Albert Mourou) inauguracija. Prof. Ž. Muru, dirbdamas Ročesterio universitete, 1985 m. su doktorante Dona Striklend (Donna Theo Strickland) čirpuotų impulsų technologiją pritaikė lazerio impulsų galiai didinti. Šis darbas įvertintas 2018 metų fizikos Nobelio premija.
Prof. Ž. Muru, įkūręs ultrasparčiosios optikos mokslo centrą Mičigano universitete, su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro akad. Algio Petro Piskarsko laboratorija bendradarbiauja nuo 1992 metų: tais metais Vilniuje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (OPCPA). Ž. Muru skatinant Lietuva buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape ir rengiasi tapti visateise ELI nare, Lietuvoje yra kuriami teravatų galios lazeriniai kompleksai. Ž. Muru LMA užsienio nariu išrinktas 2019 m. vasario 12 d. LMA narių visuotiniame susirinkime.
Pradėdamas inauguracijos iškilmes, LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasidžiaugė, kad išrinkti LMA užsienio nariu Ž. Muru pasiūlyta anksčiau, negu jis pelnė Nobelio premiją, ir kad Lietuvos fizikai prie lazerių kūrimo prisideda ir tirdami jiems reikalingus netiesinius kristalus. Po to jis suteikė žodį ilgamečiam Ž. Muru bendradarbiui akad. Algiui Petrui Piskarskui.
Savo kalboje akad. A. P. Piskarskas pažymėjo, kad yra ilgai dirbęs kartu su naujuoju LMA užsienio nariu siekiant padidinti lazerio šviesos intensyvumą. Būtent Ž. Muru atrado metodą, pagrįstą lazerio impulso ištempimu ir sustiprinimu, kartu išvengiant lazerio medžiagos pažeidimo. Ir tai sukėlė tikrą revoliuciją fizikoje. Tokie galingi lazerių impulsai leidžia tyrinėti netiesinius kvantinės elektrodinamikos reiškinius, galbūt net šviesą paverčiant dalelėmis. Ž. Muru atradimas iš esmės pakeitė Lietuvos fizikos veidą, taip pat ir lazerių pramonę.
Savo kalboje Ž. Muru padėkojo Akademijos nariams už suteiktą garbę ir prisiminė, kad iš pradžių, dalyvaudamas mokslinėje konferencijoje gimtajame Richardo Vagnerio mieste Bairoite, akad. A. P. Piskarsko paklaustas apie galimybę optiškai parametriškai stiprinti čirpuotus impulsus, pavadino idėją beprotiška. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji buvo puiki. Ž. Muru užtikrino susirinkusius, kad bendradarbiavimas su Lietuvos lazerių specialistais tęsis.
LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius perskaitė lotynu kalba parašytą LMA užsienio nario diplomą ir įteikė Ž. Muru, LMA prezidentas įsegė LMA nario ženklą. Prof. Ž. Muru pakvietė dalyvaujančius ir besidominčius lazerine elementų transmutacija bei kitais svarbiais taikymais į savo vakarinę paskaitą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.
Lietuvos mokslų akademijos informacija 
Žr. nuotraukas

Prisimintas ilgametis LMA prezidentas Juozas Matulis

Kovo 19 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko renginys iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“, skirtas ilgamečio Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Juozo Matulio 120-osioms gimimo metinėms.
Pradėdamas renginį, LMA prezidentas akad. Jūras Banys tarė įžangos žodį ir papasakojo apie J. Matulio mokslinę veiklą. Akad. Juozas Matulis – žymus Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos elektrochemikų mokyklos įkūrėjas, beveik 40 metų vadovavęs Lietuvos mokslų akademijai. Svarbiausia mokslinių tyrimų sritis – elektrochemija (metalų elektrocheminis nusodinimas). Tyrė daugelio metalų katodinius procesus, organinių priedų poveikį dangų struktūrai ir savybėms, parengė įvairių metalų elektrocheminių, konversinių dangų ir pasyvinančiųjų plėvelių gavimo technologijų. Ištyrė blizgodarių adsorbciją ir nemetalinių intarpų įtaką dangų savybėms. Sukūrė galvaninių dangų blizgesio susidarymo teoriją, patikslino chromavimo teoriją. Mokslininko darbai du kartus įvertinti valstybine mokslo premija (1975; 1982 su bendraautoriais). 1993 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė J. Matulio premiją.
Prisiminimais apie Tėvą Juozą Matulį įdomiai su meile ir humoru dalijosi Akademiko sūnus Algirdas Matulis. Akad. Rimantas Ramanauskas pasakojo apie akad. Juozo Matulio sukurtą elektrochemijos mokyklą. Akad. Leonardas Kairiūkštis kalbėjo apie darbą kartu Lietuvos mokslų akademijos prezidiume. Jis prisiminė Prezidentą kaip labai darbštų, sąžiningą, reiklų ir įtakingą įstaigos vadovą. Buvo parodyti Lietuvos kino studijos filmo apie Juozą Matulį „Gimtadienis“ fragmentai, koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokiniai. Malonią staigmeną susirinkusiems pateikė akad. J. Matulio proanūkis – M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Bernardas Sokolovas, kuris puikiai paskambino savo mėgstamą kūrinį.

Kitą dieną Lietuvos mokslų akademija gavo akad. J. Matulio sūnaus Algirdo Matulio laišką, kuriame nuoširdžiai dėkojo už labai gražų ir prasmingą jo Tėvo jubiliejaus organizavimą. Dalyvauti tokiame minėjime jam buvusi didelė šventė. Įstrigo į atmintį akad. L. Kairiūkščio pasakyta mintis, kad Juozas Matulis buvo tinkamas žmogus, atsiradęs tinkamu metu, ir todėl jis paliko gilią vagą Lietuvos istorijoje. Akad. L. Kairiūkštis taip pat kalbėjo, kad Lietuvos mokslų akademija faktiškai buvo Mokslo ministerija ir labai įtakojo Ūkio ministerijos sprendimus. Tai puikios mintys, apie kurias Akademiko sūnus taip pat buvo pagalvojęs. Džiugu, kad visi drauge pagerbėme įžymaus mokslininko atminimą.

Parengė Aldona Daučiūnienė ir Silva Aukštinaitienė

Žr. nuotraukas