Veikla

Atgal

Sausis, vasaris, kovas

LMA Alergologijos komisijos nariui doc. Eduardui Razgauskui – 90

2019 m. sausio 8 d. įvyko iškilmingas posėdis, skirtas doc. E. Razgausko 90 metų jubiliejui paminėti (1929-01-07–2015-12-03)). Į Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos veiklą E. Razgauskas įsiliejo 2001 metais. Akad. Vaidutis Kučinskas  papasakojo apie doc. E. Razgausko nuopelnus, akad. R. Dubakienė, cituodama docento knygą „45 metai sveikatos priežiūroje“, apžvelgė jo veiklą ir biografiją.
Apie doc. E. Razgausko veiklą  kuriant bendrosios praktikos gydytojų specialybę pranešimą perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos klinikos vadovas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Prisiminimais apie docentą dalijosi akad. Zita Aušrelė Kučinskienė, akad. Vytas Antanas Tamošiūnas, akad. Jonas Remigijus Naujalis, prof. Regina Ėmužytė, giminaičių vardu kalbėjo dr. Eglė Makarevičienė.
LMA Alergologijos komisijos pirmininkė akad. Rūta Dubakienė
Žr. nuotraukas

Pirmasis LMA Jaunosios akademijos posėdis

2019 m. sausio 10 d. įvyko pirmasis Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos posėdis. Jaunosios akademijos pirmininku išrinktas dr. Donatas Murauskas (Vilniaus universiteto Teisės fakultetas), sekretore – dr. Olga Mastianica-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas).
Posėdyje svarstyti Jaunosios akademijos veiklos planai, pasikeista preliminariomis įžvalgomis mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais, suformuotos veiklos gairės. Nuspręsta rinkti duomenis apie jaunųjų mokslininkų (įskaitant ir doktorantų) statusą, išsiaiškinti, kokios problemos kyla siekiant mokslinės karjeros, suformuoti Jaunosios akademijos poziciją šiais klausimais. Nuspręsta apžvelgti Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų vedamų mokymų moksleiviams mastą, įvertinti mokslo žinių sklaidą ir pasiekiamumą. Jaunosios akademijos nariai numato bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Estijos ir kt.) jaunųjų mokslininkų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.
Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič
Žr. nuotraukas

Aiškinamojo miškininkystės terminų žodyno sutiktuvės

Sausio 15 d. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išplėstiniame posėdyje kartu su Humanitarinių ir so-cialinių mokslų skyriumi bei skyriumi „Mokslininkų rūmai“ pristatytas akademiko Leonardo Kairiūkščio 5 kalbomis (lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, lotynų) parengtas, daugybės metų darbo reikalavęs, kelis kilogramus sveriantis, ką tik išleistas „Aiškinamasis miškininkystės terminų žodynas“, kuriame pateikta per 5 tūkstančiai terminų bei su miškais ir miškų ūkiu susijusių objektų pavadinimų ir jų atitikmenys rusų, vokiečių, anglų kalbomis su lotyniškais botanikos, zoologijos ir miško tipologijos terminų vardais ir kt. Akad. S. Karazija apžvelgė plačią akad. L. Kairiūkščio mokslinę, mokslo organizacinę ir visuomeninę veiklą, jo mokslinius pasiekimus. Ryškiausi jie miškų mokslų srityje, kur, be miškininkams būdingiausių taikomųjų tyrimų, pasiekta ir svarių fundamentinių tyrimų rezultatų. Akad. L. Kairiūkščio veikla pažymėta ir tarptautine W. L. Pfeilo premija „Už nuopelnus Europos miškininkystei“. Pažymėtina plati ir vaisinga mokslo organizacinė ir visuomeninė akademiko veikla. Jis buvo ilgametis Lietuvos miškų instituto direktorius, išplėtęs Instituto veiklą į visas miškų mokslo šakas. 1972–1984 m. vadovavo Mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriui, 1984–1987 m. buvo Tarptautinio sisteminės analizės instituto Gamtinės aplinkos programos vienas iš vadovų, taip pat tarptautinės programos „Žmogus ir biosfera“ nacionalinio komiteto ilgalaikis vadovas ir TSRS dendrochronologinės komisijos pirmininkas, Miškų ūkio mokslinės techninės draugijos pirmininkas. Šiuo metu akad. L. Kairiūkštis vadovauja kilnių tikslų siekiančiai. Artimiausias akademiko mokslinis bendražygis ir mokinys prof. A. Juodvalkis pasidalijo įspūdžiais iš jų bendro darbo. Akademikai A. Buračas, R. Grigas, D. Kaunas apžvelgė įvairius L. Kairiūkščio veiklos ryšio su humanitariniais ir socialiniais mokslais aspektus.
Akademikas Stasys Karazija
Žr. nuotraukas

Seminaras Taline apie mokslą ir politiką

Jau trečius metus prie Estijos Rygikogo veikia Įžvalgų centras – Estijos mokslų akademijos (MA) anksčiau svarstytų idėjų apie plėtros perspektyvų tyrimo institutą įgyvendinimas. Viena Įžvalgų centro užduočių yra analizuoti ilgalaikius pokyčius visuomenėje nustatant naujas tendencijas bei vystymosi kryptis ir pateikti alternatyvių vyksmų scenarijus. Centro studijų projektuose dalyvauja žinomi Estijos ir užsienio ekspertai. Kiekviename projekte sukaupiama informacija apie esamą padėtį, sisteminami jau atliktų studijų rezultatai ir, jei reikia, atliekamos naujos studijos. Galiausiai Įžvalgų centras sudaro alternatyvų scenarijų iki 2030 metų ir įvardija, dėl ko turėtų apsispręsti politikos formuotojai.
2019 m. sausio 31 d.– vasario 2 d. Taline įvyko Estijos mokslų akademijos kartu su Įžvalgų centru surengtas tarptautinis seminaras ir mokomieji pasitarimai „Siekiame mokslo ir sprendimų priėmimo jungties“ (Towards bridging science and decision-making). Dalyvavo apie 60 žmonių, kurių kasdienė veikla susijusi su mokslu grindžiamais politiniais sprendimais: mokslo ekspertai, akademikai, ministerijų mokslo patarėjai, žurnalistai, mokslo organizatoriai ir politikai. Seminarą atidarė ir paskaitą skaitė Europos Komisijos generalinio direktorato Jungtinio tyrimų centro (JTC) vadovo pavaduotoja Maivė Rutė (Maive Rute). Seminaras organizuotas kaip JTC remiamos veiklos „Mokslas susitinka su parlamentais – mokslas susitinka su regionais“ dalis.
Naujos technologijos ar prietaisai, užgimę mokslo laboratorijose ir atėję į mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį. Tačiau tenka vis dažniau galvoti, kaip išvengti nepageidaujamų technologijų poveikio: klimato kaitos, aplinkos taršos, gyvosios gamtos įvairovės mažėjimo, pavojingų ligų sukėlėjų atsparumo antibiotikams didėjimo, gyvūnų reprodukcinių savybių silpnėjimo. Informacijos amžiuje taip pat aktualu žinoti, kokie duomenys bei jų naudojimo būdai leistų išvengti ekonominių sukrėtimų ir visuomenės grupių konfliktų, patikimai prognozuotų ne tik galimus incidentus, avarijas, nusižengimus, bet ir politinių veiksmų bei programų sėkmę. Apie tokių sistemų modeliavimo galimybes pranešimus skaitė Tomas Lenertsas (Tom Lenearts, Briuselio laisvasis universitetas) ir Marijas Paolučis (Mario Paolucci, Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Kognityvinių mokslų ir technologijų institutas, Roma).
Seminare pateikta nemažai gerų mokslo teikiamų patarimų politikams pavyzdžių. Tai Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), Europos jūrinės tarybos (European Marine Board), Europos mokslinių patarimų mechanizmo (SAM) dalies SAPEA ataskaitos, pranešimai, santraukos, Estijos ministerijų mokslo patarėjų institucijos veikla, Suomijos mokslo ir raštijos akademijos konsultacijos. Tačiau mokslo balsą politikai ne visada gerai išgirsta, todėl reikia tobulinti patarimų teikimo formą, būdą, laiką, – apie tai diskutuota, to mokyta seminaro pasitarimuose. Galiausiai, Estijos MA prezidento Tarmo Somerės (Tarmo Soomere) linkėjimo žodžiais, „mokslui reikia ne tik susitikti su politika, mokslas su ja turi vaikščioti į pasimatymus“.
Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

Seminaras Taline apie mokslą ir politiką

Jau trečius metus prie Estijos Rygikogo veikia Įžvalgų centras – Estijos mokslų akademijos (MA) anksčiau svarstytų idėjų apie plėtros perspektyvų tyrimo institutą įgyvendinimas. Viena Įžvalgų centro užduočių yra analizuoti ilgalaikius pokyčius visuomenėje nustatant naujas tendencijas bei vystymosi kryptis ir pateikti alternatyvių vyksmų scenarijus. Centro studijų projektuose dalyvauja žinomi Estijos ir užsienio ekspertai. Kiekviename projekte sukaupiama informacija apie esamą padėtį, sisteminami jau atliktų studijų rezultatai ir, jei reikia, atliekamos naujos studijos. Galiausiai Įžvalgų centras sudaro alternatyvų scenarijų iki 2030 metų ir įvardija, dėl ko turėtų apsispręsti politikos formuotojai.
2019 m. sausio 31 d.– vasario 2 d. Taline įvyko Estijos mokslų akademijos kartu su Įžvalgų centru surengtas tarptautinis seminaras ir mokomieji pasitarimai „Siekiame mokslo ir sprendimų priėmimo jungties“ (Towards bridging science and decision-making). Dalyvavo apie 60 žmonių, kurių kasdienė veikla susijusi su mokslu grindžiamais politiniais sprendimais: mokslo ekspertai, akademikai, ministerijų mokslo patarėjai, žurnalistai, mokslo organizatoriai ir politikai. Seminarą atidarė ir paskaitą skaitė Europos Komisijos generalinio direktorato Jungtinio tyrimų centro (JTC) vadovo pavaduotoja Maivė Rutė (Maive Rute). Seminaras organizuotas kaip JTC remiamos veiklos „Mokslas susitinka su parlamentais – mokslas susitinka su regionais“ dalis.
Naujos technologijos ar prietaisai, užgimę mokslo laboratorijose ir atėję į mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį. Tačiau tenka vis dažniau galvoti, kaip išvengti nepageidaujamų technologijų poveikio: klimato kaitos, aplinkos taršos, gyvosios gamtos įvairovės mažėjimo, pavojingų ligų sukėlėjų atsparumo antibiotikams didėjimo, gyvūnų reprodukcinių savybių silpnėjimo. Informacijos amžiuje taip pat aktualu žinoti, kokie duomenys bei jų naudojimo būdai leistų išvengti ekonominių sukrėtimų ir visuomenės grupių konfliktų, patikimai prognozuotų ne tik galimus incidentus, avarijas, nusižengimus, bet ir politinių veiksmų bei programų sėkmę. Apie tokių sistemų modeliavimo galimybes pranešimus skaitė Tomas Lenertsas (Tom Lenearts, Briuselio laisvasis universitetas) ir Marijas Paolučis (Mario Paolucci, Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Kognityvinių mokslų ir technologijų institutas, Roma).
Seminare pateikta nemažai gerų mokslo teikiamų patarimų politikams pavyzdžių. Tai Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), Europos jūrinės tarybos (European Marine Board), Europos mokslinių patarimų mechanizmo (SAM) dalies SAPEA ataskaitos, pranešimai, santraukos, Estijos ministerijų mokslo patarėjų institucijos veikla, Suomijos mokslo ir raštijos akademijos konsultacijos. Tačiau mokslo balsą politikai ne visada gerai išgirsta, todėl reikia tobulinti patarimų teikimo formą, būdą, laiką, – apie tai diskutuota, to mokyta seminaro pasitarimuose. Galiausiai, Estijos MA prezidento Tarmo Somerės (Tarmo Soomere) linkėjimo žodžiais, „mokslui reikia ne tik susitikti su politika, mokslas su ja turi vaikščioti į pasimatymus“.
Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

Ignalinos rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindamos 2012 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tęsia prasmingą kultūrinę ir mokslinę draugystę. Bendri renginiai, susitikimai, veiklos ir projektų pristatymai, diskusijos, mokslininkų įžvalgos ir patarimai suteikia abipusį pažinimo ir prasmingo bendravimo džiaugsmą.  Vasario 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena. Renginyje pristatyta mokslų akademijos veikla, skaityti pranešimai apie  Ignalinos miesto ir rajono istorinę praeitį, pastarųjų metų darbus, krašto išskirtinumą, gražiausias ir labiausiai lankomas vietas, didesnio  dėmesio sulaukiančias šventes, savivaldybės ir kraštiečių klubo draugystę. Džiaugtasi koncertavusiais Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunaisiais talentais ir jų mokytojais bei Ignalinos krašto kūrėjomis. Mokslų akademijoje surengta Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovės, mokytojos ekspertės,  dailininkės Nijolės Trinkūnienės paveikslų ir Keramikos būrelio vadovės mokytojos Jolitos Bužinskienės keramikos darbų paroda.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas

Akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui

Vasario 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui. Juos organizavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS), LMA Vrublevskių biblioteka (LMAVB), Lietuvos bitininkų sąjunga, LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“.
LMAVB buvo atidaryta jubiliato mokslo darbų paroda „Feromonai, bitės ir medus“.
Ji lankytojams suteikė galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akad. A. Skirkevičiaus kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuo-traukomis, mokslo publikacijomis, darbais apie feromonų tyrimus, recenzijomis apie jų svarbą mokslui, bitininkystės problemas Lietuvoje. Buvo pristatyti jo redaguoti leidiniai, apžvelgti pedagoginio gyvenimo ir darbo metai, iliustruota veikla Mokslų akademijoje, Lietuvos bitininkų sąjungoje, mokymai bitininkauti, prisiminimai apie jubiliato Mokytoją akad. J. Kriščiūną, Lietuvos bitininkus. BMGMS pirmininkas akad. V. Kučinskas įteikė jubiliatui LMA prezidiumo ir BMGMS padėkos raštą už nuopelnus mokslui. Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda – jubiliejinį sveikinimą. Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vardu sveikino patarėjas Rimas Krasuckis, o patarėjas Alvydas Aleksandravičius apdovanojo ministerijos Garbės ženklu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos pasirašytą padėką už ilgametį ir sėkmingą bendradarbiavimą rengiant mokslines konferencijas, organizuojant praktinius mokymus veterinarijos gydytojams ir jauniesiems Lietuvos bitininkams įteikė ir pasveikino tarnybos vyr. specialistas Antanas Paliutis. 
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas

Pasirašyta Lietuvos mokslų akademijos ir Pakruojo rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis

2019 m. vasario 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija – prezidentas Jūras Banys, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas Leonas Valkūnas, Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas ir fotografė Virginija Valuckienė – lankėsi Pakruojyje, kur Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas ir LMA prezidentas J. Banys pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta restauruotoje Pakruojo sinagogoje, simbolizuojančioje toleranciją ir dabar skirtoje kultūriniam švietimui bei reprezentaciniams renginiams. Delegacija paliko įrašą sinagogos svečių knygoje. Iškilmėse dalyvavusiems Pakruojo rajono savivaldybės nariams įteikti LMA leidžiamų mokslo populiarinimo knygų rinkiniai ir Juozo Algimanto Krikštopaičio monografija apie mokslo garsenybę Teodorą Grotusą, dirbusį Pakruojo krašte. Pasirašius sutartį, su meru S. Gegiecku ir savivaldybės administracijos direktore Erika Kižiene buvo aptarti galimi artimiausi darbai ir renginiai.
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Visuomeniniai apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines, vasario 15 d. Lietuvos mokslų akademijos rūmuose įvyko apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ iškilmės. Pirmojo laipsnio medaliais, skirtais Valstybės šimtmečiui, buvo apdovanoti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akademikas Jūras Banys ir LMA prezidiumo narys akademikas Vytautas Nekrošius. Šioje šventėje medaliais taip pat pagerbti pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos vadovas prof.  Stanislavas Šuškevičius, kunigas Algirdas Toliatas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, Parlamento gynėjas verslininkas Vladas Korsakovas, Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas ir specialiųjų operacijų junginio karys, vyr. seržantas Ernestas Kuckailis.
Ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ įsteigtas 2009 m. Krašto apsaugos ministerijos bičiulių klubo, kelių nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, remiant privačiam verslui, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, Baltijos kelio 20-mečio, Vilniaus atgavimo 70-mečio  proga. Apdovanojimas suteikiamas ypač nusipelniusiems sostinei, Tautai ir Lietuvai asmenims, Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams. Per dešimtmetį pirmojo ir antrojo laipsnio medaliais apdovanota daugiau kaip 500 iškilių asmenų, nusipelniusių Vilniui ir Tautai. Tarp jų poetas akad. Justinas Marcinkevičius, buvęs ilgametis Vilniaus Universiteto rektorius akad. Jonas Kubilius, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir daugelis kitų, įnešusių indėlį į Valstybės Nepriklausomybės siekį, puoselėjančių Lietuvos kultūrą, kalbą, mokslą, besirūpinančių tarptautiniu šalies ir sostinės Vilniaus pripažinimu. 
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Susitikimas su „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendiatėmis

Vasario 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko ketinančių konkurse dalyvauti jaunųjų mokslininkių susitikimas su šį prestižinį apdovanojimą jau gavusiomis Lietuvos mokslininkėmis – dr. Urte Neniškyte (2017 m.) ir dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen (2018 m.). Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijas pasidalijo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Laureatės kalbėjo apie savo patirtį teikiant paraiškas ir veiklą gavus stipendiją, bei atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Buvo diskutuota, kaip suderinti motinystę su „L'ORÉAL Baltic“ stipendijos gavėjos įsipareigojimais. Dr. U. Neniškytė ir dr. G. Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen atsakė į klausimus, kaip pildyti dokumentus, pristatyti savo mokslinę veiklą. Akad. Z. Dabkevičius papasakojo, į ką komisijos nariai vertindami paraiškas kreipia didžiausią dėmesį. Pasibaigus renginiui, dar vyko neformalus dalyvių bendravimas.
Tikimasi, kad išgirsta informacija dar labiau paskatins jaunąsias mokslininkes apsispręsti ir teikti paraiškas „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijai.
Parengė Tarptautinių ryšių grupės vyr. specialistė Violeta Skirgailienė
Žr. nuotraukas 

Kaimo ir žemės ūkio plėtros baltoji knyga 

Žemės ūkio ministerijoje  vasario 21 d. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius su 12 kitų institucijų vadovais dalyvavo  Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltosios knygos (Baltoji knyga) pasirašymo renginyje.
Baltoji knyga nubrėžia ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas. Kertinė kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos sėkmės sąlyga yra sutelktos žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo, mokymo bei konsultavimo organizacijų ir įstaigų pastangos įgyvendinant Baltosios knygos uždavinius. Baltojoje knygoje siūlomiems sprendimams pasitelktos technologinės ir socialinės (organizacinės) inovacijos, naujausios taikomosios mokslo žinios.
Savo parašais  Baltąją knygą  ir joje  aprašytus Kaimo  ir žemės ūkio plėtros iššūkius, veiksmus ir uždavinius patvirtino ir nuosekliai įgyvendinti  Baltosios knygos nuostatas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio taryba pirmininkas Petras Puskunigis, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris Mindaugas Malakauskas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Povilas Žagunis ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Rengiant Baltąją knygą dalyvavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai. Į diskusijas buvo įsitraukę Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, ministerijų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitų žemdirbių organizacijų, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Šio sutartinio strateginio dokumento sėkmė priklauso nuo žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios bei mokslo bendruomenės bendradarbiavimo. Baltoji knyga pridedama 
Lietuvos mokslų akademijos informacija
Žr. nuotraukas

Mokslininkai atstovavo Lietuvai forume „Europos ateitis“

Vasario 21–22 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Berlyne Leopoldinos nacionalinė akademija organizavo forumą „Europos ateitis“. Dalyvavo Vokietijos ir trylikos Europos Sąjungos naujųjų narių (Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) aukščiausio lygio mokslo politikai. Lietuvai atstovavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, Vilniaus universiteto rektorius akad. Artūras Žukauskas ir akad. Saulius Klimašauskas. Forume taip pat dalyvavo Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovai, Europos Parlamento nariai.
Buvo diskutuojama apie būsimus Europos mokslo finansavimo fondus (programa „Horizon Europe“), pagrindines mokslinių tyrimų kryptis. Svarstyta, kaip į tyrimus labiau įtraukti naująsias Europos Sąjungos šalis, siekti, kad lygiaverčiai ir konkurencingi  pasauliniu mastu tyrimai būtų vykdomi visuose Europos regionuose. Be to, forume buvo aptariamos priemonės ir būdai, kaip mokslines žinias labiau pritaikyti praktikoje, įtraukti  į procesus, kurie formuoja ES ateitį. Tai labai svarbu sprendžiant su Sąjunga susijusius iššūkius ir rengiant naują ES strateginę darbotvarkę, kuri bus priimta 2019 m. gegužės 9 d. aukščiausio lygio susitikime Rumunijoje.
Svarbiausios diskusijų temos buvo dvi: pirmoji – ES ir Europos žemyno ateitis: pasiūlymų teikimas dėl mokslo perspektyvų „Ateities Europos darbotvarkei“ ir antroji – Europos mokslinių tyrimų ir Europos aukštojo mokslo ateitis siekiant didesnio ES finansavimo, sudarant panašias galimybes visoms ES šalims, nepaisant dar vis esančių tam tikrų skirtumų.
Forume priimtas bendras komunikatas, kuriame apibendrintos diskusijoje išsakytos mintys ir priimtos išvados. Jis pateiktas ES Parlamento ir Komisijos  bei visų Europos šalių sprendimus priimantiems asmenims ir institucijoms.
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Įteikti Valstybinės kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą ir Lietuvių kalbos dienų organizavimą

2019 m. vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikti Valstybinės kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą ir Lietuvių kalbos dienų organizavimą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, tardamas įžangos žodį, pasveikino visus susirinkusius su švente, paminėjo, kad apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams teikiami jau penktą kartą. Patikino, kad lietuvių kalba yra tarp trijų tūkstančių kalbų, kurios gyvuos amžinai, bei palinkėjo ir toliau visiems išlikti kalbos puoselėtojais ir bendražygiais. Sveikinimo žodį tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, dėkodamas komisijai už bendradarbiavimą ir džiaugdamasis, kad visą šį laiką „Sraigės“ apdovanojimai teikiami Lietuvos mokslų akademijoje. Akademija taip pat puoselėja lietuvių kalbą, ypač rūpinasi mokslo terminija, leidžia terminijos žodynus. Pažymėjo, kad lietuvių kalba yra svarbiausias mūsų tapatybės požymis. Malonu, kad yra įsteigti apdovanojimai ir jais gerbiami kalbos puoselėtojai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų ir rajonų.
Apdovanojimus įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė dr. Albina Auksoriūtė. Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: akad. Mečislovui Žalakevičiui ir Irenai Žalakevičienei – už „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarymą; Alvidai Gedaminskienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą; Birutei Goberienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą. Taip pat įteikti padėkos raštai savivaldybių atstovams – aktyviausiems ir kūrybiškiausiems Lietuvių kalbos dienų organizatoriams: Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos mokytojai metodininkei Vilmai Kisielytei-Hancharyk;Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Rasai Kontrimienei; Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Daivai Martyncevienei; Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Bibliotekų metodinės veiklos skyriaus kultūrinių renginių organizatorei Robertai Stonkutei. Laureatų vardu padėkos žodį tarė akad. Mečislovas Žalakevičius. Pabaigoje trumpą koncertą surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Miglė Sakavičiūtė (arfa) Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentas Marius Sakavičius (violončelė).
Parengė Aldona Daučiūnienė
Žr. nuotraukas 

Pagerbti intelekto maestro: Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2018 m. Lietuvos mokslo premijos

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo iškilmingai apdovanoti 2018 metų Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, LMP komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, viceministras akad. Valdemaras Razumas, LMP komisijos pirmininko pavaduotoja Tamara Bairašauskaitė, LMA nariai, kiti svečiai.
Pradėdamas iškilmes, LMA prezidentas akad. Jūras Banys akcentavo, kad valstybė be mokslo yra neįsivaizduojama, ir pasidžiaugė, kad mūsų šalyje yra daug iškilių mokslininkų. Mokslo pagrindu atsiranda ekonomika, inovacijos, kultūra, krašto gynyba, kas yra labai svarbu.
LMP komisijos pirmininko pavaduotoja T. Bairašauskaitė pakvietė laureatus atsiimti diplomų. Pasveikinęs nugalėtojus, Ministras Pirmininkas S. Skvernelis savo kalboje pritarė LMA prezidentui, kad valstybės nebūtų ne tik be mokslo, bet ir be žinių, bei širdies. Vyriausybės vardu padėkojęs laureatams, S. Skvernelis patikino, kad jam atrodo prasminga ir labai malonu skirti biudžeto lėšų premijoms. Jos turėtų ateityje subrandinti ir daugiau naujų, pažangių idėjų. Baigdamas linkėjo laureatams darnos, išlikti vieningiems.
Suteikus žodį laureatams, apie savo darbus papasakojo fizinių mokslų srities mokslininkas dr. Arnoldas Deltuva, įvertintas premija už darbų ciklą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“; fizinių mokslų srities laureatas akad. Vidmantas Gulbinas, apdovanotas premija už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“ (kartu su Andriumi Devižiu, Mariumi Franckevičiumi); biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių laureatas prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, įvertintas premija už darbų ciklą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ (kartu su Jūrate Klumbiene, Vaiva Lesauskaite, Janina Petkevičiene, Abdonu Tamošiūnu); biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių laureatas prof. habil. dr. Feliksas Jankevičius, apdovanotas už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“ (kartu su Sonata Jarmalaite), taip pat technologijos mokslų srities laureatas akad. Vytautas Ostaševičius, pelnęs premiją už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai“ (kartu su Arvydu Palevičiumi, Rimvydu Gaidžiu, Rolanu Daukševičiumi, Giedriumi Janušu, Vytautu Jūrėnu).
Renginį sveikinimo kalba baigė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, pasidžiaugęs tikraisiais mokslo čempionais. Jo manymu, laureatai yra tie, kurie suteikia mokslui prasmę. Tikri maestro, sugebantys sukurti stebuklą.
Iškilmingame posėdyje dalyviai klausėsi Glebo Pyšniako (violončelė) ir Tado Motiečiaus (akordeonas) dueto, atlikusio Aleksandro Kačanausko ir Astoro Piazzollos  kūrinius.
Dr. Rolandas Maskoliūnas
Žr. nuotraukas 

Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas:
kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?

Kovo 7 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius pakvietė apskritojo stalo diskusijai „Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?“ pasitinkant akad. Antano Andrijausko ir Vilniaus universiteto doc. Konstantino Andrijausko monografiją „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“.
Ši monografija, – kaip teigė knygos autoriai, – daugeliu požiūrių yra neklasikinė ir naujoviška. Lietuvos literatūroje tai iš tikrųjų yra pirmas išsamus veikalas, kuriame, remiantis komparatyvistinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai analizuojamos sudėtingos civilizaciologijos problemos. Tekste pagrindinis dėmesys sutelkiamas į neeuropines civilizacijas pabrėžiant jų gyvavimo laikotarpį iki daugeliu atžvilgių lemiamo susidūrimo su europiečiais modernioje epochoje. Šiame veikale detaliai lyginamuoju aspektu analizuojamos pagrindinės rytinės (Kinijos, Korėjos, Japonijos), vakarinės (Mesopotamijos, Levanto, Irano) ir pietinės (Indijos) Azijos dalių, Senovės Egipto, Užsachario Afrikos, Okeanijos ir ikikolumbinės Amerikos civilizacijos; atskirai nagrinėjamos daugelį šių civilizacinių erdvių jungusios, globalistines pretenzijas reiškusios arabų–musulmonų ir, pirmąkart lietuvių kalba, Eurazijos klajoklių civilizacijos. Knygoje aptariami įvairūs šių civilizacijų raidą ir savitumą lėmę išoriniai ir vidiniai veiksniai bei sudėtingos jų tarpusavio sąveikos problemos. Į lietuviškuosius civilizacijos istorijos tyrinėjimus pirmą kartą įvedama ne tik nau­jų, anksčiau išsamiau netyrinėtų civilizacinių erdvių, bet ir jų savitumą išryškinusių sąvokų bei asmenybių.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas 

Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai

Kovo 12 d. įvyko 9-oji Jaunųjų mokslininkų konferencija  „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijos organizatoriai Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų (MFCHMS) bei Technikos mokslų (TMS) skyriai ir asociacija INFOBALT. Konferencijos globėjas – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Kaip ir ankstesniais metais, svarbiausiais konferencijos tikslais išliko siekiai inicijuoti taikomąją mokslinę veiklą, skatinti jaunųjų mokslininkų susidomėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, studijų bei verslo bendruomenių bendradarbiavimą, įtraukti jaunuosius mokslininkus į verslo organizacijų veiklą, keistis informacija apie vykdomus tyrimus ir jų sklaidą, spartinti mokslinių rezultatų praktinį naudojimą bei gerinti LMA mokslų skyrių tarpusavio veiklą. Konferencijos dalyvius pasveikino LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA MFCHM skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas, įmonės „Visorių informacinių technologijų parkas“ direktorius Saulius Arelis, asociacijos INFOBALT valdybos narys Rimantas Vaicekauskas ir šios asociacijos švietmo grupės vadovė Monika Simaškaitė. Kalbėjusieji džiaugėsi konferencijos dalyvių gausa, mokslo ir verslo partneryste bei linkėjo sėkmės jauniesiems mokslininkams.
Konferencijoje išklausyti 38 jaunųjų mokslininkų pranešimai.
Konferencijos organizacinis komitetas iš visų 9-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ dalyvių pranešimų atrinko 10 geriausių. Atrinktų geriausių pranešimų autorių darbus papildomai vertins asociacijos INFOBALT ekspertai ir 2019 m. kovo 21 d. dalyvaujant Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui bei konferencijos rėmėjams bus įteikti laureatų diplomai ir INFOBALT stipendijos.
MFCHMS ir TMS informacija
Žr. nuotraukas

Citius, altius, fortius: ekstremalios šviesos kūrėjai

Kovo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko LMA užsienio nario Žeraro Muru (Gérard Albert Mourou) inauguracija. Prof. Ž. Muru, dirbdamas Ročesterio universitete, 1985 m. su doktorante Dona Striklend (Donna Theo Strickland) čirpuotų impulsų technologiją pritaikė lazerio impulsų galiai didinti. Šis darbas įvertintas 2018 metų fizikos Nobelio premija.
Prof. Ž. Muru, įkūręs ultrasparčiosios optikos mokslo centrą Mičigano universitete, su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro akad. Algio Petro Piskarsko laboratorija bendradarbiauja nuo 1992 metų: tais metais Vilniuje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (OPCPA). Ž. Muru skatinant Lietuva buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape ir rengiasi tapti visateise ELI nare, Lietuvoje yra kuriami teravatų galios lazeriniai kompleksai. Ž. Muru LMA užsienio nariu išrinktas 2019 m. vasario 12 d. LMA narių visuotiniame susirinkime.
Pradėdamas inauguracijos iškilmes, LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasidžiaugė, kad išrinkti LMA užsienio nariu Ž. Muru pasiūlyta anksčiau, negu jis pelnė Nobelio premiją, ir kad Lietuvos fizikai prie lazerių kūrimo prisideda ir tirdami jiems reikalingus netiesinius kristalus. Po to jis suteikė žodį ilgamečiam Ž. Muru bendradarbiui akad. Algiui Petrui Piskarskui.
Savo kalboje akad. A. P. Piskarskas pažymėjo, kad yra ilgai dirbęs kartu su naujuoju LMA užsienio nariu siekiant padidinti lazerio šviesos intensyvumą. Būtent Ž. Muru atrado metodą, pagrįstą lazerio impulso ištempimu ir sustiprinimu, kartu išvengiant lazerio medžiagos pažeidimo. Ir tai sukėlė tikrą revoliuciją fizikoje. Tokie galingi lazerių impulsai leidžia tyrinėti netiesinius kvantinės elektrodinamikos reiškinius, galbūt net šviesą paverčiant dalelėmis. Ž. Muru atradimas iš esmės pakeitė Lietuvos fizikos veidą, taip pat ir lazerių pramonę.
Savo kalboje Ž. Muru padėkojo Akademijos nariams už suteiktą garbę ir prisiminė, kad iš pradžių, dalyvaudamas mokslinėje konferencijoje gimtajame Richardo Vagnerio mieste Bairoite, akad. A. P. Piskarsko paklaustas apie galimybę optiškai parametriškai stiprinti čirpuotus impulsus, pavadino idėją beprotiška. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji buvo puiki. Ž. Muru užtikrino susirinkusius, kad bendradarbiavimas su Lietuvos lazerių specialistais tęsis.
LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius perskaitė lotynu kalba parašytą LMA užsienio nario diplomą ir įteikė Ž. Muru, LMA prezidentas įsegė LMA nario ženklą. Prof. Ž. Muru pakvietė dalyvaujančius ir besidominčius lazerine elementų transmutacija bei kitais svarbiais taikymais į savo vakarinę paskaitą Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.
Lietuvos mokslų akademijos informacija 
Žr. nuotraukas

Prisimintas ilgametis LMA prezidentas Juozas Matulis

Kovo 19 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko renginys iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“, skirtas ilgamečio Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Juozo Matulio 120-osioms gimimo metinėms.
Pradėdamas renginį, LMA prezidentas akad. Jūras Banys tarė įžangos žodį ir papasakojo apie J. Matulio mokslinę veiklą. Akad. Juozas Matulis – žymus Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos elektrochemikų mokyklos įkūrėjas, beveik 40 metų vadovavęs Lietuvos mokslų akademijai. Svarbiausia mokslinių tyrimų sritis – elektrochemija (metalų elektrocheminis nusodinimas). Tyrė daugelio metalų katodinius procesus, organinių priedų poveikį dangų struktūrai ir savybėms, parengė įvairių metalų elektrocheminių, konversinių dangų ir pasyvinančiųjų plėvelių gavimo technologijų. Ištyrė blizgodarių adsorbciją ir nemetalinių intarpų įtaką dangų savybėms. Sukūrė galvaninių dangų blizgesio susidarymo teoriją, patikslino chromavimo teoriją. Mokslininko darbai du kartus įvertinti valstybine mokslo premija (1975; 1982 su bendraautoriais). 1993 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė J. Matulio premiją.
Prisiminimais apie Tėvą Juozą Matulį įdomiai su meile ir humoru dalijosi Akademiko sūnus Algirdas Matulis. Akad. Rimantas Ramanauskas pasakojo apie akad. Juozo Matulio sukurtą elektrochemijos mokyklą. Akad. Leonardas Kairiūkštis kalbėjo apie darbą kartu Lietuvos mokslų akademijos prezidiume. Jis prisiminė Prezidentą kaip labai darbštų, sąžiningą, reiklų ir įtakingą įstaigos vadovą. Buvo parodyti Lietuvos kino studijos filmo apie Juozą Matulį „Gimtadienis“ fragmentai, koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokiniai. Malonią staigmeną susirinkusiems pateikė akad. J. Matulio proanūkis – M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Bernardas Sokolovas, kuris puikiai paskambino savo mėgstamą kūrinį.
Kitą dieną Lietuvos mokslų akademija gavo akad. J. Matulio sūnaus Algirdo Matulio laišką, kuriame nuoširdžiai dėkojo už labai gražų ir prasmingą jo Tėvo jubiliejaus organizavimą. Dalyvauti tokiame minėjime jam buvusi didelė šventė. Įstrigo į atmintį akad. L. Kairiūkščio pasakyta mintis, kad Juozas Matulis buvo tinkamas žmogus, atsiradęs tinkamu metu, ir todėl jis paliko gilią vagą Lietuvos istorijoje. Akad. L. Kairiūkštis taip pat kalbėjo, kad Lietuvos mokslų akademija faktiškai buvo Mokslo ministerija ir labai įtakojo Ūkio ministerijos sprendimus. Tai puikios mintys, apie kurias Akademiko sūnus taip pat buvo pagalvojęs. Džiugu, kad visi drauge pagerbėme įžymaus mokslininko atminimą.
Parengė Aldona Daučiūnienė ir Silva Aukštinaitienė
Žr. nuotraukas 

Europos mokslo politika – taip pat ir jaunųjų mokslininkų rankose

Kokią vietą sprendžiant mokslo politikos klausimus turi užimti jaunieji mokslininkai? Kaip užtikrinti kuo didesnį mokslu pagrįstų žinių prieinamumą visuomenėje? Ar akademiniame pasaulyje pasiekta lyčių lygybė? Šie ir kiti itin aktualūs klausimai buvo aptariami 2019 m. kovo 19–20 d. vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime, vykusiame Stokholme (Švedija).
Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovai susirinko į bendrą susitikimą. Susitikimo tikslas – gilinti tarpusavio bendradarbiavimą ir stiprinti jaunųjų mokslininkų vaidmenį Europos mokslo politikos kontekste. „Mes kaip jauni mokslininkai turime imtis pagrindinio ir konstruktyvaus vaidmens sprendžiant aktualias Europos mokslo politikos problemas“, atidarant susitikimą akcentavo Švedijos jaunosios akademijos pirmininkė Maria Tenje. Tarp svarbiausių Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovų susitikimo metu nagrinėtų klausimų – mokslinis informavimas ir lyčių lygybė akademinėje bendruomenėje.
Šiame susitikime dalyvavo Jaunųjų akademijų atstovai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, taip pat Latvijos ir Islandijos jaunųjų mokslininkų organizacijų ir Globalios jaunosios akademijos (Global Young Academy) nariai. Jaunajai akademijai susitikime atstovavo nariai Donatas Murauskas, Olga Mastianica-Stankevič ir Diana Marčiulynienė.
Kiekviena iš jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų pristatė savo veiklą. „Savo veiklą ketiname kreipti trimis pagrindinėmis kryptimis: jaunųjų mokslininkų interesai, Lietuvos mokslo politikos iššūkiai ir mokslu pagrįstų žinių plėtra visuomenėje“, pristatymo metu pažymėjo Lietuvos Jaunosios akademijos veiklą pristatęs pirmininkas Donatas Murauskas. Nurodytos veiklos kryptys buvo plačiai diskutuotos su kitų jaunųjų akademijų, turinčių didesnę veiklos patirtį, nariais. Susitikimo metu nuspręsta vykdyti aktyvų bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi, naujomis idėjomis apie Jaunųjų akademijų veiklą, formuoti informacinį tinklą, kuris palengvintų bendrų mokslinių tyrimų iniciavimą bei vykdymą.
Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta opiam lyčių lygybės akademinėje veikloje klausimui, įvairiems diskriminacijos atvejams aptarti. „Lyčių lygybė yra ne tik sąžiningumo klausimas, bet ir galinga geresnės mokslinės kokybės priemonė, skatinanti mokslo pažangą“ – susitikimo metu akcentavo Šiaurės šalių kompetencijos centro „NordFit“ atstovė Tiina Suopajärvi. Nors lyčių lygybės klausimai yra itin specifiniai, o kylantys iššūkiai skiriasi kiekvienos valstybėje, jaunųjų akademijų nariai pritarė būtinybei skatinti kuo didesnę lygybę akademinėje veikloje, kovoti su įvairių formų diskriminacija, pasireiškiančia siekiant sėkmingos mokslinės karjeros.
Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica–Stankevič

Pagerbti jaunieji mokslininkai

Kovo 21 d. įvyko LMA rengtos ir  asociacijos INFOBALT remiamos 9-osios  Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ baigiamasis etapas – LMA diplomų ir INFOBALT stipendijų įteikimas konferencijos laureatams. Renginį vedė LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas. Jis pasidžiaugė, kad  konferencija sėkmingai organizuojama jau nuo 2011 metų ir, kad didelis būrys jaunųjų mokslininkų turėjo galimybę pristatyti savo darbus ne tik mokslo, bet ir verslo visuomenei.  LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pasveikino laureatus mokslininkų bendruomenės vardu. Jis priminė, kad šiais metais į LMA Jaunąją akademiją išrinkti pirmieji „jaunieji akademikai“ ir kad šios konferencijos laureatai savo mokslo darbais ir pasiekimais gali tikėtis ateityje papildyti į jų gretas. Remiant verslui jaunųjų mokslininkų darbai gali virsti sėkmingomis inovacijomis ir būti komercializuoti. Sveikindamas laureatus, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasidžiaugė, kad kalbasi su Lietuvos mokslo elitu, kad jį džiugina viešojo sektoriaus parama mokslui. Net 20 proc. kūrėjų ir tyrėjų dalyvauja versle. Pagal mokslo ir verslo bendradarbiavimą Lietuva tarp ES valstybių užima trečią vietą. Rinktis doktorantūros studijas turėtų skatinti ir gerokai padidinta doktoranto stipendija. Ministras pažymėjo, kad investicijos į mokslą neša didelę ekonominę naudą visai visuomenei, kuria galimybes šaliai būti konkurencingai tarptautiniu lygiu ir sveikino LMA bendradarbiavimo su verslu iniciatyvą. Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė perdavė MinistroPpirmininko sveikinimus ir jo padėką įmonėms – konferencijos rėmėjoms. INFOBALT prezidentas Giedrius Markevičius kalbėjo, kad labai svarbu materializuoti geras mintis ir inovacijas. Mokslas, siekdamas rezultato, iš verslo gali pasisemti patirties, atkaklumo. Svarbu ne tik sukurti inovaciją ar produktą, bet dar svarbiau mokėti ją patraukliai pateikti, pristatyti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Kartais tenka daugybę kartų bandyti veržtis pro uždaras pripažinimo duris, tenka atsitraukti, bet svarbu neprarasti atkaklumo ir tikėjimo savo darbų sėkme. VĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ direktorius  Sauliaus Arelis pasakojo, kaip veiklą pradėjo kelių žmonių būrelis, o dabar technologijų parke darbuojasi per 300 darbuotojų, sparčiai plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. INFOBALT stipendijos rėmėjo bendrovės „INVL Technology“ vadovo Kazimiero Tonkūno žodžiais, bendrovės sėkmę lemia jos suburti žmonės. Bendrovė vykdo veiklą net su 60-čia pasaulio šalių. Daug metų stebint jaunųjų mokslininkų konferencijas matyti, kad mokslininkai moka puikiai pristatyti savo idėjas, kasmet labiau matyti jų branda. Jo nuomone, Visose Europos šalyse mokslui ir verslui bendradarbiaujant kyla  sunkumų, tačiau tiek mokslui, tiek verslui reikia ieškoti talentingų mokslininkų. Konferencijos iniciatorius akad. Feliksas Ivanauskas prisiminė šio mokslinio renginio organizavimo pradžią, jo devynerių metų kelią, verslo paramos renginiui svarbą.
Įteikus laureatams diplomus, LMA padėkos raštais už pagalbą organizuojant konferenciją buvo apdovanoti verslo organizacijų atstovai. Renginio pabaigoje padaryta bendra visų laureatų, renginio organizatorių ir rėmėjų nuotrauka primins dalyviams jų žingsnius ariant pirmąsias vagas neaprėpiamuose mokslo dirvonuose.
Akad. Algirdas Vaclovas Valiulis, Konferencijos pranešimų vertinimo komisijos narys
Žr. nuotraukas

           Vilniaus kalvų geodinaminės problemos ir geotechninio modeliavimo perspektyvos
Tokiu pavadinimu LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geoaplinkos problemų komisija 2019 m. kovo 28 d. surengė mokslinį seminarą Lietuvos mokslų akademijoje (LMA). Seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Mokslų akademijos preziden