Veikla

Atgal

2019 m. sausio mėn. kronika

LMA Alergologijos komisijos nariui doc. Eduardui Razgauskui – 90

2019 m. sausio 8 d. įvyko iškilmingas posėdis, skirtas doc. E. Razgausko 90 metų jubiliejui paminėti (1929-01-07–2015-12-03)). Į Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos veiklą E. Razgauskas įsiliejo 2001 metais. Akad. Vaidutis Kučinskas  papasakojo apie doc. E. Razgausko nuopelnus, akad. R. Dubakienė, cituodama docento knygą „45 metai sveikatos priežiūroje“, apžvelgė jo veiklą ir biografiją.
„<...> 1929 m. Kretingoje gimiau atsitiktinai iš tarnaitės ir ponaičio ankstyvos meilės (vienai – gal septyniolika, kitam – gal devyniolika) <...>. Gal tai meilės vaikas, gal atsitiktinumo... Pats nežinau. Augau dievobaimingoje <...> našlės Karolinos Navickienės ir keturių gerokai vyresnių už mane dukterų šeimoje. Buvau mylimas ir puoselėjamas. Mokiausi Kretingos gimnazijoje, pertvarkytoje iš Pranciškonų berniukų gimnazijos. Matyt buvau neblogas mokinys, nes baigiant mokyklą mane pristatė aukso medaliui. Beveik visą gimnazijos laiką buvau artimas Bažnyčiai ir Kretingos pranciškonams – uoliai patarnaudavau mišioms, bendravau su vienuoliais, formavusiais mano pažiūras. Baigęs gimnaziją, 1949 m., įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Po devynių dienų perėjau į Kauno kunigų seminariją, ieškodamas Dievo ir savo tikėjimo pagrindo. Po dvejų metų studijų valstybinių įstaigų (greičiausiai KGB) nurodymu kartu su kitais buvau iš Kunigų seminarijos pašalintas. Kunigų seminarijoje bandėme kurti saviauklos ir rengimosi didžiajai kunigystės misijai būrelį.1950 m. buvau pašauktas į armiją. Po dviejų savaičių tarnybos iš jos pabėgau. Kodėl? Tiesiog negalėjau pakęsti. Sulaukiau arešto: aštuoneri metai laisvės netekimo. Pirmi metai – Solikamsko Nyrobo miškų lageriuose. Ten ir pradėjau mediko karjerą: tapau felčeriu – ar ne juokas – užteko devynių medicinos studijų dienų. Po metų etapais buvau grąžintas į Lietuvą –  į saugumo rūmų požemį: atrado mane dalyvavus religiniame pasipriešinimo judėjime. Ypatingojo pasitarimo (Osoboje sovesčianije) nutarimu bausmę padidino iki dešimties metų už antitarybinę veiklą, panaudojant religinius prietarus. Tada – Lukiškių kalėjimas, kelionė per daugelį etapų į Kemerovo srities lagerius, dar po kiek laiko – prie Omsko. Visą tą laiką dirbau felčeriu. Taigi pirmoji mano medicinos mokykla buvo lagerių medicinos įstaigos. Mirus Stalinui, mano vyresnieji draugai padėjo, kaip man atverti lagerio vartus. Buvau „susargdintas“ plaučių tuberkulioze ir Omsko teismo nutartimi, kaip sunkiai sergantis, 1954 m. buvau paleistas be teisės gyventi sostinėse ir vadinamuose režiminiuose miestuose. Padedamas draugų, prisiregistravau Kaune ir ten vėl su daugelio žmonių pagalba įstojau į Kauno medicinos mokyklą Nr. 1, Sanitarijos felčerių skyrių.  Mokyklą baigiau 1956 m. su pagyrimu, įgydamas teisę stoti į  aukštąją medicinos mokyklą. Tuo metu rektoriavusio akademiko J. Bulavo vykdomos universiteto liberalizacijos dėka tapau (Vilniaus universiteto) Medicinos fakulteto studentu. Studijų metais, regis, nuo antro kurso, dirbau laborantu Anatomijos ir embriologijos katedroje, kuriai vadovavo dekanas Salezijus Pavilonis. Su juo man teko praleisti daug darbo valandų rengiant Aiškinamąjį medicinos terminų žodyną. Jo vadovaujamas parengiau pirmąjį mokslo darbą apie Vilniaus naujagimių išsivystymą. Šiaip stengiausi prisitaikyti prie šurmuliuojančio studentiško gyvenimo. Baigęs universitetą, buvau paliktas Vilniuje. Susiklosčius aplinkybėms man buvo pasiūlyta organizuoti pagalbą sergantiems alerginėmis ligomis <...>. Kurį laiką buvau vienintelis alergologas Lietuvoje <...>“.
1963 m. Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurtas pirmasis alergologijos kabinetas Lietuvoje. Lietuvos praktinės alergologijos pradininkas, 1970 m. įkūręs Respublikinį alergologijos centrą, sumanė alergologijos kabinetus steigti ir kituose Lietuvos miestuose: Šiauliuose (Laimutė Daukšienė,1966), Kaune (Lilija Japertienė, 1969), Vilniuje (Elena Bučienė, 1965). Doc. E. Razgauskas kartu su SSSR Alergologijos laboratorija, vadovaujama prof. A. Ado, organizavo epidemiologinius tyrimus trijuose Lietuvos rajonuose. Remdamasis ekspedicijos duomenimis, 1976 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato disertaciją „Bronchinės astmos, polinozių ir vaistinės alergijos klinikinis-epidemiologinis tyrimas“. Nuo 1983 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyr. terapeutas, daug metų SAM ėjo vyr. alergologo pareigas, rūpinosi šalies Alergologijos tarnyba. 1991 m. tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoju, o nuo 1994 m. pradėjo vadovauti Bendrosios praktikos gydytojų centrui. Ilgametis LMA Alergologijos komisijos narys doc. E. Razgauskas parengė 13 alerginių ligų diagnostikos ir gydymo sutarimų. Kartu su komisija organizavo daug alergologinių konferenciją, nemažai jų buvo tarptautinės (Interasma 1999, Klaipėda; EAACI 2003, Vilnius). Doc. E. Razgauskas yra pirmasis Lietuvos alergologų draugijos pirmininkas, vienas iš Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos kūrimo pradininkų (2003), ėjo viceprezidento pareigas, buvo Vilniaus miesto alergologų sambūrio sumanytojas (2010). Ne vienas Lietuvos alergologas yra dėkingas jam už parodytą kelią į alergologiją. Nepaisant net garbaus amžiaus, mano Mokytojas visada buvo pilnas idėjų, veiklus ir aktyvus.
„<…> Vieno tikiuosi, kad gydytojui reikia ne tik aukščiausio profesionalumo, bet ir giliausio žmoniškumo bei atsidavimo. Tai susiveda į vieną – pašaukimą tai veiklai. Ar jį turiu? Tikiuosi, kad taip. Bet ar galiu apie save spręsti? Manau, kad mano mokiniai padarys daugiau. Džiaugiuosi jų daroma pažanga <...>.“
Apie doc. E. Razgausko veiklą  kuriant bendrosios praktikos gydytojų specialybę pranešimą perskaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos klinikos vadovas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Prisiminimais apie docentą dalijosi akad. Zita Aušrelė Kučinskienė, akad. Vytas Antanas Tamošiūnas, akad. Jonas Remigijus Naujalis, prof. Regina Ėmužytė, giminaičių vardu kalbėjo dr. Eglė Makarevičienė.
LMA Alergologijos komisijos pirmininkė akad. Rūta Dubakienė
Žr. nuotraukas

Pirmasis LMA Jaunosios akademijos posėdis

2019 m. sausio 10 d. įvyko pirmasis Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos posėdis. Jaunosios akademijos pirmininku išrinktas dr. Donatas Murauskas (Vilniaus universiteto Teisės fakultetas), sekretore – dr. Olga Mastianica-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas).
Posėdyje svarstyti Jaunosios akademijos veiklos planai, pasikeista preliminariomis įžvalgomis mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais, suformuotos veiklos gairės. Nuspręsta rinkti duomenis apie jaunųjų mokslininkų (įskaitant ir doktorantų) statusą, išsiaiškinti, kokios problemos kyla siekiant mokslinės karjeros, suformuoti Jaunosios akademijos poziciją šiais klausimais. Nuspręsta apžvelgti Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų vedamų mokymų moksleiviams mastą, įvertinti mokslo žinių sklaidą ir pasiekiamumą. Jaunosios akademijos nariai numato bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Estijos ir kt.) jaunųjų mokslininkų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.
Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič
Žr. nuotraukas

Aiškinamojo miškininkystės terminų žodyno sutiktuvės

Sausio 15 d. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išplėstiniame posėdyje kartu su Humanitarinių ir so-cialinių mokslų skyriumi bei skyriumi „Mokslininkų rūmai“ pristatytas akademiko Leonardo Kairiūkščio 5 kalbomis (lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, lotynų) parengtas, daugybės metų darbo reikalavęs, kelis kilogramus sveriantis, ką tik išleistas „Aiškinamasis miškininkystės terminų žodynas“, kuriame pateikta per 5 tūkstančiai terminų bei su miškais ir miškų ūkiu susijusių objektų pavadinimų ir jų atitikme-nys rusų, vokiečių, anglų kalbomis su lotyniškais botanikos, zoologijos ir miško tipologijos termi-nų vardais.mokslų skyrių ir padalinių, ES SF projektų valdymo grupės, LMA Vrublevskių bibliotekos veiklos ata-skaitos, patvirtinti 2019 m. darbo planai ir 2019 m. LMA pareigybių sąrašas, diskutuota dėl naujo Mokslo ir meno krypčių klasifikatoriaus, pritarta LMA ir Pakruojo r. savivaldybės bendradarbiavimo sutarties projektui, paskirtos 2018 m. LMA vardi-nės – Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija), Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika), Jono Kubiliaus (matematika), Tado Ivanausko (gamto-sauga) – premijos, premijos LMA Jaunųjų moksli-ninkų ir doktorantų bei Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojams.Vasario 26 d. patvirtintos LMA atminimo me-dalio „Lietuvos mokslų akademija“ teikimo ir nau-dojimo taisyklės, pasiūlytas kandidatas į Lietuvos mokslo tarybos pirmininkus. Kovo mėn. LMA pre-zidiumo posėdžiuose pagrindinis dėmesys buvo skirtas LMA 2018 m. veiklos ataskaitos projektui ir 2019 m. balandžio 16 d. ataskaitinio LMA narių visuotinio susirinkimo darbotvarkei, aptarti LMA užsienio nario Ž. Muru inauguracijos klausimai.Parengė dr.Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene,Lyda Milošienė, LMA vyr. referentėAkad. S. Karazija apžvelgė plačią akad. L. Kai -riūkščio mokslinę, mokslo organizacinę ir visuo-meninę veiklą, jo mokslinius pasiekimus. Ryškiausi jie miškų mokslų srityje, kur, be miškininkams bū-dingiausių taikomųjų tyrimų, pasiekta ir svarių fun-damentinių tyrimų rezultatų. Akad. L. Kairiūkščio veikla pažymėta ir tarptautine W. L. Pfeilo premija „Už nuopelnus Europos miškininkystei“. Pažymėtina plati ir vaisinga mokslo organizacinė ir visuomeni-nė akademiko veikla. Jis buvo ilgametis Lietuvos miškų instituto direktorius, išplėtęs Instituto vei-klą į visas miškų mokslo šakas. 1972–1984 m. va-dovavo Mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriui, 1984–1987 m. buvo Tarptautinio sisteminės analizės instituto Gamtinės aplinkos programos vienas iš vadovų, taip pat tarptauti-nės programos „Žmogus ir biosfera“ nacionalinio komiteto ilgalaikis vadovas ir TSRS dendrochrono-loginės komisijos pirmininkas, Miškų ūkio moksli-nės techninės draugijos pirmininkas. Šiuo metu akad. L. Kairiūkštis vadovauja kilnių tikslų siekiančiai Iš dešinės: akademikai Leonardas Kairiūkštis, Zenonas Dabkevičius, Stasys Karazija, LMA ŽŪMMS mokslinė sekretorė Elena Narušytė, akademikai Vytautas Ruzgas, Pranas Viškelisorganizacijai „Consilia academica. Kad Lietuva ne-išsivaikščiotų“. Artimiausias akademiko mokslinis bendražygis ir mokinys prof. A. Juodvalkis pasi-dalijo įspūdžiais iš jų bendro darbo. Akademikai A. Buračas, R. Grigas, D. Kaunas apžvelgė įvairius L. Kairiūkščio veiklos ryšio su humanitariniais ir so-cialiniais mokslais aspektus.
Akademikas Stasys Karazija
Žr. nuotraukas

Seminaras Taline apie mokslą ir politiką

Jau trečius metus prie Estijos Rygikogo veikia Įžvalgų centras – Estijos mokslų akademijos (MA) anksčiau svarstytų idėjų apie plėtros perspektyvų tyrimo institutą įgyvendinimas. Viena Įžvalgų centro užduočių yra analizuoti ilgalaikius pokyčius visuomenėje nustatant naujas tendencijas bei vystymosi kryptis ir pateikti alternatyvių vyksmų scenarijus. Centro studijų projektuose dalyvauja žinomi Estijos ir užsienio ekspertai. Kiekviename projekte sukaupiama informacija apie esamą padėtį, sisteminami jau atliktų studijų rezultatai ir, jei reikia, atliekamos naujos studijos. Galiausiai Įžvalgų centras sudaro alternatyvų scenarijų iki 2030 metų ir įvardija, dėl ko turėtų apsispręsti politikos formuotojai.
2019 m. sausio 31 d.– vasario 2 d. Taline įvyko Estijos mokslų akademijos kartu su Įžvalgų centru surengtas tarptautinis seminaras ir mokomieji pasitarimai „Siekiame mokslo ir sprendimų priėmimo jungties“ (Towards bridging science and decision-making). Dalyvavo apie 60 žmonių, kurių kasdienė veikla susijusi su mokslu grindžiamais politiniais sprendimais: mokslo ekspertai, akademikai, ministerijų mokslo patarėjai, žurnalistai, mokslo organizatoriai ir politikai. Seminarą atidarė ir paskaitą skaitė Europos Komisijos generalinio direktorato Jungtinio tyrimų centro (JTC) vadovo pavaduotoja Maivė Rutė (Maive Rute). Seminaras organizuotas kaip JTC remiamos veiklos „Mokslas susitinka su parlamentais – mokslas susitinka su regionais“ dalis.
Naujos technologijos ar prietaisai, užgimę mokslo laboratorijose ir atėję į mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį. Tačiau tenka vis dažniau galvoti, kaip išvengti nepageidaujamų technologijų poveikio: klimato kaitos, aplinkos taršos, gyvosios gamtos įvairovės mažėjimo, pavojingų ligų sukėlėjų atsparumo antibiotikams didėjimo, gyvūnų reprodukcinių savybių silpnėjimo. Informacijos amžiuje taip pat aktualu žinoti, kokie duomenys bei jų naudojimo būdai leistų išvengti ekonominių sukrėtimų ir visuomenės grupių konfliktų, patikimai prognozuotų ne tik galimus incidentus, avarijas, nusižengimus, bet ir politinių veiksmų bei programų sėkmę. Apie tokių sistemų modeliavimo galimybes pranešimus skaitė Tomas Lenertsas (Tom Lenearts, Briuselio laisvasis universitetas) ir Marijas Paolučis (Mario Paolucci, Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Kognityvinių mokslų ir technologijų institutas, Roma).
Seminare pateikta nemažai gerų mokslo teikiamų patarimų politikams pavyzdžių. Tai Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), Europos jūrinės tarybos (European Marine Board), Europos mokslinių patarimų mechanizmo (SAM) dalies SAPEA ataskaitos, pranešimai, santraukos, Estijos ministerijų mokslo patarėjų institucijos veikla, Suomijos mokslo ir raštijos akademijos konsultacijos. Tačiau mokslo balsą politikai ne visada gerai išgirsta, todėl reikia tobulinti patarimų teikimo formą, būdą, laiką, – apie tai diskutuota, to mokyta seminaro pasitarimuose. Galiausiai, Estijos MA prezidento Tarmo Somerės (Tarmo Soomere) linkėjimo žodžiais, „mokslui reikia ne tik susitikti su politika, mokslas su ja turi vaikščioti į pasimatymus“.
Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas