Veikla

Atgal

2019 m. vasario mėn. kronika

Seminaras Taline apie mokslą ir politiką

Jau trečius metus prie Estijos Rygikogo veikia Įžvalgų centras – Estijos mokslų akademijos (MA) anksčiau svarstytų idėjų apie plėtros perspektyvų tyrimo institutą įgyvendinimas. Viena Įžvalgų centro užduočių yra analizuoti ilgalaikius pokyčius visuomenėje nustatant naujas tendencijas bei vystymosi kryptis ir pateikti alternatyvių vyksmų scenarijus. Centro studijų projektuose dalyvauja žinomi Estijos ir užsienio ekspertai. Kiekviename projekte sukaupiama informacija apie esamą padėtį, sisteminami jau atliktų studijų rezultatai ir, jei reikia, atliekamos naujos studijos. Galiausiai Įžvalgų centras sudaro alternatyvų scenarijų iki 2030 metų ir įvardija, dėl ko turėtų apsispręsti politikos formuotojai.
2019 m. sausio 31 d.– vasario 2 d. Taline įvyko Estijos mokslų akademijos kartu su Įžvalgų centru surengtas tarptautinis seminaras ir mokomieji pasitarimai „Siekiame mokslo ir sprendimų priėmimo jungties“ (Towards bridging science and decision-making). Dalyvavo apie 60 žmonių, kurių kasdienė veikla susijusi su mokslu grindžiamais politiniais sprendimais: mokslo ekspertai, akademikai, ministerijų mokslo patarėjai, žurnalistai, mokslo organizatoriai ir politikai. Seminarą atidarė ir paskaitą skaitė Europos Komisijos generalinio direktorato Jungtinio tyrimų centro (JTC) vadovo pavaduotoja Maivė Rutė (Maive Rute). Seminaras organizuotas kaip JTC remiamos veiklos „Mokslas susitinka su parlamentais – mokslas susitinka su regionais“ dalis.
Naujos technologijos ar prietaisai, užgimę mokslo laboratorijose ir atėję į mūsų gyvenimą, daro jį patogesnį. Tačiau tenka vis dažniau galvoti, kaip išvengti nepageidaujamų technologijų poveikio: klimato kaitos, aplinkos taršos, gyvosios gamtos įvairovės mažėjimo, pavojingų ligų sukėlėjų atsparumo antibiotikams didėjimo, gyvūnų reprodukcinių savybių silpnėjimo. Informacijos amžiuje taip pat aktualu žinoti, kokie duomenys bei jų naudojimo būdai leistų išvengti ekonominių sukrėtimų ir visuomenės grupių konfliktų, patikimai prognozuotų ne tik galimus incidentus, avarijas, nusižengimus, bet ir politinių veiksmų bei programų sėkmę. Apie tokių sistemų modeliavimo galimybes pranešimus skaitė Tomas Lenertsas (Tom Lenearts, Briuselio laisvasis universitetas) ir Marijas Paolučis (Mario Paolucci, Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Kognityvinių mokslų ir technologijų institutas, Roma).
Seminare pateikta nemažai gerų mokslo teikiamų patarimų politikams pavyzdžių. Tai Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), Europos jūrinės tarybos (European Marine Board), Europos mokslinių patarimų mechanizmo (SAM) dalies SAPEA ataskaitos, pranešimai, santraukos, Estijos ministerijų mokslo patarėjų institucijos veikla, Suomijos mokslo ir raštijos akademijos konsultacijos. Tačiau mokslo balsą politikai ne visada gerai išgirsta, todėl reikia tobulinti patarimų teikimo formą, būdą, laiką, – apie tai diskutuota, to mokyta seminaro pasitarimuose. Galiausiai, Estijos MA prezidento Tarmo Somerės (Tarmo Soomere) linkėjimo žodžiais, „mokslui reikia ne tik susitikti su politika, mokslas su ja turi vaikščioti į pasimatymus“.
Dr. Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas

Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

Ignalinos rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindamos 2012 metais pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, tęsia prasmingą kultūrinę ir mokslinę draugystę. Bendri renginiai, susitikimai, veiklos ir projektų pristatymai, diskusijos, mokslininkų įžvalgos ir patarimai suteikia abipusį pažinimo ir prasmingo bendravimo džiaugsmą.  Vasario 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje surengta Ignalinos rajono savivaldybės diena. Renginyje pristatyta mokslų akademijos veikla, skaityti pranešimai apie  Ignalinos miesto ir rajono istorinę praeitį, pastarųjų metų darbus, krašto išskirtinumą, gražiausias ir labiausiai lankomas vietas, didesnio  dėmesio sulaukiančias šventes, savivaldybės ir kraštiečių klubo draugystę. Džiaugtasi koncertavusiais Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos jaunaisiais talentais ir jų mokytojais bei Ignalinos krašto kūrėjomis. Mokslų akademijoje surengta Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovės, mokytojos ekspertės,  dailininkės Nijolės Trinkūnienės paveikslų ir Keramikos būrelio vadovės mokytojos Jolitos Bužinskienės keramikos darbų paroda.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas

Akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui

Vasario 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko akademiniai skaitymai, skirti akad. Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui. Juos organizavo LMA Bio-logijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS), LMA Vrublevskių biblioteka (LMAVB), Lietuvos bi-tininkų sąjunga, LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“.LMAVB buvo atidaryta jubiliato mokslo dar-bų paroda „Feromonai, bitės ir medus“. Ji lanky-tojams suteikė galimybę susipažinti su ekspo-natais iš asmeninės akad. A. Skirkevičiaus ko-lekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuo-traukomis, mokslo publikacijomis, darbais apie feromonų tyrimus, recenzijomis apie jų svarbą mokslui, bitininkystės problemas Lietuvoje. Buvo pristatyti jo redaguoti leidiniai, apžvelgti pedago-ginio gyvenimo ir darbo metai, iliustruota veikla Mokslų akademijoje, Lietuvos bitininkų sąjungo-je, mokymai bitininkauti, prisiminimai apie ju-biliato Mokytoją akad. J. Kriščiūną, Lietuvos bi-tininkus. Parodą rengė Audrė Trumpienė, Rūta Kazlauskienė ir Sigita Dagienė. Atidarant parodą apie akad. A. Skirkevičiaus nuopelnus bitininkys-tei Lietuvoje kalbėjo ir jubiliejaus proga sveikino Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas doc. dr. Algirdas Amšiejus. LR Seimo Kaimo reikalų komi-teto vardu sveikino komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Apie jubiliato darbų naudą kalbėjo LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, UAB „Bičių korys“ direktorius Jonas Juodvalkis. Lietuvos biti-ninkų sąjungos valdybos narys, Kretingos bitinin-kų draugijos pirmininkas Augustas Latakas infor-mavo, kad už nuveiktus darbus jubiliatas išrinktas Žemaičių kultūros draugijos garbės nariu, ir įteikė žemaičio pasą. Akad. A. Skirkevičius papasakojo apie parodoje eksponuojamus darbus.Skaitymuose kalbėjo LMA BMGMS pirmininkas Vaidutis Kučinskas. Jis pristatė akad. A. Skirkevičiaus mokslinę ir organizacinę veiklą. Jubiliatas per-skaitė pranešimą „Bitininkystes raida Lietuvoje. Feromonai ir medus“, jame apžvelgė bitininkystės raidą Lietuvoje, kylančius naujus iššūkius bitinin-kystei, kalbėjo apie feromonus, jų reikšmę vabzdžių(ypač bičių) gyvenime, bičių reikšmę ekosistemoje, jų produktyvumą, medaus kokybę. Akademiko jubiliejui Vilniaus B. Dvariono dešimt-metės muzikos mokyklos mokiniai surengė trumpą koncertą. BMGMS pirmininkas akad. V. Kučinskas įteikė jubiliatui LMA prezidiumo ir BMGMS padėkos raštą už nuopelnus mokslui. Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda – jubiliejinį sveikini-mą. Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vardu sveikino patarėjas Rimas Krasuckis, o patarėjas Alvydas Aleksandravičius apdovanojo ministerijos Garbės ženklu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos pasirašytą padėką už ilgametį ir sėkmingą bendradarbiavimą rengiant mokslines konferencijas, organizuojant praktinius mokymus veterinarijos gydytojams ir jauniesiems Lietuvos bitininkams įteikė ir pasvei-kino tarnybos vyr. specialistas Antanas Paliutis. 
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija
Žr. nuotraukas

LMA narių visuotiniame susirinkime išrinkti nauji LMA nariai

2019 m. vasario 12 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus: akademikus Vilmantę Borutaitę – 60 metų ir Leoną Valkūną – 70 metų proga, taip pat įteikė LMA prezidento padėką LMA vyr. referentei Lydai Milošienei. Pasveikintas akad. Valdemaras Razumas, paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru.
LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos sprendimu Teodoro Grotuso stipendija skirta doktorantui Tadui Dambrauskui (Kauno technologijos universitetas). Stipendijos diplomą įteikė Fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas. LMA prezidentas J. Banys, sveikindamas stipendiatą, informavo, kad LMA ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo rajono savivaldybe ir siekti, kad Pakruojo krašte dirbusiam T. Grotusui – elektrochemijos mokslo pradininkui – būtų pastatytas paminklas.
LMA mokslų skyrių pirmininkai pristatė skyriuose išrinktus kandidatus į LMA tikruosius narius, o LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas L. Valkūnas pristatė kandidatą į LMA užsienio narius prof. Žerarą Muru (Gérard Mourou). Šis prancūzų fizikas apdovanotas 2018 m. fizikos Nobelio premija už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologijos (CPA) išradimą. Ji leido sukurti labai didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerius. Tais pačiais metais jis pelnė ir Artūro Šavlovo (Arthur Schawlow) lazerių mokslo premiją. Nuo 1992 m., kai VU lazerinių tyrimų centre (VULTC) prof. A. P. Piskarsko laboratorijoje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (OPCPA), Ž. Muru ir A. P. Piskarsko mokslinės laboratorijos pradėjo glaudžiai bendradarbiauti. 1998 m. Lietuva buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape. Padedant Ž. Muru šiuo metu vykdomas parengiamasis projektas siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI. VULTC buvo pradėti lazerinio komplekso „Naglis“ kūrimo darbai, kuris vėliau tapo Lietuvos pramonės gaminamų multiteravatų galios lazerių prototipu. Tokia lazerinė sistema, pagaminta Lietuvoje ir naudojanti CPA bei OPCPA technologijas, jau veikia ELI komplekse Vengrijoje.    
Ž. Muru bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais atnešė didelės socioekonominės naudos Lietuvai. Be to, Ž. G. Muru kviečia Lietuvos lazerininkus į įvairias konferencijas skaityti kviestinių pranešimų, konsultuoja Lietuvos mokslininkus ir doktorantus.
Susirinkimo dalyvius supažindinus su kandidatais, pradėta balsavimo procedūra.
Visuotinio susirinkimo dalyviams pranešimą „Mokslas ir naujos technologijos širdies ligoms gydyti“ perskaitė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Audrius Aidietis.  
Balsų skaičiavimo komisijų pirmininkai paskelbė balsavimo rezultatus – LMA tikraisiais nariais išrinkti Audrius Beinorius (filosofija), Egidijus Aleksandravičius (istorija), Audrius Dubietis (fizika), Vidmantas Gulbinas (fizika), Gediminas Juzeliūnas (fizika), Jūratė Kriaučiūnienė (fizinė geografija), Žydrė Kadžiulienė (agroekologija), Gediminas Staugaitis (agronomija), Egidijus Šarauskis (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantas Barauskas (informatika ir elektronika) ir Arvaidas Galdikas (medžiagų inžinerija).
LMA užsienio nariu vieningai išrinktas prof. Ž. Muru.
Susirinkimo pabaigoje buvo priimti nutarimai dėl LMA tikrųjų narių išrinkimo ir dėl LMA užsienio nario išrinkimo. 
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas
Žr. nuotraukas

Pasirašyta Lietuvos mokslų akademijos ir Pakruojo rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis

2019 m. vasario 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija – prezidentas Jūras Banys, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas Leonas Valkūnas, Organizacinio skyriaus vadovas Andrius Bernotas ir fotografė Virginija Valuckienė – lankėsi Pakruojyje, kur Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas ir LMA prezidentas J. Banys pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta restauruotoje Pakruojo sinagogoje, simbolizuojančioje toleranciją ir dabar skirtoje kultūriniam švietimui bei reprezentaciniams renginiams. Delegacija paliko įrašą sinagogos svečių knygoje. Iškilmėse dalyvavusiems Pakruojo rajono savivaldybės nariams įteikti LMA leidžiamų mokslo populiarinimo knygų rinkiniai ir Juozo Algimanto Krikštopaičio monografija apie mokslo garsenybę Teodorą Grotusą, dirbusį Pakruojo krašte. Pasirašius sutartį, su meru S. Gegiecku ir savivaldybės administracijos direktore Erika Kižiene buvo aptarti galimi artimiausi darbai ir renginiai.
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Susitikimas su „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendiatėmis

2019 m. sausio 30 d. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas 2019 m. „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijoms gauti.
Vasario 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko ketinančių konkurse dalyvauti jaunųjų mokslininkių susitikimas su šį prestižinį apdovanojimą jau gavusiomis Lietuvos mokslininkėmis – dr. Urte Neniškyte (2017 m.) ir dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen (2018 m.). Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijas pasidalijo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Laureatės kalbėjo apie savo patirtį teikiant paraiškas ir veiklą gavus stipendiją, bei atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Buvo diskutuota, kaip suderinti motinystę su „L'ORÉAL Baltic“ stipendijos gavėjos įsipareigojimais. Dr. U. Neniškytė ir dr. G. Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen atsakė į klausimus, kaip pildyti dokumentus, pristatyti savo mokslinę veiklą. Akad. Z. Dabkevičius papasakojo, į ką komisijos nariai vertindami paraiškas kreipia didžiausią dėmesį. Pasibaigus renginiui, dar vyko neformalus dalyvių bendravimas.
Tikimasi, kad išgirsta informacija dar labiau paskatins jaunąsias mokslininkes apsispręsti ir teikti paraiškas „L'ORÉAL Baltic“„Moterims moksle“ stipendijai.
Parengė Tarptautinių ryšių grupės vyr. specialistė Violeta Skirgailienė
Žr. nuotraukas 

Visuomeniniai apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines, vasario 15 d. Lietuvos mokslų akademijos rūmuose įvyko apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ iškilmės. Pirmojo laipsnio medaliais, skirtais Valstybės šimtmečiui, buvo apdovanoti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akademikas Jūras Banys ir LMA prezidiumo narys akademikas Vytautas Nekrošius. Šioje šventėje medaliais taip pat pagerbti pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos vadovas prof.  Stanislavas Šuškevičius, kunigas Algirdas Toliatas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, Parlamento gynėjas verslininkas Vladas Korsakovas, Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas ir specialiųjų operacijų junginio karys, vyr. seržantas Ernestas Kuckailis.
Ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ įsteigtas 2009 m. Krašto apsaugos ministerijos bičiulių klubo, kelių nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, remiant privačiam verslui, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio, Baltijos kelio 20-mečio, Vilniaus atgavimo 70-mečio  proga. Apdovanojimas suteikiamas ypač nusipelniusiems sostinei, Tautai ir Lietuvai asmenims, Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams. Per dešimtmetį pirmojo ir antrojo laipsnio medaliais apdovanota daugiau kaip 500 iškilių asmenų, nusipelniusių Vilniui ir Tautai. Tarp jų poetas akad. Justinas Marcinkevičius, buvęs ilgametis Vilniaus Universiteto rektorius akad. Jonas Kubilius, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir daugelis kitų, įnešusių indėlį į Valstybės Nepriklausomybės siekį, puoselėjančių Lietuvos kultūrą, kalbą, mokslą, besirūpinančių tarptautiniu šalies ir sostinės Vilniaus pripažinimu. 
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Kaimo ir žemės ūkio plėtros baltoji knyga 

Žemės ūkio ministerijoje  vasario 21 d. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius su 12 kitų institucijų vadovais dalyvavo  Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltosios knygos (Baltoji knyga) pasirašymo renginyje.
Baltoji knyga nubrėžia ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas. Kertinė kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos sėkmės sąlyga yra sutelktos žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo, mokymo bei konsultavimo organizacijų ir įstaigų pastangos įgyvendinant Baltosios knygos uždavinius. Baltojoje knygoje siūlomiems sprendimams pasitelktos technologinės ir socialinės (organizacinės) inovacijos, naujausios taikomosios mokslo žinios.
Savo parašais  Baltąją knygą  ir joje  aprašytus Kaimo  ir žemės ūkio plėtros iššūkius, veiksmus ir uždavinius patvirtino ir nuosekliai įgyvendinti  Baltosios knygos nuostatas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio taryba pirmininkas Petras Puskunigis, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris Mindaugas Malakauskas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Povilas Žagunis ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Rengiant Baltąją knygą dalyvavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai. Į diskusijas buvo įsitraukę Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, ministerijų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitų žemdirbių organizacijų, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Šio sutartinio strateginio dokumento sėkmė priklauso nuo žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios bei mokslo bendruomenės bendradarbiavimo. Baltoji knyga pridedama 
Lietuvos mokslų akademijos informacija
Žr. nuotraukas

Mokslininkai atstovavo Lietuvai forume „Europos ateitis“

Vasario 21–22 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Berlyne Leopoldinos nacionalinė akademija organizavo forumą „Europos ateitis“. Dalyvavo Vokietijos ir trylikos Europos Sąjungos naujųjų narių (Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) aukščiausio lygio mokslo politikai. Lietuvai atstovavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, Vilniaus universiteto rektorius akad. Artūras Žukauskas ir akad. Saulius Klimašauskas. Forume taip pat dalyvavo Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovai, Europos Parlamento nariai.
Buvo diskutuojama apie būsimus Europos mokslo finansavimo fondus (programa „Horizon Europe“), pagrindines mokslinių tyrimų kryptis. Svarstyta, kaip į tyrimus labiau įtraukti naująsias Europos Sąjungos šalis, siekti, kad lygiaverčiai ir konkurencingi  pasauliniu mastu tyrimai būtų vykdomi visuose Europos regionuose. Be to, forume buvo aptariamos priemonės ir būdai, kaip mokslines žinias labiau pritaikyti praktikoje, įtraukti  į procesus, kurie formuoja ES ateitį. Tai labai svarbu sprendžiant su Sąjunga susijusius iššūkius ir rengiant naują ES strateginę darbotvarkę, kuri bus priimta 2019 m. gegužės 9 d. aukščiausio lygio susitikime Rumunijoje.
Svarbiausios diskusijų temos buvo dvi: pirmoji – ES ir Europos žemyno ateitis: pasiūlymų teikimas dėl mokslo perspektyvų „Ateities Europos darbotvarkei“ ir antroji – Europos mokslinių tyrimų ir Europos aukštojo mokslo ateitis siekiant didesnio ES finansavimo, sudarant panašias galimybes visoms ES šalims, nepaisant dar vis esančių tam tikrų skirtumų.
Forume priimtas bendras komunikatas, kuriame apibendrintos diskusijoje išsakytos mintys ir priimtos išvados. Jis pateiktas ES Parlamento ir Komisijos  bei visų Europos šalių sprendimus priimantiems asmenims ir institucijoms.
Lietuvos mokslų akademijos informacija

Įteikti Valstybinės kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą ir Lietuvių kalbos dienų organizavimą

2019 m. vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikti Valstybinės kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą ir Lietuvių kalbos dienų organizavimą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, tardamas įžangos žodį, pasveikino visus susirinkusius su švente, paminėjo, kad apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams teikiami jau penktą kartą. Patikino, kad lietuvių kalba yra tarp trijų tūkstančių kalbų, kurios gyvuos amžinai, bei palinkėjo ir toliau visiems išlikti kalbos puoselėtojais ir bendražygiais. Sveikinimo žodį tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, dėkodamas komisijai už bendradarbiavimą ir džiaugdamasis, kad visą šį laiką „Sraigės“ apdovanojimai teikiami Lietuvos mokslų akademijoje. Akademija taip pat puoselėja lietuvių kalbą, ypač rūpinasi mokslo terminija, leidžia terminijos žodynus. Pažymėjo, kad lietuvių kalba yra svarbiausias mūsų tapatybės požymis. Malonu, kad yra įsteigti apdovanojimai ir jais gerbiami kalbos puoselėtojai ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų ir rajonų.
Apdovanojimus įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė dr. Albina Auksoriūtė. Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: akad. Mečislovui Žalakevičiui ir Irenai Žalakevičienei – už „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarymą; Alvidai Gedaminskienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą; Birutei Goberienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą. Taip pat įteikti padėkos raštai savivaldybių atstovams – aktyviausiems ir kūrybiškiausiems Lietuvių kalbos dienų organizatoriams: Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos mokytojai metodininkei Vilmai Kisielytei-Hancharyk;Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Rasai Kontrimienei; Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Daivai Martyncevienei; Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Bibliotekų metodinės veiklos skyriaus kultūrinių renginių organizatorei Robertai Stonkutei. Laureatų vardu padėkos žodį tarė akad. Mečislovas Žalakevičius. Pabaigoje trumpą koncertą surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Miglė Sakavičiūtė (arfa) Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentas Marius Sakavičius (violončelė).
Parengė Aldona Daučiūnienė
Žr. nuotraukas