Jaunoji akademija

2021 metai

VISŲ LAIKŲ DIDŽIAUSIAS INTERNETINIS JAUNŲJŲ AKADEMIJŲ SUSITIKIMAS

Antrasis internetinis jaunųjų akademijų susitikimas (angl. Online Young Academies Meeting, OYAM) įvyko 2021 m. rugsėjo 30 d. Tai buvo iki šiol didžiausias susitikimas, susibūręs jaunųjų akademijų atstovus iš viso pasaulio, kuriame dalyvavo daugiau nei 70 atstovų iš 50-ties jaunųjų akademijų ar besikuriančių tokių organizacijų. Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas.

Virtualų susitikimą vėl organizavo „Globali Jaunoji akademija“ (angl. Global Young Academy, GYA), o visos jaunosios akademijos iš anksto buvo pakviestos prisidėti prie susitikimo darbotvarkės derinimo. GYA atstovavo vykdomojo komiteto nariai Lahcen El Youssfi (Marokas) ir Encieh Erfani (Iranas), taip pat GYA generalinė direktorė Beate Wagner (Vokietija) ir vyresnioji projekto vadovė Anna Maria Gramatté (Vokietija). Susitikimas jaunųjų akademijų atstovams iš viso pasaulio suteikė puikią galimybę keistis patirtimi, taip pat aptarti sėkmingą veiklą ir bendrus iššūkius.

Renginio pirmojoje dalyje E. Erfani vadovavo diskusijai dėl jaunųjų akademijų vaidmens pandemijos pasaulyje. Diskusijoje kalbėjo atstovai iš įvairių pasaulio kampelių: GYA narė Luciana Balboa iš Argentinos jaunosios akademijos, Rosemary Tonjock iš Kamerūno jaunųjų mokslininkų akademijos, Erikas van Sebille iš Olandijos jaunosios akademijos, GYA narė Chandra Shekhar Sharma iš Indijos nacionalinės jaunosios mokslo akademijos.

Antrojoje susitikimo dalyje buvo surengtos dvi sesijos, skirtos jaunųjų akademijų iššūkiams ir bendradarbiavimo galimybėms. Buvo aptarti klausimai apie jaunųjų akademijų vaidmenis kiekvienoje šalyje, jų indėlis ir būdai tapti aktyvesniems, efektyvesniems ir matomiems, taip pat nagrinėti finansavimo ir bendradarbiavimo su mokslo akademijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais klausimai. Kita diskusijų tema, – kaip jaunosios akademijos turėtų ir galėtų daryti įtaką pasauliui, pasibaigus pandemijai, ir ko buvo išmokta. Kaip COVID-19 pandemija išryškino įvairių pasaulio regionų skirtumus ir paskatino jaunąsias akademijas labiau įsitraukti į (nacionalines) mokslo ir politikos sritis.

Trečiojoje renginio dalyje buvo aptarti internetinių susitikimų privalumai ir trūkumai. Nors virtualus internetinis bendravimas kol kas dar neatstoja tikro fizinio bendravimo gyvai vykstančiame renginyje ir susitikimas gyvai yra būtinas asmeniniam bendravimui bei neformalių idėjų generavimui. Tačiau per COVID-19 pandemiją išryškėjo ir internetinių susitikimų pranašumai, nes jiems surengti reikia mažiau lėšų, virtualioje erdvėje nėra jokių vizų ar kelionių apribojimų, kelionių mažėjimas prisideda prie tvarumo didinimo, virtualiuose susitikimuose gali dalyvauti daugiau žmonių, o tyrimų rezultatai gali būti platinami plačiau. Internetinis susitikimas taip pat turi savo iššūkių, kaip prastas interneto ryšys ir nestabilus elektros tiekimas tam tikrose pasaulio dalyse, todėl būtina gera virtuali aplinka, tinkama infrastruktūra ir kiti įrankiai, reikalingi veiksmingam bendradarbiavimui internete.

Ketvirtojoje susitikimo dalyje dalyviai išgirdo trumpą informaciją apie planus surengti pasaulinį jaunųjų akademijų susitikimą 2022 metais, kuris, tikimasi, vėl bus fizinis susitikimas ir organizuojamas bendradarbiaujant su Tarpakademijos partnerystės (angl. InterAcademy Partnership, IAP) organizacija siekiant stiprinti viso pasaulio akademijų ryšius ir bendradarbiavimą. Artimiausiomis savaitėmis visos jaunosios akademijos bus kviečiamos dalyvauti šio renginio programos organizacinio komiteto darbe.

Paskutinėje renginio dalyje buvo pristatytos neseniai susikūrusios jaunosios akademijos – Argentinos jaunoji akademija, Kongo Demokratinės Respublikos jaunoji akademija ir Rumunijos jaunoji akademija. Taip pat prisistatė besikuriančių jaunųjų akademijų atstovai iš Kolumbijos, Kroatijos, Airijos ir Panamos, norėdami sužinoti apie esamus jaunųjų akademijų modelius ir struktūras, veiklos sritis ir galimą bendradarbiavimą.

Parengta pagal LMAJA pirmininko dr. Mindaugo Gedvilo, vicepirmininkės dr. Dianos Marčiulynienės, įvykusio susitikimo ir Globalios jaunosios akademijos (GYA) vyresniosios projekto vadovės Annos Maria’os Gramatté informaciją.

MOKSLO SKEPTICIZMAS – GLOBALIOS JAUNOSIOS AKADEMIJOS (GYA) TARPTAUTINIO SEMINARO-DISKUSIJOS TEMA

2021 m. rugsėjo 24 d. įvyko Globalios Jaunosios akademijos (angl. Global Young Academy, GYA) organizuotas tarptautinis seminaras-diskusija „Mokslo skepticizmas: ką gali padaryti jaunieji mokslininkai?“ (angl. Hard core science skepticism: What can young scientists do?), kurioje Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas.

Seminare dalyvavo per 20 jaunųjų akademijų atstovų iš viso pasaulio. Šis virtualus renginys buvo skirtas vis didėjančio mokslo skepticizmo ir dėl COVID-19 pandemijos įtakos nepasitikėjimo mokslu augimui. Remiantis apklausomis, pasitikėjimas mokslu yra gana didelis, tačiau  yra tam tikrų sričių, kuriose mokslininkai susiduria su atkakliu pasipriešinimu: skiepai ir klimato kaita. Be to, yra tam tikrų visuomenės grupių, kurios yra labiau skeptiškos mokslo atžvilgiu nei kitos. Kaip šios problemos pasireiškia skirtingose šalyse? Kokie yra naujausi požiūriai į mokslą ir mokslo komunikacijos efektyvumo tyrimai? Ką gali padaryti jaunieji mokslininkai, susidūrę su mokslo skepticizmu? Šie klausimai šiuo metu yra ypač aktualūs dėl COVID-19 pandemijos, tačiau jie taip pat svarbūs politiniu ir socialiniu požiūriais, daugeliu kitų aplinkybių.

GYA seminare-diskusijoje trys žinomi mokslininkai iš trijų skirtingų šalių skaitė pranešimus ir diskutavo mokslo komunikacijos bei pasitikėjimo klausimais iš skirtingų perspektyvų.

Baylor’o medicinos koledžo (BMC) dekanas (Jungtinės Amerikos Valstijos), Teksaso vaikų ligoninės vakcinų kūrimo centro direktorius prof. dr. Peter’is J. Hotez’as pristatė pranešimą „Mokslo skepticizmas ir mokslo komunikacija“. Pranešėjas – pasaulinio lygio vakcinų mokslininkas, vadovavęs vakcinų, skirtų užkirsti kelią ir gydyti apleistas tropines ligas bei koronavirusines infekcijas, kūrimui ir yra gavęs daugybę apdovanojimų, turi galybę mokslo politikos formavimo ir mokslo komunikacijos patirties. Pranėšime jis kalbėjo apie savo, kaip gydytojo, mokslininko ir mokslo komunikatoriaus, patirtį skleidžiant ginčytinas temas, įskaitant tariamą (bet moksliškai paneigtą) autizmo vakcinų sąsają.

Tarptautinio politinių ir socialinių studijų centro CIEPS (Panama) mokslo bendradarbė, Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) politikos mokslų doktorantė Claire Nevache kalbėjo tema „Supratimas apie skiepų skepticizmą Panamoje“. Pranešėja – politologė, besispecializuojanti žmogaus teisių srityje, turinti daug profesinės patirties Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Europoje bei yra mokslinių straipsnių apie kylančius politinius veikėjus Lotynų Amerikoje autorė. Pranešime buvo kalbama apie pozityvizmo įtaką mūsų suvokimui apie mediciną ir mokslą, dažniausiai vertinamą kaip pagrindinį pažangos elementą, kas ypač pasakytina apie Panamą. Šiame kontekste mokslo skepticizmas dažnai suprantamas kaip nežinojimas ir antimodernizmas. Nepaisant to, skirtingo išsivystomo lygio šalyse žmonės gyvena labai skirtingose realybėse ir turi skirtingą medicinos patirtį, kuri iš tikrųjų galėtų skeptiškumą paversti racionaliu. Pranešėja pasakojo apie 2021 m. atliktą apklausą ir padarytą tyrimą apie Panamos gyventojų skiepus, kuriame nustatytas tiesioginis gyventojų pajamų dydžio ir entuziazmo skiepijantis ryšys.  

Stellenboscho universiteto  Pietų Afrikos mokslo komunikacijos tyrimų katedros podoktorantūros stažuotojas ir Psichologijos ir elgesio mokslų departamento (LSE, Jungtinė Karalystė) kviestinis mokslo bendradarbis dr. Bankole Falade skaitė pranešimą „Mokslo pardavimas visuomenei“. Pranešėjo mokslinių tyrimų sritys yra mokslo ir sveikatos komunikacija, mokslas ir įsitikinimai bei Afrikos visuomenės supratimo apie mokslą, sveikatą ir ligas tyrimai. Pranešime buvo kalbama apie mokslo skepticizmą ir iš to kylantį pasipriešinimą mokslui.

Seminaro organizatoriai Globalios Jaunosios akademijos darbo grupių „Pasitikėkite (jaunais) mokslininkais“ ir „Pasaulinė sveikata“ (angl. Trust in (Young) Scientists and Global Health working groups) lyderiai Sandra Lopez ir Lisa Herzog.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė pagal įvykusio tarptautinio seminaro ir Globalios jaunosios akademijos (GYA) informaciją.

JAUNOJO AKADEMIKO JAUNAS JUBILIEJUS

Rugsėjo 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkui dr. Mindaugui Gedvilui sukanka 40 metų. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas ir Jaunoji akademija nuoširdžiai sveikina Pirmininką gražaus jubiliejaus proga.

Mindaugas Gedvilas mokslinę veiklą pradėjo 2003 m., dar būdamas Vilniaus universiteto (VU) studentu. 2006 m. baigė VU fizikos fakultetą ir pradėjo doktorantūros studijas VU Fizinių ir technologijų mokslų centro Fizikos institute (FTMC). 2011 m. apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją „Plonų metalų sluoksnių savitvarkos lazerio spinduliuotės poveikyje tyrimas ir modeliavimas“.

Aktyvi ir produktyvi mokslinė veikla leido sėkmingai siekti karjeros aukštumų. Šiuo metu M. Gedvilas yra FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos pirmininkas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Medžiagų inžinerijos (T 008) doktorantūros komiteto narys, Valstybinės švietimo plėtros agentūros VIAA Riga (Latvija) ekspertas bei kviestinis tarptautinių mokslo žurnalų redaktorius. 2021 metais tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu.

Jaunosios akademijos pirmininkas gali pasigirti ne tik mokslo pasiekimais, bet taip pat ir sporto laimėjimais. M. Gedvilas yra aistringas lauko teniso gerbėjas, 2021 m., jau ketvirtus metus iš eilės, apgynęs čempiono titulą teniso turnyro „Profesorių taurės“, vyrų Junior grupės varžybose.

Dar kartą nuoširdžiai sveikiname Jaunosios akademijos pirmininką ir linkime geriausių pasiekimų moksle ir gyvenime!

Parengė LMA Jaunosios akademijos vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

PASKAITA IR EKSKURSIJA MOKSLEIVIAMS APIE LIETUVOJE KURIAMAS LAZERINES TECHNOLOGIJAS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija tęsia renginių ciklą „Jaunoji akademija visuomenei“.

2021 m. rugsėjo 9 d. Lazerinių technologijų skyriuje Fizinių ir technologijos mokslų centre (LTS-FTMC) lankėsi Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai, kuriuos lydėjo fizikos mokytojas metodininkas Igoris Smirnovas. Jiems mokslo populiarinimo paskaitą-ekskursiją „Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos“ skaitė 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, LTS-FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas. Ekskursiją  organizavo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai" vadovė Aldona Daučiūnienė 

Paskaitoje buvo papasakota Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos (LMTL) įkūrimo ir raidos istorija, tai pat buvo pristatyti  LTS-FTMC vykdomi moksliniai tyrimai ir Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos bei jų taikymai pramonėje: stentų pjovimas lazeriu, optinių liniuočių metrologijai formavimas, selektyvus lazerio inicijuotas metalizavimas, lazerinis interferencinis apdirbimas bei interferencinė litografija, plonasluoksnių saulės elementų lazerinis raižymas, lazerio inicijuoti periodiniai paviršiniai dariniai ir savaime nusivalantys paviršiai, nusidėvėjimui atsparus lazerinis ženklinimas, nanodalelių generacija vandenyje ir t. t.

Ekskursijoje po laboratoriją moksleiviams buvo parodyti lietuviškose įmonėse UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“ ir UAB „Elas“ pagaminti ultratrumpų impulsų lazeriai bei lazerinio mikro- / nanoapdirbimo staklės, aiškinti jų veikimo principai, aptarti svarbiausi techniniai parametrai ir preciziškumas lazeriu apdirbant medžiagas. Buvo apsilankyta elektroninės mikroskopijos ir profilometrijos laboratorijoje, kur analizuojami ir charakterizuojami lazeriu apdirbti bandiniai. Moksleiviams buvo pasakota apie vaizdinimo galimybes pasitelkiant galingiausius mikroskopus (optinį 3D profilometrą, skenuojantį elektroninį mikroskopą, adatinį profilometrą, optinį mikroskopą, ir atominių jėgų mikroskopą),  buvo trumpai paaiškinti jų veikimo principai. Atsakyta į moksleivių klausimus apie šios srities studijas aukštosiose mokyklose, paaiškinti pagrindiniai lazerių veikimo principai, diskutuota apie galingiausius pasaulio lazerius.

Nuotraukoje: LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas pasakoja apie lazerines technologijas.

Parengė LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė.

NACIONALINIAME MOKSLINIAME SEMINARE DISKUTUOTA APIE ENERGIJOS NEPRITEKLIŲ

2021 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA Jaunosios akademijos kartu su Lietuvos energetikos institutu, Energetikos ministerija ir Vartotojų aljansu organizuotas nacionalinis mokslinis seminaras „Gyventojai energetikos transformacijų kontekste: energijos nepriteklius“. Jame dalyvavę politikos formuotojai, mokslininkai, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai aptarė energijos nepritekliaus mažinimo būdus ir galimybes pasiekti, kad įsibėgėjanti žalioji transformacija būtų naudinga ir socialiai pažeidžiamiems, neturtingiausiems gyventojams.

 

Renginį pradėjusi energetikos viceministrė Inga Žilienė aptarė esminius su energijos nepritekliumi susijusius iššūkius, dėl kurių energetikos ministerija inicijavo reikminį tyrimą – dalies gyventojų patiriamą energetinį skurdą, ribotas galimybes pasinaudoti valstybės parama, energijos nepritekliaus stebėsenos problemas. Viceministrė taip pat pabrėžė būtinybę susitarti dėl energijos nepritekliaus apibrėžties ir nustatyti tikslines grupes, į kurias būtų galima nukreipti specifines priemones.

Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius pristatė vykdomą reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijos kontekste“ ir rekomendacijas energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti. 2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane numatyti du rodikliai energetiniam skurdui vertinti, tačiau jų taikymas kelia problemų. Pirmasis rodiklis – namų ūkių, energijos išlaidoms skiriančių didelę dalį savo pajamų, dalis – yra apskaičiuojamas naudojant kas keletą metų vykdomo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenis, todėl sudėtinga užtikrinti stebėsenos operatyvumą. Be to, sudėtinga surinkti korektiškus duomenis apie metines išlaidas energijai. Antrasis rodiklis – asmenų, dėl lėšų stokos negalinčių pakankamai šildyti būsto, dalis, – kelia labai daug klausimų ir susilaukia gana daug žiniasklaidos dėmesio. Nors 2020 m. negalinčių pakankamai šildyti būsto gyventojų sumažėjo iki 23,1 proc., tarp Europos Sąjungos šalių prastesnė situacija yra tik Bulgarijoje. Vykdant projektą atlikta išsami analizė parodė, kad minėto rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir pan. Dėl to galima manyti, kad reikšmingos įtakos turi pats apklausos dizainas – šiuo metu apie gyventojų galėjimą sau leisti pakankamai šildyti būstą klausiama būsto problemų kontekste, o centrinio šildymo be individualaus reguliavimo naudotojams rekomenduojama vertinti galimybes mokėti už papildomą šildymą (pvz., elektriniais šildytuvais). Siekiant objektyvesnės informacijos rekomenduojama gyventojų galimybes pakankamai šildyti būstą vertinti kitų finansinės būklės rodiklių kontekste ir suderinti su daugumos ES šalių naudojamais klausimais.

Energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti svarstytinos dvi pagrindinės alternatyvos – specializuoti periodiniai tyrimai, kuriuose pasitelkiant papildomus duomenų šaltinius būtų renkama detali informacija apie gyventojų pajamas, išlaidas skirtingoms energijos rūšims, naudojamas technologijas, kuro ir energijos vartojimą bei kt. arba pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo tobulinimas siekiant geriau atspindėti namų ūkių energetikos situaciją.

Siekdami, kad projekto rezultatai nebūtų vienkartiniai ir galėtų būti naudojami ilgesnį laiką, mokslininkai kuria praktinius įrankius, kurie padės Energetikos ministerijos darbuotojams stebėti energijos nepritekliaus situaciją ir vertinti politikos alternatyvų poveikį skirtingoms visuomenės grupėms.

Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Pažėraitė išnagrinėjo energijos nepriteklių patiriančių gyventojų informuotumą apie energijos nepritekliaus mažinimo galimybes. Nors gyventojus pasiekia tam tikros žinios apie paramos priemones, dauguma teigia, kad trūksta aiškios ir suprantamos informacijos. Tai gali būti viena priežasčių, dėl kurių reikšminga gyventojų dalis nepasinaudoja valstybės paramos galimybėmis mažinti išlaidas energijai. Siekiant pagerinti gyventojų informuotumą rekomenduojama derinti bendro pobūdžio informaciją masinėse informacijos teikimo priemonėse su labiau specializuotu tikslinių grupių informavimu.

 

Kitame pranešime V. Lekavičius apžvelgė esamą energijos nepritekliaus situaciją, politikos priemones namų ūkių energetikos srityje ir pristatė projekto rekomendacijas energijos nepritekliui mažinti. 2019 m. apie 17 proc. gyventojų išlaidos energijai viršijo 15 proc. jų namų ūkių pajamų, 7,4 proc. gyventojų bent kartą per metus vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Energijos nepritekliaus apraiškos stebimos ir miesto, ir kaimo vietovėse, kurioms itin būdingos ir būsto kokybės problemos. Energijos nepriteklius būdingiausias žemiausių pajamų (1–2 kvintilinės grupės) gyventojams, vienišiems vyresnio amžiaus asmenims.

Didele orientacija į būtent pažeidžiamiausių namų ūkių galimybes apsirūpinti būtiniausiomis energetikos paslaugomis (šildymas, karštas vanduo) šiuo metu pasižymi tik socialinės politikos priemonės (kompensacijos), tačiau jose stinga motyvacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančių išteklių plėtrai. O dauguma energetikos ir aplinkos politikos priemonių namų ūkių srityje yra visuotinės. Praktikoje jos yra regresyvios ir nepasiekia pažeidžiamiausių namų ūkių. 

Vykstanti žalioji transformacija sudaro sąlygas didesnei orientacijai į struktūrines priemones (energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių išteklių plėtra) tikslinėse namų ūkių grupėse. To galima pasiekti išplečiant esamą kompensacijų sistemą ir į ją įtraukiant energijos vartojimo efektyvumo ir kitas valstybės prioritetus atitinkančias išlaidas. Kita galimybė – taikyti specifines į žemesnių ir vidutinių pajamų namų ūkius orientuotas priemonės, pasižyminčias aukštu finansavimo intensyvumu ir taikomas tik pareiškėjams, atitinkantiems turto bei pajamų sąlygas. Svarbus vaidmuo tenka ir „minkštosioms“ priemonėms – gyventojų informavimui, edukavimui gerinti, elgsenos kliūtims šalinti.

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys aptarė energetinį skurdą, daug dėmesio skirdamas konkretiems Vartotojų aljanso veiksmams mažinant šią problemą. Vartotojų aljansas dalyvauja Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020“ projekte STEP, kuris siūlo prieigą prie organizacijų, turinčių ryšį su energetinio skurdo tematika, tinklo, vartotojams bei organizacijoms-partneriams organizuoja mokymus gyvai ir internetu, sudaro galimybes bendradarbiauti skatindami energetinio efektyvumo priemones, ruošia politikos rekomendacijas. Vykdant šį projektą sukurta karštoji patarimų energijos taupymo klausimais linija (tel. 8 670 000 66), parengtas internetinių mokymų kursas lietuvių kalba, organizuoti mokymai gausiam socialinių darbuotojų būriui. Visa projekto medžiaga kaupiama STEP projekto interneto svetainėje www.stepenergy.eu.

Seminarą užbaigė Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus Virgilijaus Poderio vedama diskusija, kurioje kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Seimo narys Artūras Skardžius, UAB „ENG grupė“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis ir kiti seminaro dalyviai.

Reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijų kontekste“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-REP-20-3). Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius

BLOCKCHAIN – TAI GEROKAI DAUGIAU NEI TIK SKAITMENINĖS VALIUTOS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ gegužės 25 d. pakvietė klausytojus į paskutinį šiais mokslo metais ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginį. LMA Jaunosios akademijos narys Vilniaus universiteto Blokų grandinių technologijų grupės vadovas prof. dr. Remigijus Paulavičius skaitė nuotolinę paskaitą „Blockchain – tai gerokai daugiau nei tik skaitmeninės valiutos“. Lektorius populiariai ir vaizdžiai papasakojo apie šią (potencialiai revoliucinę) blokų grandinių technologiją (angl. Blockchain).


Blockchain evoliucija. (Šaltinis httpstrybe.onethe-blockchain-is-slowly-becoming-mature)

Pirmiausia buvo pristatyti pagrindiniai motyvai, sudarę palankias sąlygas Blockchain technologijoms atsirasti. Kelios skaitmeninės mokėjimo sistemos buvo pasiūlytos gerokai anksčiau, nei atsirado Bitcoin, tačiau jomis taip ir nesugebėta padaryti tai, kas pavyko Bitcoin pradininkui Satoshi’ui Nakamoto’ui. Papasakojęs apie pirmąjį oficialų Bitcoin skaitmeninės (kriptografinės) valiutos naudojimą per komercinį sandorį, profesorius keliais skirtingais pjūviais paaiškino Blockchain sampratą ir technologijos veikimo ypatumus. Buvo parodyta, kaip būtų galima patyrinėti tikrąjį Blockchain, kaip pavyzdį pasirinkus patį pirmąjį (angl. GenesisBitcoin tinklo bloką. Pasidžiaugęs, kad prie Bitcoin tinklo decentralizacijos užtikrinimo labai aktyviai prisideda lyderiaujančių pasaulio šalių mokslininkai, profesorius pabrėžė, kad Blockchain yra tik pirmoji, daug didesnės paskirstytų duomenų technologijų (angl. Distributed ledger technologies) šeimos dalis.

Skaitmeninės valiutos

Toliau paskaitoje buvo kalbama apie kitas skaitmenines kriptografines valiutas, kurių šiuo metu yra daugiau nei 10 000. Trumpai buvo papasakota ir apie pasaulinių technologijų lyderių (pvz., Facebook) ketinimus kurti savo skaitmenines valiutas, ir apie iššūkius, su kuriais jie susidūrė. Pristatyta Lietuvos banko pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta – LBCoin, sukurta taikant blokų grandinės technologiją. Kalbėta apie skaitmeninių valiutų saugumo dalykus, įvardyti pagrindiniai galimų atakų tipai.

Pirmasis oficialus Bitcoin (BTC) panaudojimas komerciniame sandoryje

Profesorius paskaitoje taip pat trumpai apžvelgė kitus potencialius Blockchain technologijos taikymus, išskirdamas Lietuvos banko sukurtą LBChain – Blockchain inovacijų aplinką (angl. Sandbox). Taip pat pristatė blockchain trilemma, kaip vieną esminių problemų, kurią mokslininkai turi įveikti, siekdami sukurti efektyvesnius decentralizuotus sprendimus. Paskaita buvo apibendrinta pabrėžiant, kad Blockchain nėra panacėja. Decentralizacijos paradigma paremti sprendimai turi būti taikomi tik tada, kai jie turi potencialą užtikrinti akivaizdų pranašumą prieš šiuo metu įprastus, centralizuotus sprendimus.

Paskaitos tikslas – populiarinti ir skatinti domėjimąsi šia (kaip ir kitomis) technologija, taip pat ir mokslu apskritai. Jos klausėsi 30 dalyvių iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos Junior Achievment nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Vilniaus, Kauno, Tauragės, Šakių ir Joniškio rajono ugdymo įstaigų bei Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto.

Parengė VU blokų grandinių technologijų grupės vadovas, prof. dr. Remigijus Paulavičius ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė 

TARPTAUTINIS LMA JAUNOSIOS AKADEMIJOS NARIO PROF. DR. MANGIRDO MALINAUSKO PRIPAŽINIMAS

LMAJA narys, 2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Tokijo technologijos instituto (TTI) specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas tapo prestižinio žurnalo redakcinės kolegijos nariu ir įsitraukė į „Opto-Electronic Advances“ (Optikos ir elektronikos institutas, Kinijos mokslų akademija) mokslinio žurnalo redakcinę veiklą.
 
 
„Opto-Electronic Advances“ (OEA) yra aukščiausio tarptautinio lygio, griežtai recenzuojamas mokslinių tyrimų žurnalas. OEA suteikia platformą mokslininkams, akademikams, technologams dalytis žiniomis ir naujausiais tyrimų rezultatais optikos, fotonikos bei optoelektronikos temomis. Periodinio atviros prieigos leidinio vyriausiasis redaktorius – prof. Xiangang Luo (Optikos ir elektronikos institutas, Kinijos mokslų akademija), vykdantysis redaktorius – prof. Minghui Hong (Nacionalinis Singapūro universitetas), redakcinę kolegiją sudaro 33 nariai iš 17 šalių. Narių mokslinių publikacijų vidutinis h-indeksas 46, o vidutinis cituojamumas per 11 kartų vienam straipsniui ir birželį projektuojamas „Web of Science“ cituojamumo rodiklis > 10. Publikuojamos tematikos apima šviesos šaltinius ir jutiklius, optoelektroniką, nanofotoniką, plazmoniką, metamedžiagas, optinį vaizdinimą, biofotoniką, netiesinę optiką, ultrasparčiuosius vyksmus, optinę komunikaciją ir saulės energetiką. Tai reikšmingas pasiekimas ne tik nacionaliniu, bet ir regionu mastu, ypač atsižvelgiant į sėkmingai plėtojamą mokslinę ir pramoninę šviesos technologijų veiklą Lietuvoje.

Daugiau informacijos:
Twitter: @OptoElectronAdv .

Parengė LMA jaunieji akademikai Mindaugas Gedvilas, Diana Marčiulynienė ir Mangirdas Malinauskas
 

TARPTAUTINIAME SIMPOZIUME DISKUTUOTA, KAIP PERŽENGTI SKIRTINGŲ MOKSLO DISCIPLINŲ RIBAS

2021 m. gegužes 5 d. įvyko atviras tarptautinis simpoziumas, skirtas mokslo tardalykiškumui skatinti, t. y. peržengti mokslo sričių, krypčių ir šakų (angl. Public Symposium – Across Boundaries in Sciences) ribas. Jame dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ir LMA Jaunosios akademijos nariai. Simpoziumą organizavo Europos mokslo akademijų federacija (angl. European Federation of Academies of Sciences and Humanities,ALLEA)) ir Suomijos akademijų taryba (angl. Council of Finnish Academies). Renginys vyko mišriai – Suomijos mokslininkai pranešimus skaitė salėje, kitų šalių mokslininkai ir politikai – nuotoliniu būdu, visas renginys buvo transliuojamas internetu, todėl jį galėjo stebėti visi, besidomintys mokslo tarpdalykiškumu. Daugiau skaitykite 

9-OJI SKANDINAVIJOS–BALTIJOS ŠALIŲ PARAZITOLOGŲ DRAUGIJOS KONFERENCIJA

9-oji Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugijos konferencija „Parazitai besikeičiančiame pasaulyje“ buvo surengta Lietuvoje, Vilniuje, 2021 m. balandžio 21–23 d. Konferencijos organizatoriai – Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugija (SBSP), Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija.  

 Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 pandemija nesiliauja metusi iššūkių pasauliui ir socialinis gyvenimas yra apribotas, buvo nuspręsta organizuoti konferenciją kaip virtualų renginį ir sutelkti daugiau dalyvių iš viso pasaulio. Renginyje dalyvavo 173 dalyviai iš 26 šalių. Konferencijai buvo pateiktos 102 pranešimų tezės. 45 dalyviams buvo pasiūlyta skaityti žodinius pranešimus, 57 – parengti stendinius pranešimus, kurie buvo skelbiami internetinėje konferencijos svetainėje. Žodiniai pranešimai buvo pristatyti devynių sesijų metu po pagrindinių pranešimų, kuriuos skaitė aštuoni kviestiniai pranešėjai, dalydamiesi savo žiniomis, idėjomis ir naujais metodais parazitologijos srityje. Diskusijos vyko įvairiomis parazitologijos temomis: žuvų ir vandens parazitai, vektorių pernešamos ligos, parazitų genomika ir evoliucija bei ekologinė parazitologija. Kiekviena konferencijos diena prasidėdavo „pusryčių kava“: „Pusryčių kava su redaktoriumi“, „Pusryčių kava su projekto vadovu“ ir „Pusryčių kava su podoktorantu“, kurių metu vykdavo diskusijos su jaunaisiais mokslininkais ir studentais.

Jaunieji mokslininkai dalyvavo konkursuose dėl geriausio žodinio ir geriausio stendinio pranešimo bei žiūrovų prizo. Laimėtojai iš Italijos ir Pietų Afrikos gavo po 300 eurų. Visi dalyviai galėjo parodyti savo kūrybinius gebėjimus konkurse dėl „Auksinės blusos“ prizo už geriausias parazitų ir vektorių nuotraukas. Trys autoriai iš Lietuvos, Turkijos ir Pietų Afrikos pateikė įspūdingiausias menines ir mokslui svarbias nuotraukas.

Už aktyvią narystę ir svarų dalyvavimą prieš beveik 20 metų sujungiant Skandinavijos ir Baltijos šalių parazitologų draugijas, SBSP generalinė asamblėja išrinko Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį dr. habil. Gediminą Valkiūną SBSP garbės nariu.

9-oji Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugijos konferencija buvo pirmoji istorijoje virtuali šios draugijos konferencija. Joje jaunieji parazitologijos srities mokslininkai galėjo pristatyti savo tyrimus ir dalyvauti karjeros vystymo diskusijose. Konferencija taip pat suteikė galimybę dalyvauti patyrusiems mokslininkams, kurie nebūtų galėję atvykti į realųjį renginį. Tai puikus pavyzdys, kaip stiprinti Šiaurės ir Baltijos regionų bendradarbiavimą ir mokslininkų iš viso pasaulio bendravimą.  

Skandinavijos–Baltijos šalių parazitologų draugija kartu su Danijos parazitologų draugija kviečia visus susitikti Pasaulio parazitologų federacijos konferencijoje ICOPA2022 Kopenhagoje – jau kitais metais!

Parengė LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė, LMAJA narys dr. Vaidas Palinauskas ir Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olena Kudlai

GALERIJA

KAS PER „LIUCIFERINAI“ PRIVERČIA VEIKTI TAVO TELEFONĄ? ŠVIESĄ SPINDULIUOJANČIOS ORGANINĖS MEDŽIAGOS

2021 m. balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija pakvietė klausytojus į renginio iš ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Kas per „liuciferinai“ priverčia veikti tavo telefoną? Šviesą spinduliuojančios organinės medžiagos“. Paskaitą skaitė Jaunosios akademijos narys, Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Dalius Gudeika.

Paskaitoje lektorius susipažindino klausytojus su cheminėmis medžiagomis liuciferinais, kurios sukelia bioliuminescenciją – švytėjimą, ir kurios randamos kai kuriuose gyvuose organizmuose (pvz., žuvyse, moliuskuose, medūzose, dumbliuose, grybuose, sausumos bestuburiuose). Žmogus, kopijuodamas gamtą ir mokydamasis iš jos, sugeba sukurti nuostabiausių dalykų, pritaikomų palengvinti žmogaus kasdieninį gyvenimą.

Paskaitoje buvo pasakojama apie molekulių pasaulį, organines molekules, kurios pritaikomos šviečiančioje organinėje elektronikoje, kuriant naujos kartos prietaisus (lanksčius televizorių ekranus, didelio ploto apšvietimo įrenginius, išmaniuosius telefonų ekranus). Visa tai – organiniai šviestukai (angl. OLED – Organic Light Emitting Diode). Lektorius pademonstravo, kaip, pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus, kuriamos šiuolaikinės organinės medžiagos organinei elektronikai. Tos medžiagos savo sudėtyje neturi retųjų žemės metalų (platinos, iridžio), o jų skleidžiama šviesa yra priimtinesnė žmogaus akims.

Didelis iššūkis, kuriant OLED, yra siekis sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims. Intensyvi mėlyna spalva gali sumažinti melatonino gamybą, sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus. Šiuo atžvilgiu labai daug klausimų mokslininkams ir technologijų kūrėjams kelia mėlynos spalvos OLED, kurie perdega greičiau nei LED ir tai išbalansuoja monitorių spalvas, sumažina šviestukų ilgaamžiškumą.

Klausytojai sužinojo, kad mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų vystytojai. Dar 1990 m. japonų mokslininkai I. Akasaki, H. Amano ir S. Nakamura, panaudodami atitinkamus puslaidininkius , suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik po 24 metų, ir už tai 2014 m. gavo Nobelio premiją fizikos srityje. Vėliau OLED buvo tobulinami, formuojant efektyvesnius antros kartos fosforescencinius. Taip pat naujausios trečios kartos termiškai aktyvinta uždelstąja fluorescencija, pasižyminčius elektroninius prietaisus. (angl. TADF – Thermally Activated Delayed Fluorescence).

Klausytojai pateikė lektoriui klausimų, domėjosi mokslu ir šiuolaikinėmis naujovėmis, susijusiomis su spinduliuojančiomis organinėmis medžiagomis, taikomomis gaminant šviečiančius elektroninius prietaisus, todėl dr. D. Gudeika pasidžiaugė, kad paskaita nepraėjo veltui ir leido dalyviams iš arčiau prisiliesti prie mokslo naujovių.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Dalius Gudeika ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė

LMA JAUNOJI AKADEMIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ATEITIES KOMITETO DISKUSIJOJE

Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) 2021 m. kovo 24 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuotoje virtualioje diskusijoje „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“. Diskusiją vedė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Buvo aptartas jauno akademinio pasaulio žmogaus santykis su Respublika. Diskutuota apie tai, į kokį Lietuvos ateities projektą jaunimas norėtų įsitraukti ar jau dalyvauja? Ar mato prasmės veikti, dirbti Lietuvos Respublikai? Kokių svarbiausių permainų savo valstybėje ir visuomenėje siekia ar siektų?

Skaitė pranešimus ir diskusijoje savo nuomonę išsakė: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas ir Filologijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas dr. Vilius Bartninkas („Trys tezės apie įsipareigojimą valstybei“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas dr. Simas Čelutka („Politinė ir etinė universiteto reikšmė“), buvęs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Laurynas Peluritis („Kodėl mokykla neišmoko patriotizmo?“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Simona Merkinaitė („Kaip jaunoji karta pakeis politinį dalyvavimą ir politikos ribas“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas dr. Gintas Karalius („Lietuviška Respublikos samprata: tarp demokratijos, elitizmo ir komercinės akcijos“), Gabrielė Makarevičiūtė („Sau ir / ar Lietuvai: už ką atsakinga renkasi būti jaunoji karta?“) LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas, LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė ir kiti forumo dalyviai.

LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas pabrėžė, kad klestinčios pasaulio šalys visais įmanomais būdais siekia išlaikyti aukščiausią mokslo lygį. Tai yra labai svarbu šalies prestižui ir jos garsinimui tarptautiniu lygiu. Tačiau, be mokslo prestižo, yra dar svarbesnė ekonominė mokslinių išradimų pusė. Lietuva visame pasaulyje garsėja savo lazeriais. Lietuviškose įmonėse, tokiose kaip UAB „Ekspla“ ir UAB „Light Conversion“, pagaminti ultraspartūs lazeriai ypač vertinami visame pasaulyje. M. Gedvilui teko lankytis daugelio užsienio šalių lazerinio medžiagų apdirbimo laboratorijose. Visose užsienio laboratorijose pasaulio mokslininkai dirba išskirtinai su lietuviškais lazeriais. Tai aukščiausio lygio prietaisai, kuriuos lietuviškos įmonės pardavinėja į visas pasaulio šalis ir jose esančias su lazeriais dirbančias laboratorijas. Atsiliepimai iš laboratorijų yra tvirti, – lietuviški lazeriai yra moderniausi, stabiliausi ir patikimiausi pasaulyje. Šių, moderniausius lazerius kuriančių įmonių prigimtis yra moksliniai tyrimai. Kompanijos ir lazeriniai prietaisai atsirado visų pirma Lietuvos mokslininkams padarius atradimą ir sukūrus aukščiausio lygio mokslą. Pradžioje, mokslininkai lazerių moksle išrado naujovę, kuri vėliau transformavosi į veikiantį lazerį ir išaugo į Lietuvą garsinančias, lazerius kuriančias ir parduodančias kompanijas. Šiose įmonėse keli šimtai dirbančių aukščiausio lygio specialistų ir mokslų daktarų generuoja šimtus milijonų eurų siekiančias metines apyvartas. Įmonėse kuriami išskirtinai didelę pridėtinę vertę trūnintys pritaisai, ultragreiti lazeriai. Lazerius į visas pasaulio šalis eksportuojančios įmonės sumoka milijonus mokesčių į Lietuvos biudžetą ir visi pinigai investuoti į mokslą grįžta dešimteriopai.
M. Gedvilas taip pat kalbėjo, kad aukščiausio lygio mokslui kurti reikia dviejų svarbiausių dalykų – tai žmonių ir įrangos. Lietuva kuria aukšto tarptautinio lygio mokslą, tačiau šiuo metu susiduriama su keliais sunkumais. Visų pirma reikėtų mažinti biurokratinį aparatą, nes mokslininkams labai sunku įsigyti ir naujos aparatūros – ilgalaikio turto, ir programinės įrangos, ir trumpalaikio turto – medžiagų. Tam reikia pereiti sudėtingiausias viešųjų pirkimų procedūras, kurios reikalauja be galo daug mokslininko laiko ir energijos, todėl kurti mokslą paprasčiausiai nebelieka kada.



Kita M. Gedvilo įvardyta problema yra žmonės. Lietuva pralaimi kovą siekdama į mokslo institucijas pritraukti aukščiausio lygio specialistus, nes pasukti mokslininko keliu Lietuvoje paprasčiausiai finansiškai neapsimoka. Jaunasis mokslininkas iki šiol negali gyventi oriai. Jeigu ir doktorantūros studijų apmokestinimas jau yra sutvarkytas, ir doktorantais gauna padorią stipendiją, o patys geriausi doktorantai gali pretenduoti į papildomą stipendiją, tai apsigynus daktaro disertaciją ir tapus tikru kvalifikuotu bei savarankišku mokslininku, laukia paradoksas, nes sumažėja pajamos. Dingsta stipendija, pagal biudžetinę temą įdarbinti institucija neturi užtektinai lėšų, o tik apsigynęs jaunasis mokslininkas neturi sukaupęs mokslinio bagažo, kad pats galėtų gauti finansavimą projektui, todėl atlyginimas labai sumažėja. Ir su tokiu atlyginimo sumažėjimu susidūrė dauguma, kvalifikaciją pakėlusių ir disertacijas apsigynusių jaunųjų mokslininkų. Tai yra didžiulė problema, kurią nedelsiant reikia išspręsti siekiant pritraukti talentų ir išlaikyti mokslo prestižą.
Taip pat M. Gedvilas užsiminė, kad darbas mokslo institucijose nėra patrauklus dėl terminuotų sutarčių. Jaunieji mokslininkai yra įdarbinami fiksuotam, penkerių metų laikotarpiui. Tai yra labai nepatrauklu einant į banką prašyti būsto paskolos, nes bankas į trumpalaikėse darbo sutartis žiūri kaip į rizikingas, ypač kai būsto paskolą teks gražinti trisdešimt metų, o pateikiama terminuota penkerių metų darbo sutartis.

Dr. Diana Marčiulynienė pristatė jaunųjų mokslininkų ateities viziją Jaunosios akademijos akimis. Vicepirmininkė pabrėžė, kad Jaunosios akademijos pagrindinis tikslas yra atstovauti jaunąjį mokslininką, todėl, pradėjus LMAJA veiklą, daug dėmesio buvo skirta jaunųjų mokslininkų problemos. To rezultatas –gimė iniciatyva sudaryti apibendrintus jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principus. Sudarytus principus bus siūloma įgyvendinti Lietuvos mokslo institucijose. Vicepirmininkė pabrėžė, kad sudaryti principai apima jauniesiems mokslininkams itin svarbius dalykus –  pavyzdžiui, akademinę etiką, finansinį saugumą, motyvacijos didinimą, akademinį atvirumą ar lygybės užtikrinimą.
Vicepirmininkė pažymėjo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis LMAJA sieks, kad šie principai būtų detalizuoti konkrečiais jų įgyvendinimo pavydžiais, kurie leistų sukurti jaunųjų mokslininkų karjeros gerosios praktikos rinkinį. Toks rinkinys taptų svariu pagrindu formuojant jaunojo mokslininko įvaizdį.
Kaip vienas svarbesnių LMAJA darbų buvo įvardytas Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų pasirašytas pareiškimas dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruomenėje. Vicepirmininkė pažymėjo, kad LMAJA nariai siekia tapti mokslo ambasadoriais, kurie savo pavyzdžiu – moksliniais, visuomeniniais ir kitais pasiekimais – skatintų jaunus žmones studijuoti, vertinti mokslą kaip prestižinę, konkurencingą ir inovatyvią terpę visapusiško tobulėjimo kelyje. Baigdama LMAJA vicepirmininkė apgailestavo, kad vis dar yra per mažas  sprendimus priimančių valstybės pareigūnų ir mokslo atstovų bendradarbiavimas, tačiau LMAJA nariai tiki, kad savo iniciatyvomis ir aktyvia veikla stiprins mokslo ir politikos sąsajas.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuotos virtualios diskusijos „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

NEMATOMAS MŪSŲ PASAULIS – ŽMOGAUS MIKROBIOTA

2021 m. kovo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija, tęsdami renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“, pakvietė gimnazistus, pedagogus, Trečiojo amžiaus universitetų klausytojus ir kitus besidominčius sveika gyvensena, pasiklausyti nuotolinės paskaitos „ Nematomas mūsų pasaulis – žmogaus mikrobiota “. Paskaitą skaitė LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Virškinimo sistemos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Jurgita Skiecevičienė.

Paskaitoje buvo kalbama apie žmogaus mikrobiotą  ir jos svarbą fiziologijai, sveikatai ir mąstymui, ir net jausmams. Lektorė klausytojams papasakojo, kaip per žmogaus gyvenimą keičiasi bakterijų įvairovė jo organizme, kokie veiksniai yra svarbiausi sveikai mikrobiotai susiformuoti ir palaikyti. Tarp tokių veiksnių buvo minimi mūsų gyvensenos įpročiai, mityba, papildyta augalinės kilmės maistu, atsakingas vaistų ir antibiotikų vartojimas ir fizinis aktyvumas. Paskaitoje taip pat buvo aptarta, kaip keičiasi mikrobiotos sudėtis žmogui susirgus, t. y. netenkama bakterijų įvairovės, o jų vietoje apsigyvena organizmui nepalankios bakterijos. Lektorė pažymėjo, kad šiuo metu yra tiriamos naujos kartos probiotinės bakterijos, kurios ateityje prisidės prie daugelio ligų gydymo.

Po paskaitos lektorė atsakė į gausius senjorų, gimnazistų ir jų pedagogų klausimus bei pateikė daug įžvalgų klausytojams aktualiomis temomis. Paskaitos klausėsi 89 klausytojai iš įvairių respublikos miestų.

Parengė LMAJA narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Virškinimo sistemos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Jurgita Skiecevičienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

TARPTAUTINIAME GLOBALIOS JAUNOSIOS AKADEMIJOS (GYA) SEMINARE DISKUTUOTA APIE PASITIKĖJIMĄ KLIMATO MOKSLU

2021 m. kovo 22 d. įvyko Globalios jaunosios akademijos (angl. Global Young Academy, GYA) organizuotas tarptautinis seminaras-diskusija „Pasitikėjimas klimato mokslu“ (angl. “Trust in Climate Science”), kuriame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas. Iš viso seminare dalyvavo per 45 jaunųjų akademijų atstovų iš 6 žemynų. Šis virtualus renginys buvo skirtas pasitikėjimui mokslu didinimui atidžiai apžvelgiant klimato mokslą. Praėjusiais metais klimato kaita ir toliau krypo pražūtinga linkme, net kai pasaulinis dėmesys buvo nukreiptas į COVID-19 krizę. GYA organizuota diskusija subūrė žinomus mokslininkus ir GYA narius, siekdama atkreipti dėmesį į pasitikėjimą klimato mokslu, pradedant nuo įvairių mokslo sričių požiūrio ir jų ryšio su žmogaus įtaka žemės klimatui, orui, vandeniui ir gamtos ištekliams. Kokias perspektyvas įvairios mokslinių tyrimų sritys siūlo visuomenei ir kitiems mokslininkams, kad paskatintų geriau suprasti klimato kaitą ir jos poveikį žmogaus raidai? Kaip taikomieji mokslai prisideda prie problemos įvardijimo, pateikdami galimus sprendimus, kaip užkirsti kelią tolesniam klimato atšilimui ar prisitaikymo technologijoms?
Nepaisant aiškaus mokslinio sutarimo, kad žmogaus sukelta klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir visuotinis atšilimas kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai ir gerovei, vis dar nepakanka vyriausybių, pramonės atstovų ir piliečių iniciatyvų šiems iššūkiams spręsti. Lėtas žingsniavimas link konkrečių veiksmų nėra informacijos trūkumo rezultatas: pasauliniai moksliniai vertinimai rodo aiškų vaizdą ir suteikia plačią įrodymų bazę bendriems veiksmams. Susidūrę su šiuo paradoksu, mokslininkai dažnai abejoja savo komunikacijos efektyvumu, domėdamiesi, ar pasitikėjimas moksliniais įrodomais nėra tas elementas, kurio reikia visuomenei siekiant didesnės klimato apsaugos.

Nors pasitikėjimas mokslininkais ir mokslo procesas visame pasaulyje skiriasi, apskritai jis nėra toks prastas, kaip kartais gali atrodyti. Remiantis naujausia PEW tyrimų centro pasauline apklausa, bendras visuomenės pasitikėjimas 20 tirtų šalių mokslininkais yra gana didelis. Tuo pačiu metu bendras pasitikėjimas dažnai netaikomas konkretiems klausimams: klimato kaita yra vienas iš klausimų, dėl kurio žmonių nuomonė dažnai patenka į priešingas politinių takoskyrų puses. Nepaisant to, dauguma apklaustų šalių klimato pokyčius laikė rimta problema, kuriai spręsti vyriausybės per mažai skiria dėmesio.
Renginyje pranešimus skaitė: Antje Boetius, Alfredo Vegenerio instituto direktorė, Helmholtzo poliarinių ir jūrinių tyrimų centras, Vokietija; Michael Saliba, Štutgarto universiteto, Fotoelektros instituto direktorius, Vokietija, GYA kopirmininkas; Leena Srivastava, Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui, buvusi vicekanclerė TERI aukštesniųjų studijų mokykloje, Naujajame Delyje, Indijoje; Fernanda Werneck, Nacionalinio Amazonės tyrimų instituto-INPA tyrėja, Brazilija. Renginį vedė Leila Niamir, Pasaulinių bendrumo ir klimato kaitos tyrimų instituto tyrėja, Vokietija.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė pagal įvykusio tarptautinio seminaro ir Globalios jaunosios akademijos (GYA) informaciją

MIKROORGANIZMAI MŪSŲ NAMUOSE, KIEK SUVALGOME BAKTERIJŲ?

2021 m. kovo 16 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija, tęsdami renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“, pakvietė gimnazistus, pedagogus, Trečiojo amžiaus universitetų klausytojus ir kitus besidominčius sveika gyvensena, pasiklausyti nuotolinės paskaitos „Mikroorganizmai mūsų namuose, kiek suvalgome bakterijų?“. Paskaitą skaitė Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros doc. dr. Aleksandr Novoslavskij.
Paskaitoje buvo kalbama apie mikroorganizmus mūsų namų aplinkoje (maisto žaliavos, maistas, greitas maistas, namų aplinka, augintiniai ir kt.). Klausytojai susipažino su pagrindiniais bakterijų patekimo į mūsų namus keliais – tai sergantis žmogus, naminiai augintiniai, aplinka Ir, be abejo, maisto žaliavos bei produktai.

Paskaitoje taip pat buvos aptarta, kiek aptinkama maiste mikroorganizmų (bakterijų). Nemažai dėmesio buvo skirta vartoti paruoštam maistui, t. y. „greitajam maistui“, įvertinta tokio maisto vartojimo rizika. Klausytojai išgirdo, kaip atliekami maisto mikrobiologiniai tyrimai, kokie mikrobiologiniai rodikliai (maisto kokybės ir maisto saugos) yra vertinami, kas ir kada maisto mikrobiologinius tyrimus atlieka, kokios yra maisto žaliavų ir produktų mikrobiologinių rodiklių normos.

 

Lektorius pažymėjo, kad viename grame maisto žaliavos ir produktų bakterijų skaičius gali svyruoti nuo 0 iki daugiau kaip 10 000 000 kolonijas sudarančių vienetų (ksv). Paskaitoje taip pat buvo pristatyti kai kurių paruoštų vartoti produktų (kebabų, mėsainių, sumuštinių, sušių, įvairių salotų) mikrobiologinių tyrimų rezultatai. Aptartos ir pagrindines priemones, padedančias apsisaugoti nuo per maistą plintančių bakterijų sukeliamų susirgimų.
Po paskaitos lektorius atsakė į gausius senjorų, gimnazistų ir jų pedagogų klausimus bei pateikė daug įžvalgų klausytojams aktualiomis temomis. Paskaitos klausėsi 170 klausytojų iš įvairių respublikos miestų.

Parengė LMAJA narys, LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedros doc. dr. Aleksandr Novoslavskij ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Už jaunatvišką proveržį mokslinėje veikloje apdovanoti LMAJA nariai

 

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) kasmetinėje mokslinėje konferencijoje buvo įteikti apdovanojimai Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos (LMAJA) nariams dr. Linui Minkevičius ir dr. Aldonai Balčiūnaitei. Linui Minkevičiui skirtas FTMC specialusis apdovanojimas už proveržį kuriančią mokslinę-technologinę veiklą ir tapimą LMA Jaunosios akademijos nariu, o Aldonai Balčiūnaitei skirtas apdovanojimas už jaunatvišką proveržį mokslinėje veikloje. Šis jaunųjų FTMC mokslininkų įvertinimas ir dėmesio skyrimas yra puiki priemonė skatinanti jaunųjų talentų veržlumą, didinantį pasitikėjimą savimi, ir motyvacija siekti naujų tikslų bei imtis mokslinių iššūkių. Anot Lino Minkevičiaus, šis įvertinimas yra puiki FTMC iniciatyva ir pasitikėjimas jaunųjų mokslininkų veikla. Kartu tai dar labiau motyvuoja stengtis ir kūrybingai ieškoti inovatyvių mokslinių problemų sprendimų būdų bei mokslo inovacijų praktinių taikymų didinant mokslo kuriamą pridėtinę vertę.
FTMC kasmetinė konferencija leidžia šiek tiek atsitraukti nuo vykdomų tyrimų ir plačiau susipažinti su kolegų darbais bei jų sprendžiamomis problemomis. Tai puiki vieta kartu su kolegomis aptarti aktualius klausimus, generuoti naujas idėjas ir į sprendžiamus mokslinius uždavinius pažvelgti kiek kitaip gaunant taiklų patarimą.



Apdovanotieji jaunieji mokslininkai konferencijoje skaitė pranešimus. Jaunosios akademijos narys dr. Linas Minkevičius pristatė terahercinio (THz) pluošto formavimo ir erdvinio filtravimo metodus, leidžiančius kurti inovatyvias terharcinio vaizdinimo sistemas, galinčias aptikti ir skaidrias, mažą sugertį turinčias medžiagas. Pranešime buvo kalbėta apie kompaktiškus difrakcinės optikos sprendimus THz spinduliuotei formuoti paminint didelio efektyvumo daugialaiptes silicio fazines zonines plokšteles, grafito pagrindu pagamintus lanksčiuosius lęšius ar „Fibonacci“ ir „Bessel“ difrakcinius elementus, kurie naudojami tiriant storus objektus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas mažai absorbuojančių objektų vaizdinimo problemoms, tokioms kaip mažas kontrastas, spręsti. Buvo pasiūlyti sprendimai, kaip vaizdinimo sistemose taikyti erdvinio filtravimo metodus, kurie leistų didinti vaizdų kontrastą. Aptarti THz pluošto formavimo ir erdvinio filtravimo metodai atveria perspektyvius funkcinius taikymus medicinoje ar biologijoje, kur daugeliu atveju tiriamiems objektams yra būdinga maža THz spinduliuotės sugertis.
Jaunoji akademikė dr. Aldona Balčiūnaitė savo pranešime pristatė mokslinius tyrimus, skirtus naujų ir efektyvių, didelio katalizinio aktyvumo elektrokatalizatorių be platinos paieškai, tobulinimui ir vystymui. Buvo pristatyta pigių ir elektrochemiškai aktyvių anglinių medžiagų, turinčių grafeno struktūrą, sintezės inovatyvi strategija iš medienos atliekų. Šių anglinių medžiagų sintezės metodai yra gana nesudėtingi ir nebrangūs. Papildomai azotu legiruotos anglinės medžiagos buvo modifikuojamos įvairių metalų (Co, Ni, Cu, Mn, Au ir kt.) nanodalelėmis naudojant cheminės redukcijos ir mikrobangų sintezės metodus, o jų aktyvumas buvo tiriamas ne tik deguonies elektroredukcijos reakcijai, bet ir šarminiuose kuro elementuose naudojamo kuro (natrio borohidrido, hidrazino, etanolio ir kt.) oksidacijos reakcijoms. Siūloma medžiagų sintezės strategija – naujas, paprastas ir ekologiškas būdas pigiems bei didelio efektyvumo katalizatoriams gauti.
Jaunoji mokslininkė teigia, kad metinė mokslinė konferencija padeda geriau susipažinti su centre vykdomais tyrimais, pasisemti naujų idėjų, dirbti kartu ir dėkojo Katalizės skyriaus kolegoms už palaikymą.
Plačiau apie FTMC kasmetinę konferenciją ir LMAJA narių pasiekimus skaitykite čia 

Parengė LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė