Jaunoji akademija

Atgal

2022 metai

SKIRTAS FINANSAVIMAS DALYVAUTI PROJEKTE DONATE

Lietuvos mokslo taryba finansuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nario Juozo Kupčinsko vadovaujamos tyrėjų grupės dalyvavimą Jungtinės programavimo iniciatyvos dėl antimikrobinio atsparumo (JPIAMR) projekte DONATE (angl. Lyophilized fecal microbiome transfer for primary clostridioides difficile infection (DONATE study): a multicenter randomized controlled trial). Šiam projektui vadovauja Izraelio mokslininkai iš Rambamo sveikatos priežiūros miestelio, dalyvauja 6 tyrėjų grupės iš Italijos (Europos onkologijos instituto ir Gemelli universitetinės ligoninės), Jungtinės Karalystės (Londono imperatoriškasis koledžo), Kanados (Albertos universiteto), Lietuvos (Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto) ir Vengrijos (Debreceno universiteto).

JPIAMR-ACTION – antimikrobinio atsparumo prevencijai ir kontrolei skirta „Horizonto 2020“ schemos „ERA-NET Cofund“ programa, kuria siekiama sutelkti Europos Sąjungos, asocijuotų, kitų šalių ir jų tyrėjų pastangas, sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą. Konkursas buvo skirtas kovoti su didėjančia antimikrobinio atsparumo grėsme ir gerinti bakterinių bei grybinių infekcijų gydymą ir užkirsti kelią rastis atsparumui žmonėse, gyvūnuose ar augaluose, gerinant vaistų ir augalų apsaugos priemonių veiksmingumą, specifiškumą, pristatymą, derinius ir (arba) keičiant jų paskirtį.  

Vykdant DONATE projektą bus tiriama dažnai dėl ankstesnio antibiotikų vartojimo atsirandanti, viduriavimu, karščiavimu ir pilvo skausmais pasireiškianti ir gydymui antibiotikais atspari virškinimo trakto bakterija Clostridioides difficile (pCDI).  

Išsamiau apie projektą: https://www.jpiamr.eu/projects/donate/

Jaunųjų mokslo daktarų akademinė karjera ir ateities perspektyvos

Lapkričio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) organizuota diskusija „Jaunųjų mokslo daktarų akademinė karjera: iššūkiai ir galimybės“. Renginyje pranešimus skaitė jaunieji akademikai Paulina Želvienė ir Vaidas Palinauskas bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Tadas Juknevičius. Diskusiją moderavo jaun. akad. Donatas Murauskas. Taip pat dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų, kurie dalijosi mintimis apie jų institucijose vykdomą gerąją praktiką, padedančią užtikrinti jaunųjų mokslo daktarų akademinę karjerą, bei teikė siūlymus ir idėjas, kas turėtų būti atlikta stiprinant jaunųjų mokslo daktarų akademinę karjerą ir didinant Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. 

LMA prezidentas akad. Jūras Banys sveikinimo kalboje pabrėžė, kad jaunųjų mokslininkų karjerai kyla daug iššūkių, tokių kaip savo institucijoje kurti savo mokyklą, patiriamas psichologinis nuovargis ir kita. Jaun. akad. P. Želvienė pristatė pranešimą apie mokslo darbo kultūros keliamus iššūkius, kurie gali neigiamai veikti jaunųjų mokslininkų psichologinę savijautą ir aptarė aktualų didelius psichologinius jaunųjų mokslo daktarų patiriamus iššūkius atskleidžiantį tyrimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas T. Juknevičius kalbėjo apie doktorantūros teisinio reglamentavimo tobulinimą bei planuojamą tvarią podoktorantūros stažuočių finansavimo strategiją. LMAJA pirmininkas V. Palinauskas pristatė Gamtos tyrimų centro gerąsias patirtis: įkurtą Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą bei jaunųjų mokslininkų įtraukimą į centro priimamus sprendimus. Teigė, jog tenka stebėti pavyzdžius, kada institucijų viduje yra sukuriamos jaunųjų mokslininkų akademijos.  

Artiomas Magomedovas iš Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) aptarė LJMS veiklos kryptis, padedančias spręsti jaunųjų mokslininkų problemas. A. Magomedovas taip pat kaip ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas nurodė, kad jo atstovaujamoje institucijoje vyksta vidiniai konkursai jauniesiems mokslininkams, organizuojami vidiniai podoktorantūros stažuočių konkursai. Taip pat minėjo kvalifikacijos kėlimo kursų doktorantams svarbą. KTU taip pat padeda spręsti su didaktika susijusius klausimus.

Aurelija Tamulionienė (Lietuvių kalbos institutas) teigė, jog beveik visi, baigę doktorantūrą, turi galimybę įsidarbinti institute, tačiau norėdami didesnio atlyginimo mokslininkai paprastai ieško veiklų ir kitose institucijose. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovas Vidmantas Bendokas teigė, kad jų įstaigoje doktorantai patys gali disponuoti didele dalimi jiems skiriamų lėšų, taip pat yra fondas, iš kurio periodiškai finansuojamos išvykos. Pradėtos organizuoti vasaros stovyklos doktorantams.

Jaun. akad. Olga Mastianica-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas) pabrėžė, kad jų įstaigoje daug dėmesio skiriama doktorantams, jų pavyksta pritraukti iš skirtingų institucijų. Taip pat skatinamas doktorantų tarptautiškumas. Taikomos trys strategijos siekiant padėti jauniesiems mokslininkams: apsigynę doktorantai skatinami, remdamiesi disertacija, parengti monografiją, mažinamas psichologinis nesaugumas pereinamuoju laikotarpiu įtraukiant į ilgalaikes programas, institute taip pat yra mainų programos. Rasius Makselis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) teigė, kad institute skatinama bendradarbiavimo kultūra su vadovu bei tarptautinės bendravimo galimybės. Doktorantų įdarbinimas institute po doktorantūros yra išimtinis atvejis.

Rūta Navardauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) kalbėjo, kad skatinamas bendradarbiavimas su verslu, taip pat yra Doktorantų taryba, renkami jaunųjų mokslininkų atstovai į įvairius padalinius. Jos teigimu, būtų šaunu turėti mentorystės programą savo institucijoje. Apgynus disertaciją atsiranda lengvas vakuumas. Galimybių kažkur dalyvauti yra, norėtųsi ir informacijos apie tai, ką galima daryti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovė Skirmantė Mozūriūnaitė teigė, jog jų institucijoje veikla skatinama mokslinėmis stipendijomis, taip pat siekiama priskirti užsienio konsultantus doktorantams. Be to, yra skatinimo sistema trumpalaikėms ir ilgalaikėms stažuotėms. Jurga Jankauskienė (Gamtos tyrimų centras) kalbėjo apie Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą jų centre. Pasak jos, be galo svarbu, kad jaunieji mokslininkai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą. Jaunieji daktarai nori ir turi būti išgirsti. Kitas svarbus dalykas – karjeros aiškumas. Be skatinimo, plėtojamas ir dialogas tarp mokslininkų, nes buvo pastebėta, kad kolegos ne visada žino apie vieni kitų atliekamus mokslinius tyrimus. Daugiau dėmesio skiriama projektų rengimo mokymams.

Karolina Gugytė (Vytauto Didžiojo universitetas) akcentavo, kad universitete yra konkursinis mokslo finansavimas, mokslo fondas. Taip pat vykdoma mokslo darbuotojų atranka, kuri skatina mokslininkų grupes įdarbinti jaunuosius mokslininkus vieniems arba dvejiems metams. Čia yra ir Profesinių kompetencijų vystymo centras, kuris organizuoja mokymus mokslininkams. Mariana Sueldo (Vilniaus universitetas) pabrėžė, jog universitete buvo nuspręsta padidinti pajėgas doktorantūros skyriuje. Planuojamos apklausos ir situacijos analizė, komunikacijos gerinimas tarp padalinių, doktorantų įtraukimas į mokslo grupes. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visi doktorantai tikrai žino, kokią karjerą renkasi. Todėl svarbu plėtoti komunikavimą apie būsimą karjerą, taip pat kurti doktorantūros programas. Universitete organizuojami bendrųjų gebėjimų mokymai, doktorantams privaloma gauti tris kreditus už bendrųjų gebėjimų veiklas.

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad yra gerų praktikų, tačiau mokslo konkurencija nuolat didėja. Kalbėdamas apie tai, kaip LMA prisideda prie jaunųjų mokslo daktarų veiklos, pabrėžė, kad Akademija skiria nemažai skatinančių premijų jauniesiems mokslininkams.  

Apibendrindamas diskusiją jaun. akad. D. Murauskas akcentavo, jog reikia ir toliau komunikuoti, kalbėtis bei dalytis gerosiomis praktikomis, kurios skatina jaunuosius mokslininkus tobulėti bei padeda rūpintis jų, kaip darbuotojų, gerove. Pažymėjo, kad atsakomybė už jaunųjų mokslo daktarų ankstyvosios karjeros problemų sprendimą neturi būti perduota vien valstybės institucijoms, ne mažiau prisidėti prie to gali ir pačios aukštojo mokslo įstaigos. Tikimasi, kad šis renginys ir toliau išliks aktualus bei galės būti tęsiamas.

Jaunieji akademikai lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre

Lapkričio 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) Vilniuje.

FTMC direktorius, fizikas dr. Gintaras Valušis supažindino su centro kūrimo istorija ir struktūra, papasakojo apie čia vykdomus tyrimus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis. Pažintį su centro padaliniais ir skyriais jaunieji akademikai pradėjo apsilankydami Nanotechnologijų skyriuje, kurio veiklą apžvelgė šio skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja ir skyriaus vadovo pavaduotoja, LMAJA narė dr. Ieva Plikusienė. Jaunieji akademikai susipažino su atliekamais baltymų sąveikų tyrimais ir tyrimo metodais. Buvo pristatyta turima optinė ir akustinė tyrimams naudojama įranga – spektrinis elipsometras, kvarco kristalo mikrogravimetrija, elektrocheminiams baltymų tyrimams naudojama aparatūra. Šiuo metu nanotechnologijų mokslininkai taiko šiuos pažangius tyrimo metodus naujojo koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikoms tirti.

Jaun. akad. dr. Jevgenijus Chmeliovas pakvietė jaunuosius akademikus apžiūrėti ir FTMC patalpose įrengtą Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto administruojamą galingiausią Lietuvoje superkompiuterį – „VU HPC Saulėtekis“. Tik 2021 m. paleisto superkompiuterio skaičiuojamasis našumas daugiau kaip 10 kartų viršija iki tol turėtos įrangos išteklius: superkompiuteris turi per 4 500 „Intel“ procesorių branduolių (9 150, įskaitant „Hyper-Threading“ technologiją), gali per sekundę atlikti per 5·1014 slankaus kablelio dvigubo tikslumo operacijų (skaičiuojamoji sparta yra 0,5 PFlops), o sprendžiamiems uždaviniams atlikti prieinami 52 TB RAM tipo atminties bei 350 TB diskinė posistemė. Šio superkompiuterio pajėgumais savo tyrimuose besinaudojantys VU ir FTMC mokslininkai tiria pačias įvairiausias sistemas – nuo molekuliniuose dariniuose pasireiškiančių kvantinių reiškinių iki žvaigždžių sistemų ir galaktikų formavimosi, o atvirosios prieigos galimybės leidžia juo naudotis ir kitų mokslo bei verslo įstaigų specialistams.

Optoelektroninių sistemų charakterizavimo laboratorijos vadovas ir LMAJA narys dr. Linas Minkevičius pakvietė į Koherentinės optikos laboratoriją, kurioje buvo pristatyta vystoma pilnojo lauko optinės koherentinės tomografijos technologija ir jos taikymas akies mikroskopijoje. Ši technologija leidžia užregistruoti tridimensinius žmogaus tinklainės vaizdus per kelias milisekundes su geresne nei įprasta erdvine rezoliucija. Šie vaizdai padės oftalmologams tiksliau diagnozuoti ir sekti daugelį akies ligų, tokių kaip glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija ir diabetinė tinklainės degeneracija.

Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijoje buvo pristatyta, kaip tiriamos puslaidininkinių medžiagų savybės po intensyvaus jų sužadinimo lazerine spinduliuote. Po galingo šviesos pliūpsnio susigėrimo puslaidininkiuose vyrauja unikalūs procesai: sugeneruojami dideli laisvųjų krūvininkų gradientai ir stiprios difuzinės srovės, elektronai juda balistiškai, t. y. nesklaidomi, dėl to jie gali pasiekti ypač didelius greičius. Šie ultraspartūs reiškiniai puslaidininkiuose lemia ir terahercinių dažnių (0,1–10 THz) spinduliuotės atsiradimą, kurią sugeneruoti įprastiniai elektroniniai prietaisai yra per lėti, o optiniai šviestukai kambario temperatūroje neveikia. Šis hibridinis optoelektroninis metodas yra vienas populiariausių metodų terahercinei spinduliuotei generuoti.

Vėliau jaun. akad. dr. Aldona Balčiūnaitė supažindino su Katalizės skyriuje esančia aparatūra bei vykdomais moksliniais tyrimais, susijusiais su įvairių metalų dangų gavimu ir plastikų metalizavimu, įvairių metalų ar jų lydinių nanodalelių formavimu, taikant mikrobangų sintezę, bei gautų medžiagų panaudojimu kuro elementuose. LMAJA nariai galėjo apžiūrėti mikrobangų reaktorius, skenuojantį elektroninį mikroskopą, rentgeno spindulių difraktometrą, potenciostatus-galvanostatus bei kuro elementų testavimo sistemą. Visa ši įranga skirta medžiagų sintezei, jų paviršiaus morfologijos, struktūros, sudėties bei elektrokatalizinių savybių įvertinimui. Taip pat LMAJA nariai buvo supažindinti su įvairių metalų cheminio nusodinimo technologija, t. y. selektyviu metalų nusodinimu ant laidžių ir nelaidžių paviršių.

Jaunieji akademikai taip pat apžiūrėjo prof. habil. dr. Eugenijaus Norkaus parodą „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“. Šia išskirtine numizmatikos paroda prasidėjo šventiniai renginiai, skirti paminėti FTMC veiklos 10-metį.

Jaunieji akademikai surengė 24-ąją Europos jaunųjų gastroenterologų konferenciją

Gastroenterologija – pastaruoju metu sparčią pažangą daranti medicinos mokslo šaka, kurią sėkmingai vysto ir tarptautinio pripažinimo sulaukia Lietuvos mokslininkai. Europos virškinimo ligų srityje dirbantys mokslininkai turi ypatingą tradiciją rengti Europos jaunųjų mokslininkų konferenciją „European bridging meeting in gastroenterology“ („Jungiančioji Europos gastroenterologų konferencija“). Pirmoji tokia konferencija 1998 m. surengta Magdeburge (Vokietija), tapo kasmetine tradicija ir vėliau buvo rengiama įvairiose Europos šalyse. Šių renginių iniciatorius – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) užsienio narys, Miuncheno universiteto profesorius Peteris Malfertaineris (Peter Malfertheiner), organizavęs ir pirmąją konferenciją.

2006 m. Lietuvoje buvo surengta 6-oji konferencija, o šiais metais 24-oji konferencija vėl grįžo į Lietuvą ir vyko lapkričio 11–12 dienomis Kaune. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas – LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narys prof. Juozas Kupčinskas. Konferencijoje dalyvavo per 150 dalyvių, iš jų 45 jaunieji mokslininkai ir jų mentoriai – profesoriai iš 14 Europos valstybių (Belgijos, Nyderlandų, Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Latvijos, Serbijos, Kroatijos). Pirmąją konferencijos dieną buvo pristatyti jaunųjų mokslininkų pranešimai bei kviestinių pranešėjų apibendrinančios paskaitos, antrąją – kvalifikacijos tobulinimo kursai „Closing the knowledge gap in gastroenterology after COVID 19 pandemics“ („Pašalinkime žinių spragas gastroenterologijoje po COVID-19 pandemijos“) Lietuvos ir užsienio gastroenterologams. 

Lapkričio 11 d. konferenciją atidarė jos organizacinio komiteto pirmininkas LMAJA narys prof. J. Kupčinskas, LMA užsienio narys prof. P. Malfertaineris ir LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas. Jie pasidžiaugė, kad po dvejų metų pertraukos kasmetinis renginys, vykęs nuotoliu, dabar vėl gali būti rengiamas tradicine forma: jaunųjų bei vyresnių Europos mokslininkų tiesioginis bendravimas padeda iškelti naujų mokslinių idėjų ir duoda gerų praktinių rezultatų. Konferencijoje buvo perskaityti 65 jaunųjų mokslininkų pranešimai ir kviestinės paskaitos, iš jų 54 – užsienio mokslininkų.

LMAJA narė prof. Jurgita Skiecevičienė perskaitė kviestinę paskaitą „Žmogaus kraujo mikrobiomas ir jo reikšmė“, prof. P. Malfertaineris pristatė ką tik parengtą 6-ąjį tarptautinį Helicobacter pylori infekcijos diagnostikos ir gydymo susitarimą, prof. Timas Vanutselis (Tim Vanutsel) iš Leuveno katalikiškojo universiteto pristatė naują funkcinių virškinimo trakto ligų koncepciją, dr. Janas Bornšainas (Jan Bornschein) iš Oksfordo universiteto apžvelgė ikivėžinius stemplės susirgimus. Didelio susidomėjimo sulaukė ir kitų žymiausių Europos gastroenterologų paskaitos. Jaunieji mokslininkai pristatė platų fundamentinių ir klinikinių virškinimo trakto ligų tyrimų spektrą – nuo kamieninių ląstelių, genomo, transkriptomo, mikrobiomo tyrimų iki naujų vaistų klinikinių studijų. Septyni geriausieji įvairių šalių jaunųjų mokslininkų pranešimai įvertinti premijomis, taip pat apdovanota ir doktorantė iš Lietuvos Rūta Inčiūraitė už pranešimą „Žarnyno epitelinių ląstelių mikroRNR profilio pokyčiai aktyvios uždegimo fazės ir remisijos metu“. Socialinės programos metu  konferencijos dalyviai dalyvavo Kauno – 2022 m. Europos kultūros sostinės renginiuose. 25-ąją Europos jaunųjų gastroenterologų konferenciją 2023 m. numatoma rengti Budapešte.

Jaunoji akademija išsirinko naująją pirmininkę

2022 m. spalio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininke tapo LMAJA narė dr. Ieva Plikusienė, kuri darbus pradės ateinančių metų pradžioje.

Pagal LMAJA nuostatus nariai susirinkime vienai ne ilgesnei kaip dvejų metų kadencijai renka pirmininką (-ę) iš LMAJA narių. Dabartinio LMAJA pirmininko dr. Vaido Palinausko kadencija eina į pabaigą, todėl 2022 m. spalio d. 18–23 d. vyko nuotolinis balsavimas, kurio metu buvo išrinkta naujoji Jaunosios akademijos pirmininkė.

Naujoji LMAJA pirmininkė dr. Ieva Plikusienė dirba Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute nuo 2010 m. ir dėsto fizikinę chemiją. Šiuo metu čia ji dirba docente ir vyriausiąja mokslo darbuotoja. 2014 m. I. Plikusienė apgynė disertaciją „Daugiasluoksnių nanodarinių biojutikliams spektroskopinė elipsometrija“. 2020–2022 m. ji Chemijos ir geomokslų fakultete vykdo podoktorantūros stažuotę „Biologiškai aktyvių medžiagų nustatymas plazmoniniais sužadinimais sustiprintos spektrinės elipsometrijos metodu“. Vadovauja studentų baigiamųjų darbų ir disertacijų rengimui, yra disertacijų gynimo komisijų narė. Stažavosi Namiūro universitete (Belgija), Membranų institute (Monpeljė), Sorbonos universitete (Prancūzija), Latvijos universitete. Su šiais mokslo centrais aktyviai bendradarbiauja iki šiol.

Dr. I. Plikusienės mokslinių tyrimų kryptis apima paviršinių elektromagnetinių ir akustinių bangų taikymą įvairių nanostruktūrų savybių tyrimams. Šiam tikslui naudojami du pažangūs tyrimo metodai – spektrinė elipsometrija ir kvarco kristalo mikrogravimetrija su disipacija, kurie pritaikomi kuriant jautrius, žymėjimo nereikalaujančius ir gebančius įvertinti biomolekulių sąveikas realiuoju laiku optinius ir optinius-pjezoelektrinius biologinius jutiklius.

Jos moksliniai darbai yra plačiai žinomi tarptautinei mokslo visuomenei. Mokslininkė yra 31 publikacijos bendraautorė, h indeksas pagal „Clarivate Web of Science“ duomenų bazę yra 17, paskelbtos mokslinės publikacijos cituotos daugiau nei 700 kartų, iš kurių 93 proc. sudaro ne jos citavimai. Dr. I. Plikusienė skaito kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose ir moksliniuose seminaruose, dalyvauja aukšto lygio moksliniuose projektuose, turi vadovavimo moksliniams projektams patirties, taip pat yra tarptautinių programų ekspertė, mokslo leidinių recenzentė. Aktyviai skatina jaunimą domėtis chemijos mokslo kryptimi, populiarina ją ir viešojoje erdvėje, bendradarbiauja su UNESCO asocijuotų mokyklų tinklu. 2021 m. dr. I. Plikusienei už spektrinės elipsometrijos taikymą SARS-CoV-2 baltymų ir specifinių antikūnų sąveikoms tirti skirtas prestižinis jaunųjų talentų apdovanojimas, pagal „L’Oréal“–UNESCO įgyvendinamą programą „Moterims moksle“ (For Women in Science), kuris teikiamas kartu su nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija. Taip pat už mokslinius laimėjimus šiemet jai skirtas prestižinis tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas (2022 L’Oréal–UNESCO International Rising Talent).

Baltų kilmė šių dienų mokslo duomenimis

Spalio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“ vyko Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete. LMAJA narys, VU Baltistikos katedros docentas dr. Vytautas Rinkevičius vedė ekskursiją po fakultetą ir skaitė paskaitą Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos 11-tų ir 12-tų klasių moksleiviams. Po trumpo VU ir Filologijos fakulteto pristatymo jo kiemeliuose gimnazistai buvo pakviesti į Vinco Krėvės auditoriją pasiklausyti doc. dr. V. Rinkevičiaus paskaitos „Apie baltų kilmę naujausių mokslo pasiekimų kontekste“.

Remdamasis naujausiais tyrimų duomenimis, lektorius pademonstravo, kaip skirtingų mokslo sričių – lingvistikos, archeologijos ir genetikos – specialistų bendradarbiavimas pastaraisiais metais leidžia sėkmingai spręsti mokslininkus jau ne vieną šimtmetį dominantį klausimą apie baltų tautų bei kalbų kilmę ir indoeuropiečių protėvynę. Lingvistai, pasakojo jis, dar XIX a. pradžioje, nustatę įvairių indoeuropiečių kalbų giminystę bei tarpusavio ryšius, ir šiandien, taikydami griežtus kalbų lyginimo metodus, jau gali gana tiksliai rekonstruoti, kaip senovėje skambėjo dabartinių kalbų pirmtakės – baltų ir indoeuropiečių prokalbės, tačiau nedaug ką gali pasakyti apie tomis prokalbėmis kalbėjusių žmonių kultūrą ar gyvenamąją vietą.

Doc. dr. V. Rinkevičius moksleiviams pasakojo, kad garsi lietuvių kilmės JAV archeologė Marija Gimbutienė XX a. II pusėje iškėlė mintį, jog indoeuropiečių prokalbe kalbėjo žmonės, priklausę klajoklių gyvulių augintojų kultūrai, IV tūkstantmetyje pr. Kr. gyvenusiai stepių regione, plytinčiame į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų. Iš ten jie vėliau išplitę kone po visą Europą ir nemažą dalį Azijos, atsinešdami su savimi karingą patriarchalinę kultūrą, laidoseną pilkapiuose, prijaukintą arklį, vežimo technologijas ir savitą kalbą, kurios tarmės ilgainiui, maišydamosis su skirtingomis vietos gyventojų kalbomis, virto atskiromis indoeuropiečių šeimos kalbomis, tarp jų ir baltų. Kadangi nebylūs archeologiniai radiniai patys savaime negali pasakyti, ar juos iš vieno krašto į kitą atsinešė migruojantys žmonės, ar skirtingos kultūros juos kopijuodavosi vienos iš kitų, o juo labiau nieko negali pasakyti apie tuos daiktus sukūrusių ar naudojusių žmonių kalbą, ši teorija tebuvo tik vienas iš kelių galimų indoeuropiečių protėvynės problemos sprendimo būdų.

XXI a. pradžioje sparčiai ištobulėję genetikos mokslo metodai, pasak V. Rinkevičiaus, leido ir šios srities specialistams tarti žodį nagrinėjamuoju klausimu. Palyginę minėtosios stepių kultūros ir vėlesnių Europos kultūrų genofondą, genetikai parodė, kad maždaug IV–III tūkstantmečio pr. Kr. sandūroje iš tiesų būta masinės gyventojų migracijos iš stepių regiono, kurios metu Europą galėjusios pasiekti indoeuropiečių kalbos ir kitos minėtos kultūrinės ypatybės. Be to, tyrimai atskleidžia ir daug įdomių naujų detalių apie šio proceso pobūdį, pavyzdžiui, tai, kad gyvulių augintojų indoeuropiečių, kurių kalboje įmanoma rekonstruoti tokius žodžius kaip „pienas“ ar „melžti“, organizmai toleravo laktozę ir būtent jie šią ypatybę atnešė į Europą, arba tai, kad indoeuropiečiai Europoje išplatino tam tikrų ligų (pvz., maro) sukėlėjus, dėl kurių sukeltų epidemijų sumažėjus vietos gyventojų, lengviau galėjusios išplisti atvykėlių kalbos ir kultūros.

Kiekvieno iš aptartųjų mokslų atstovai problemas sprendžia savaip ir negali tiesiogiai atsakyti į vieni kitų keliamus klausimus, tačiau, kaip atkreipė dėmesį lektorius, bendradarbiaudami gali gražiai vieni kitus papildyti.

Pateikdamas konkrečius pavyzdžius, doc. dr. V. Rinkevičius pademonstravo, kaip galima rekonstruoti baltų prokalbę. Visi drauge spėliodami latviškų žodžių reikšmes, moksleiviai patys galėjo pastebėti garsų kaitos dėsningumus. Lektorius parodė, kaip, pasitelkus dar ir rašytiniuose šaltiniuose išlikusią prūsų kalbą, galima atkurti bendrą lietuvių, latvių ir prūsų prokalbę, gyvavusią prieš 2–3 tūkst. metų.

Po paskaitos moksleiviai buvo pakviesti registruotis į spalio 24–28 dienomis VU organizuojamą renginį „Studentas vienai dienai“ ir atvykti pasiklausyti daugiau paskaitų. „Mokslo žinių dieną“ doc. dr. V. Rinkevičius užbaigė ekskursija po Filologijos fakultetą, parodydamas gražiausias jo menes.

Lietuvos mokslų akademijos jaunoji akademikė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė – Jaunųjų akademijų mokslo patariamosios struktūros valdybos narė

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos narė, vicepirmininkė Dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė išrinkta Jaunųjų akademijų mokslo patariamosios struktūros (angl. The Young Academies Science Advice Structure, YASAS) prie Europos jaunosios akademijos valdybos nare.

YASAS teikia nepriklausomus patarimus mokslo politikos formavimo klausimais ir siekia, kad jaunosios akademijos galėtų prisidėti prie politikos formavimo Europos lygiu, įsitraukdama į SAPEA  (Europos akademijų mokslinės rekomendacijos politikai, Science Advice for Policy by European Academies). SAPEA kartu su Europos Komisijos (EK) vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupe EK nariams teikia nepriklausomas mokslines konsultacijas, padedančias priimti sprendimus. Taip pat didina informuotumą apie mokslinius patarimus ir įrodymus formuojant politiką bei skatina diskusijas sprendžiant šiuos klausimus Europoje.

YASAS sudaro Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Rumunijos, Škotijos, Ispanijos, Švedijos jaunosios akademijos, taip pat Europos (Young Academy of Europe) ir Pasaulio jaunosios akademijos (The Global Young Academy). YASAS generalinę asamblėją sudaro atstovas ir stebėtojas iš kiekvienos šalies institucijos. Lietuvai atstovauja jaunieji akademikai dr. V. Vaštakaitė-Kairienė ir dr. Petras Prakas. Generalinė asamblėja renka valdybą, kurią sudaro prezidentas ir keturi valdybos nariai. YASAS prezidente išrinkta prof. dr. Moniek Tromp (Nyderlandai), valdybos nariais – dr. V. Vaštakaitė-Kairienė (Lietuva), dr. Sarah Verhulst (Belgija), dr. Jacekas Kolanowskis (Lenkija), dr. Helen Eenmaa (Estija).

Lazerinių technologijų paskaita ir ekskursija gimnazistams iš Ignalinos

Prasidėjus naujiems mokslo metams, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija tęsia renginius šalies moksleiviams iš ciklo „Mokslo žinių dienos“.

Rugsėjo 9 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje (Savanorių pr. 231, Vilniuje) lankėsi Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos moksleiviai, kuriuos lydėjo fizikos mokytojas Arvydas Medzevičius ir vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Asta Urbanaitė. Jiems mokslo populiarinimo paskaitą-ekskursiją „Lazerinės technologijos“ skaitė Lietuvos mokslo premijos laureatas, FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Mindaugas Gedvilas. Ekskursiją organizavo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Gimnazistams buvo pristatyta Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos įkūrimo ir plėtros istorija. Taip pat buvo kalbama apie LTS FTMC vykdomus mokslinius tyrimus, Lietuvoje kuriamas lazerines technologijas ir jų pritaikymą pramonėje. Svečiai buvo supažindinti su naujos kartos lietuviškais femtosekundiniais, pramoniniais pikosekundiniais ir nanosekundiniais lazeriais, šiuo metu pažangiausiais papliūpų lazeriais, taip pat apžvelgti lazerio papliūpų režimo privalumai apdorojant medžiagas. Lankytojams buvo paaiškintas vėsinimo abliacija efektas ir didžiulis medžiagos pašalinimo greitis, šaltosios abliacijos apdirbimo režimas, optinių dangų išskirtinės savybės ir privalumai bei jų atsparumas galingiausiai lazerio spinduliuotei.

Paskaitoje buvo pasakojama apie labiausiai pasaulyje paplitusį lazerių naudojimą ir jų kuriamą naudą žmonėms: lazerinį mikroapdirbimą medicinai, medicininių implantų – stentų kraujagyslėms praplėsti gamybos ypatumus ir jų pjovimą lazeriu; lazerio inicijuotus periodinius paviršinius nanodarinius, spalvotų paviršių kūrimą, panaudojus lazerio spinduliuotę, hologramų formavimą lazeriu bei jų naudojimą produktams apsaugoti ir identifikuoti. Taip pat paskaitoje buvo kalbama apie stiklo pjovimą lazeriu, jo naudojimą išmaniųjų telefonų pramonėje, įbrėžimams atsparias, itin kietas medžiagas, tokias kaip safyras, jo taikymą ekstremaliomis sąlygomis ir pjovimą lazeriu. Aptartas deimanto – lazerio spinduliuotei visiškai skaidraus, kiečiausio natūralaus mineralo – pjovimas lazeriu. Moksleiviams buvo pristatytos ir ateities technologijos, kurios netrukus taps prieinamos plačiajai visuomenei. Viena tokių technologijų – drėkinimo savybių kontrolė, panaudojus lazerio spinduliuotę, taip pat lazeriu kuriami superhidrofobiniai – savaime nusivalantys paviršiai.

Ekskursijos metu po laboratoriją Ignalinos gimnazistams buvo parodyti lietuviškose įmonėse –„Ekspla“, „Light Conversion“ ir „Elas“ – pagamintų ultratrumpų impulsų lazeriai bei lazerinio mikro- / nanoapdirbimo staklės, aiškinti jų veikimo principai, aptarti svarbiausi techniniai parametrai ir preciziškumas lazeriu apdirbant medžiagas. Buvo aplankyta bandinių charakterizavimo laboratorija ir papasakota apie mikroskopų didinimo galimybes, atsakyta į moksleivių pateiktus klausimus, susijusius su šios srities studijomis aukštosiose mokyklose bei mokslininko karjeros galimybes Lietuvoje.

Triguba šventė

Rugpjūčio 23 dieną Baltijos šalių mokslų akademijų vadovai, nacionalinių UNESCO komisijų atstovės, „L’Oréal“ Lenkijos ir Baltijos regiono generalinis vadybininkas Valeri Gošeran (Valéry Gaucherand) Rygoje sveikino „L’Oréal“-UNESCO apdovanojimus pelniusias Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkes. Iškilmėse pagerbtos 2020, 2021 ir 2022 metais vykusių Baltijos jaunųjų talentų konkurso laureatės – dvidešimt viena moteris. Porą metų panašios šventės negalėjo vykti gyvai, buvo atidedamos.

Gėlės ir diplomai, pagyrimai ir linkėjimai teko Lietuvos atstovėms dr. Rimai Budvytytei, dr. Dominykai Dapkutei (2020 m. dar magistrei), dr. Ievai Plikusienei, magistrei Joanai Smirnovienei, dr. Gintarei Kručaitei ir magistrei Gretai Jarockytei.

Renginys vyko Rygos technikos universiteto Domus Auditorialis. Šio adreso nebūtumėte radę, naudodamiesi pernykščiu kelio navigatoriumi. Naujutėlaitėje salėje iš ekranų į viešnias ir svečius kreipėsi konkurso garbės globėja, Latvijos Respublikos prezidentė (1999–2007 m.) Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga). Tai ji, sakiusi kalbą pasaulinių „L’Oréal“ apdovanojimų moterims mokslininkėms 2004 m. Paryžiuje proga, netrukus pasiekė, kad panaši programa atsirastų jaunoje ES ir NATO narėje Latvijoje. Estijos mokslų akademijos prezidentas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere) atkreipė dėmesį, kad šiemet „L’Oréal“-UNESCO Baltijos jaunųjų talentų programa Latvijoje jau „yra pilnametė“ (18 metų), o Estijoje ir Lietuvoje – „tik baigia vaikų darželį“ (6 metai).

Atskirame konkurso organizatorių susitikime iki iškilmių buvo diskutuojama, ar jau netrukus būtų galima laureačių pagerbimo ceremonijas paeiliui rengti kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių, ar galima tikėtis, kad konkursas apims ir humanitarinių bei socialinių mokslų sritis, ar premijų bus daugiau ir ar jos dar didės. Atsakymai: taip, galbūt, tikriausiai.

Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Baiba Molnika, sveikindama laureates, priminė, kad rugpjūčio 23-iąją švenčiame Baltijos kelio metines – kelio, atvedusio į mūsų tautų suverenumo atkūrimą: „Šiandien džiaugiamės nepriklausomybės vaisiais, savo laisvam kraštui dirbančiomis šauniomis mokslininkėmis. Ir tokių pat šviesių dienų linkime Baltijos tautų sesei ukrainiečių tautai, dabar ginklu ginančiai savo nepriklausomybę.“

Dr. Ieva Plikusienė, kuri šiemet laimėjo ir „L’Oréal“-UNESCO programos „Moterims moksle“ Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą, kalbėjo iškilmių pabaigoje visų laureačių vardu. Ji sakė, kad „stiklo lubos“ iki aukščiausių mokslinės karjeros pozicijų moterų vis dar atpažįstamos, tačiau reikia pasitikėti savo jėgomis, skirti jas mėgstamam darbui, ir sėkmė ateis. „Tai – tik pirmieji jūsų apdovanojimai, jų dar nemažai laukia ateityje!“, – nuoširdžiai pritarė ir laureatėmis žavėjosi renginio vedėjas.

Skaitmeninės technologijos žengia į biosistematiką

Jaunasis akademikas Andrius Remeikis su Gamtos tyrimų centro kolega Jonu Rimantu Stoniu sumanė ir įgyvendino originalų projektą. Rezultatas – dvi Nepticulidae rūšių vabzdžių identifikavimo sistemos, kurios gali būti naudojamos pasitelkiant įvairius išmaniuosius įrenginius. Jos gana paprastos naudoti, nereikalauja specialios registracijos ir yra nemokamos. Tai yra pirmosios interaktyvios elektroninės diagnostinės

priemonės, tinkamos ne tik biosistematikams, bet ir miškininkams, žemės ūkio darbuotojams, gamtosaugininkams, būsimųjų specialistų ugdytojams (pvz., STEM veiklų plėtotojams).

Plačiau skaitykite ČIA.

Mažos, bet svarbios molekulės

Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės chemijos katedros mokslininkams buvo pranešta, kad Japonijos bendrovė „Tokyo Chemical Industry“ komercializavo dar du KTU chemikų sukurtus organinius puslaidininkius kodiniais pavadinimais „Br-2PACz“ ir „Me-2PACz“. „Tokyo Chemical Industry“ (TCI) yra pirmaujanti įmonė, tiekianti aukštos kokybės medžiagas, įskaitant ir organinius puslaidininkius, naujos kartos saulės energijos technologijoms, kurios tampa realia alternatyva komerciniams silicio fotovoltiniams įrenginiams. Tai bus jau penktasis produktas, kuriuo TCI aprūpins sparčiai besivystančios naujos kartos saulės elementų technologijos kūrėjus ir įmones, pradedančias komercializuoti šiuos inovatyvius prietaisus, naudojančius neišsenkančią saulės energiją.

Kauniečių ir fizikų iš Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto 2018 m. pabaigoje žurnale „Advanced Energy Materials“ paskelbtame straipsnyje pirmą kartą buvo pademonstruota, kad nedidelės organinės molekulės, turinčios fotolaidžius chromoforus bei „inkarines“ fosforo rūgšties funkcines grupes, gali tvarkingai padengti metalų oksidų elektrodų paviršių, efektyviai transportuojant krūvininkus perovskitiniuose saulės elementuose. Iki šiol buvo naudojami polimerinės arba didelę konjuguotų dvigubų jungčių turinčios puslaidininkinės medžiagos. Pastarųjų sintezė dažniausiai yra daugiapakopė ir jai reikia brangių katalizatorių, sudėtingų gryninimo procedūrų. Todėl šios medžiagos kainuoja daug. Kauniečių chemikų pasiūlyti savitvarkiai organiniai puslaidininkiai yra nebrangūs. Jie saulės elemento elektrodą padengia plonyčiu, vos kelių nanometrų storio molekuliniu sluoksniu, todėl sunaudojamas labai nedidelis kiekis medžiagos: su 1 g šio puslaidininkio galima padengti 1 000 m2 paviršiaus plotą. O naudojant tradicinius metodus – tik kelis kvadratinius centimetrus. Svarbu, kad paviršius šiomis molekulėmis galima dengti įvairiais metodais, tiek merkimo, purškimo, tiek sukimo metodais. Lietuvos chemikų naudojama technologija leidžia padengti bet kokį paviršių, o esant būtinybei, net ir šiurkščius saulės elementų paviršius, pavyzdžiui, CIGS: vario-indžio-galio-selenido.

TCI buvo pirmoji bendrovė, kuri, įsigijusi patento licenciją, komercializavo šiuos SAM (angl. self-assembled monolayers) puslaidininkius kodiniais pavadinimais „2PACz“, „Me-4PACz“ ir „MeO-2PACz“.

Kiek vėliau šio KTU bei HZB išradimo patentinę licenciją nupirko ir Europoje reziduojanti bendrovė „Dyenamo“ (Švedija). Taip šios mažos molekulės tapo prieinamos daugeliui tyrėjų.

Karaliaus Abdullah mokslų ir technologijų universiteto (KAUST, Saudo Arabija) mokslininkai šias molekules panaudojo kitoje naujos kartos saulės elementų technologijoje – organiniuose saulės elementuose (OPV), pasiekdami rekordinį 18,4 proc. elektros konvertavimo efektyvumą. 

SAM molekulės ypač išpopuliarėjo, kai su „Me-4PACz“ buvo pasiektas tandeminio silicio-perovskito saulės elemento efektyvumo pasaulio rekordas (29,15 proc.). Šis saulės elementas konstruojamas, derinant jau gerai rinkoje žinomą ir naujos kartos saulės elementų gavimo technologijas. Jame dvi komponentės papildo viena kitą. Silicio elementas puikiai absorbuoja infraraudonąją elektromagnetinę spinduliuotę, o perovskitinis – regimąją. Taip gaunamas suminis efektyvumas, kuris yra didesnis už atskiros komponentės efektyvumą. Šis mokslinis sprendimas buvo aprašytas žurnale „Science“ (straipsnis jau pacituotas beveik 400 kartų) bei pristatytas Dubajuje vykusioje parodos „EXPO 2020“ Lietuvos paviljone.

Pastarasis rekordas gyvavo apie metus. Jį pagerino Oksfordo universiteto startuolis „Oxford PV“, pasiekdamas 29,52 proc. tandeminio saulės elemento efektyvumą. Deja, kokie puslaidininkiai buvo panaudoti šiuose įrenginiuose – komercinė paslaptis. Vėliau KTU partneriai iš HZB, kuriems vadovavo prof. Albrechtas Stivas (Albrecht Steve), naudodami lietuvių sukurtas SAM molekules, vėl nudžiugino, pasiekę 29,8 proc. efektyvumo rezultatą (TAIYANGNEWS, Nov. 22, 2021).

Neseniai Lozanos federalinio politechnikos instituto (EPFL) bei Elektronikos ir mikrotechnologijų centro (CSEM) jungtinė mokslininkų komanda paskelbė, kad pagaliau peržengta tandeminio silicio-perovskito saulės elemento 30 proc. efektyvumo riba. Jie sertifikavo 30,93 proc. efektyvumą 1 cm2 plote perovskito sluoksniams esant ant planarizuoto silicio paviršiaus bei 31,25 proc. ant tekstūruoto silicio. Žinoma, didelis iššūkis bus sukurti saulės elementus, kurie gali išlikti stabilūs daugiau nei 20 m., tačiau didesnis efektyvumas, kuris parodomas, yra labai patrauklus fotovoltinei pramonei. Kokios medžiagos naudotos šiuose rekordiniuose prietaisuose, informacijos nepateikta. Tačiau didelė tikimybė, kad čia irgi buvo panaudotos „lietuviškos“ molekulės, nes šios komandos vadovas dr. Kristianas M. Vulfas (Christian M. Wolff) pakvietė KTU chemikus kartu teikti paraišką Šveicarijos nacionaliniam mokslo fondui. Taigi, Lietuvos mokslininkų laukia nauji iššūkiai.

Jaunosios akademikės stažavosi Italijoje

Vasaros pradžioje LMA Jaunosios akademijos narės dr. Ieva Plikusienė ir dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė stažavosi Italijos universitetuose.

Dr. I. Plikusienė stažavosi Florencijos universiteto Chemijos fakultete  „Ugo Schiff“ pas prof. Džiovaną Marazą (Giovanna Marazza), kuri yra gerai žinoma biologinių jutiklių srities mokslininkė. Stažuotės metu dr. I. Plikusienė pristatė savo atliekamus tyrimus, taip pat dalijosi patirtimi, kaip taikoma spektrinė elipsometrija biologinių sąveikų tyrimams. Su Italijos mokslininkais buvo aptartos Lietuvos ir Italijos mokslo centrų bendradarbiavimo galimybės aktyviai vykdyti bendrus mokslinius tyrimus artimiausiu metu.

Dr. V. Vaštakaitė-Kairienė stažavosi Padujos universiteto Agronomijos, maisto, gamtos išteklių, gyvūnų ir aplinkos katedroje. Stažuotoja, bendradarbiaudama su profesoriumi Antonijumi Masi (Antonio Masi) ir kitais universiteto mokslininkais, vykdė tiriamąjį darbą „Ultravioletinės spinduliuotės sukeltų oksidacinio streso sąlygų poveikis augalams“. Dr. V. Vaštakaitė-Kairienė atliko vegetacinius eksperimentus su skirtingų genotipų augalais ir įsisavino šiuolaikinius biocheminių analizių metodus. Po stažuotės mokslininkė tęs bendradarbiavimą, atlikdama dalį tyrimų Lietuvoje, rengdama publikacijas ir teikiant tarptautinius projektus.

Rentgeno spindulių kompiuterinė mikrotomografija – nauja priemonė šiandieniams medžiagų tyrimams

Birželio 27 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunojoje akademijoje (LMAJA) lankėsi Stanfordo universiteto mokslininkas dr. Artūras Vailionis. Kartu su svečiu atvyko ir renginį kuravo LMAJA narys, Vilniaus universiteto Lazerinės nanofotonikos laboratorijos vadovas prof. Mangirdas Malinauskas.

Susitikimo metu dr. A. Vailionis mokslininkams ir plačiajai visuomenei perskaitė pranešimą „Įvadas į rentgeno spindulių kompiuterinę mikrotomografiją“ ir supažindino su pagrindiniais rentgeno kompiuterinės mikrotomografijos (µXCT) principais bei pritaikymo galimybėmis.

Norint suprasti ryšį tarp mikrostruktūros ir fizinių medžiagų savybių, dažnai svarbu pamatyti nesugadintą nepermatomo objekto trimatę (3D) vidaus struktūrą. Dėl didelės rentgeno spindulių skverbties tokių objektų vidų galima vizualizuoti 2D ir net 3D formatu. Rekonstruotas 3D tūris, gautas po kompiuterinės tomografijos proceso, gali būti analizuojamas kaip atvaizduotas tūris arba kaip atskirų plokštumų skerspjūviai (pjūviai), taip vizualizuojant kietųjų objektų vidines ypatybes ir gaunant kiekybinę informaciją apie 3D geometrijas ir objekto savybes.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl plataus panaudojimo galimybių rentgeno kompiuterinė mikrotomografija labai išpopuliarėjo. Pagrindiniai µXCT principai yra panašūs į medicininės rentgeno kompiuterinės tomografijos, tačiau šiuolaikiniai modernūs µXCT prietaisai veikia daug didesne erdvine skiriamąja geba, kuri, priklausomai nuo prietaiso konstrukcijos, gali būti gerokai mažesnė nei 1µm. Prieš kelerius metus Stanfordo universitetas įsigijo ZEISS/Xradia Versa  520 µXCT instrumentą, kuriuo naudojasi ne tik Stanfordo universiteto mokslininkai, bet ir Silicio slėnyje įsikūrusios bendrovės. Svečias pristatė šiuo metu naudojamo Xradia Versa prietaiso veikimo principus ir jo plačias panaudojimo galimybes medžiagų tyrimuose. Pateikė tiriamų objektų pavyzdžius iš skirtingų mokslo sričių (biomedicinos, fiziniai, technologijos mokslai), kurie gali būti matuojami ir vizualizuojami naudojant mikrotomografiją. Tarp tokių buvo puslaidininkių ir baterijų struktūros pakitimų ir defektų įvertinimas, pasitelkiant 3D vaizdą ir atskirų plokštumų skerspjūvius, pirmą kartą pademonstruota megabakterijos Thiomargarita magnifica struktūra ir parodyta, kad mikrotomografija tinkama dantų emalio mikroįtrūkimų kokybinei analizei, siekiant suprasti šių pažaidų poveikį pagrindinėms danties struktūroms.    

Aptartos tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybės su Lietuvos mokslininkais ir bendrų tyrimų vystymas biomedicinos, fizinių ir technologijų mokslų srityse, naudojant rentgeno kompiuterinės mikrotomografijos metodą. Geras bendradarbiavimo pavyzdys yra LMAJA nario prof. M. Malinausko, dr. A. Vailionio ir kitų bendraautorių tyrimas „Trimatė neardomoji dantų emalio mikroįtrūkimų vizualizacija naudojant rentgeno mikrokompiuterinę tomografiją“, publikuotas viename prestižiškiausių „Nature“ grupės tarptautinių žurnalų – „Scientific Reports“ (žr. https://doi.org/10.1038/s41598-021-94303-4). 

Dr. Artūro Vailionio pranešimą galima rasti čia: 2022 06 27 X-ray Computed Micro-TomographyPrinciples and Applications - YouTube.

Parengė LMAJA narys Mangirdas Malinauskas ir LMAJA pirmininkas Vaidas Palinauskas.

Vaizdo įrašas LMA svetainėje

Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija stiprina tarptautinius ryšius su Europos jaunosiomis akademijomis

Gegužės 10–12 d. Briuselyje vyko Europos jaunųjų akademijų tinklo viršūnių (ENYA) susitikimas, kurį organizavo Belgijos Jaunoji akademija. Susitikime dalyvavo atstovai iš devyniolikos Europos jaunųjų akademijų. Lietuvos Jaunajai akademijai atstovavo LMAJA pirmininkas dr. Vaidas Palinauskas.

Pirmą kartą suorganizuotas ENYA susitikimas kartu su Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) generaline asamblėja, kurioje dalyvavo delegatai iš 46 Europos akademijų. ALLEA asamblėjoje dalyvavo ir LMA prezidentas akad. Jūras Banys bei viceprezidentas dr. Zenonas Dabkevičius. Vienos iš bendrų ENYA ir ALLEA sesijų metu Belgijos Jaunosios akademijos narės Sara Verhulst (Sarah Verhulst) ir Žozefina de Lėrsnaider (Jozefien De Leersnyder) pristatė atliktą tyrimą apie Europoje esančias ir besisteigiančias jaunąsias akademijas, jų struktūras ir misijas bei iššūkius, su kuriais susiduria naujos jaunosios akademijos. Sparčiai besikuriantis Europos jaunųjų akademijų tinklas yra palankiai vertinamas Europos akademijų, nes taip užtikrinamas skirtingų mokslininkų kartų įsitraukimas ir bendras Europos mokslinių tyrimų ekosistemos formavimas.

Briuselyje pasirašyta prieš metus Škotijoje inicijuota Europos jaunųjų akademijų narių mainų chartija, kuria siekiama palengvinti Europos jaunųjų akademijų mainus, bendradarbiavimą ir mokymąsi. Iniciatyvinė jaunųjų akademijų atstovų grupė iš dešimties Europos šalių pasirašė chartiją, kuria remiantis jaunieji akademikai, laikinai reziduojantys užsienyje, yra laukiami priimančiųjų šalių jaunosiose akademijose. Jaunųjų akademijų nariai turi galimybę tam tikrą laiką praleisti kaip kviestiniai nariai kitoje jaunojoje akademijoje ir geriau susipažinti su akademijų organizacine struktūra, pasisemti geriausios praktikos ir dalytis patirtimi su tos šalies mokslininkais. Skatindamos mokymąsi ir mainus, jaunosios akademijos gali optimizuoti savo veiklą ir bendradarbiauti, o tai savo ruožtu gali paskatinti stipresnius ir veiksmingesnius visos Europos mokslo, tarpdisciplininius ir meninius tinklus bei iniciatyvas. Ateityje prie chartijos gali prisijungti ir kitos Europos jaunosios akademijos.

Kitas ENYA susitikimas numatytas 2023 m. Stokholme, Švedijoje.

Po dvejų metų pertraukos birželio 9–10 d. Helsinkyje, Suomijoje, įvyko antrasis Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Lietuvos Jaunajai akademijai atstovavo LMAJA pirmininkas dr. Vaidas Palinauskas. Susitikimo tikslas buvo pagilinti Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų bendradarbiavimą ir sustiprinti bendras iniciatyvas.

Pirmoji susitikimo diena buvo skirta diskusijoms tema „Iššūkiai mokslo bendruomenei, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje“. Danijos Jaunosios akademijos narė Birgitė Bekė Pristed (Birgitte Beck Pristed) pristatė pranešimą apie mokslą ir iššūkius, su kuriais susiduria Ukrainos mokslininkai, taip pat apžvelgė jau kurį laiką prastėjančią mokslo situaciją ir mokslininkų saugumą Rusijoje.

Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“ profesorė Olena Maslyukivska, šiuo metu dirbanti Vazos universitete, apžvelgė Ukrainos mokslo bendruomenės situaciją. Vėliau svarstyta, kaip koordinuotai būtų galima pagerinti Ukrainos mokslininkų situaciją ir kaip prie to galėtų prisidėti Europos jaunosios akademijos.

Antra diena buvo skirta diskusijoms apie tarpdisciplininius mokslus, jų vietą šiuolaikinėje švietimo sistemoje ir ateities perspektyvas. Dauguma mokslininkų jau šiuo metu atlieka tarpdisciplininius tyrimus, tačiau švietimo sistemoje vis dar sunkiai priimami sprendimai tarpdiscipliniškumui skatinti ir padėti studentams įgyti išsilavinimą, apimantį kelias disciplinas.

Diskutuojant dėl tolesnio Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo, nuspręsta, kad tokio ar panašaus pobūdžio susitikimai ateityje turėtų būti organizuojami kasmet. Taip būtų skatinamas glaudesnis regiono šalių mokslininkų bendradarbiavimas ir gerųjų patirčių dalijimasis. Preliminariai kitų metų Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimas turėtų vykti Norvegijoje.

LMA Jaunoji akademija šiais metais prisijungia prie Jaunųjų akademijų mokslo patariamosios struktūros (YASAS), kurią šiuo metu sudaro penkiolika nacionalinių ir internacionalinių Europos jaunųjų akademijų. YASAS siekia, kad Jaunosios akademijos galėtų prisidėti prie politikos formavimo Europos lygiu, įsitraukdama į SAPEA (Europos akademijų mokslinės rekomendacijos politikai, angl. Science Advice for Policy by European Academies) konsorciumą, kuris įeina į Europos Komisijos Mokslo patariamosios struktūros sudėtį. Šiuo metu SAPEA sudaro keli Europos akademijų tinklai (Academia Europaea, ALLEA, EASAC, EuroCase ir FAEM), jungiantys mokslo akademijas, prie kurių dar 2022 m. turėtų prisijungti YASAS, taip pagerindama jaunų ir vidutinio amžiaus mokslininkų įsitraukimą į SAPEA veiklas ir Mokslo patariamąją struktūrą.

Parengė LMAJA pirmininkas Vaidas Palinauskas

Lietuvės mokslininkės – daktarė gamtos mokslų srityje ir biofizikos doktorantė – pagerbtos prestižiniais „Moterims moksle“ apdovanojimais

Šiandien, 2022 m. birželio 8 d., septynios iškilios Baltijos šalių mokslininkės buvo paskelbtos L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtojomis. Konkurso Lietuvoje laimėtojų laurai ir 6000 eurų premijos šiemet atiteko dr. Gintarei Kručaitei ir doktorantei Gretai Jarockytei. Be to, trys apdovanojimus pelniusios mokslininkės, po vieną iš kiekvienos Baltijos šalies, bus nominuotos prestižiniam „L’Oréal-UNESCO For Women in Science“ kylančių talentų apdovanojimui.

Skaitykite 

LMA jaunajai akademikei doc. dr. Ievai Plikusienei skirtas prestižinis Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas

Birželio 3 d. buvo paskelbtos Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų laimėtojos. Tarp perspektyviausių pasaulio mokslininkių pateko ir lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Šie apdovanojimai yra kasmet organizuojamos „L’Oréal“–UNESCO programos „Moterims moksle“ dalis, kuria įvertinamas moterų mokslininkių indėlis į mokslą.

Konkurse dalyvauja mokslininkės iš viso pasaulio, programa vykdoma 110 šalių, taigi konkurencija yra itin didelė. „Manau, kad tai puiki galimybė parodyti, kad čia, Lietuvoje, yra vykdomi aukščiausio lygio inovatyvūs moksliniai tyrimai, sulaukiantys pripažinimo pasauliniu mastu. Tai didelė garbė, svarbus įvertinimas ir paskatinimas ne tik man asmeniškai, bet ir visai mokslinei grupei, su kuria kartu vykdome tyrimus“, – sakė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centre „Nanotechnas“ dirbanti doc. dr. I. Plikusienė, 2021 m. tapusi ir Lietuvos mokslų akademijos jaunąja akademike.

Daugiau skaitykite

Doc. dr. Ieva Plikusienė

„Mokslo žinių diena“ apie sveiką maistą dirbtinėje aplinkoje

Gegužės 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija pakvietė klausytojus į ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Sveikas maistas dirbtinėje aplinkoje“, kurią skaitė LMA Jaunosios akademijos narė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė. Joje lektorė moksleiviams ir plačiajai visuomenei papasakojo apie galimybę užauginti daržoves ir vaisius kontroliuojamo klimato daržininkystės sistemose.

Paskaitos pradžioje mokslininkė paaiškino, kas lemia aukštą augalinių produktų maistinę kokybę ir kodėl pasaulyje net trečdalis jų yra nesuvartojama. Taip pat išskyrė pagrindines strategijas, kurios leidžia gauti aukštos vertės produkciją – auginti skoniu ir maistine verte išsiskiriančias augalų veisles, taikant technologijas ir gerąją praktiką derliui laikyti. Mokslininkė pabrėžė, kad vis daugiau vaisių ir daržovių užauginama kontroliuojamo klimato daržininkystės sistemose, kurios yra dviejų tipų – iš dalies ir visiškai uždaros.

Paskaitoje plačiai aptarti abiejų sistemų išskirtinumai, nors bendrai jas sieja galimybė auginti augalus nepriklausomai nuo sezono, efektyviai panaudojant vandenį bei maistines medžiagas. Tačiau, kaip kritinį veiksnį augalams uždarose daržininkystės sistemose, mokslininkė išskyrė natūralios šviesos trūkumą. V. Vaštakaitė-Kairienė pristatė savo ir kolegų atliekamus fotofiziologinius tyrimus, kuriuose nagrinėjama šviesos spektrinės sudėties ir fotoperiodo įtaka augalų augimo rodikliams, mineralinių elementų ir biologiškai aktyvių junginių kiekiui. Pagal atliktų tyrimų rezultatus žalia šviesa skatina lapinių daržovių augimą, o mėlyna – žmogaus sveikatai teigiamą įtaką turinčių junginių kaupimąsi jose. Tačiau, siekiant, kad kuo ilgiau būtų išlaikyta daržovių kokybė, tikslinga jas auginti po spektro lempa, kurios didesnę dalį sudaro raudona šviesa. Taip pat nuo apšvietimo spektrinės sudėties priklauso mikro- ir makroelementų įsisavinimas lapinėse daržovėse. Paskaitos pabaigoje pranešėja pakvietė domėtis galimybe auginti daržoves ir vaisius, naudojant augalams auginti namuose sukurtas sistemas. 

Paskaitos klausėsi daugiau kaip šešiasdešimt klausytojų iš įvairių gimnazijų, mokslo ir gydymo įstaigų.

Parengė Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė ir Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

LMA Jaunosios akademijos nariams skirtos Pasaulio mokslininkų federacijos stipendijos

Pasaulio mokslininkų federacijos (PMF) stipendijų programa suteikia galimybę jauniesiems mokslininkams jų gyvenamojoje šalyje vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą vadovaujant geriausiems tos šalies mokslininkams. Šiuo metu nacionalinių PMF stipendijų programose dalyvauja 33 pasaulio šalys. Lietuvos mokslų akademija administruoja PMF Lietuvos nacionalinių stipendijų programą.

PMF stipendijos moksliniams tiriamiesiems darbams vykdyti skirtos šiems LMA Jaunosios akademijos nariams:

Dr. Monikai Toleikienei, tema – „Sojų liekanų skaidymosi bei jų poveikio dirvožemio kokybei ir bioįvairovei įvertinimas“, vadovė akad. Žydrė Kadžiulienė;

Dr. Mantui Šimėnui, tema – „Maišytų hibridinių perovskitų fazinių virsmų savybių tyrimas“, vadovas akad. Jūras Banys;

Dr. Viktorijai Vaštakaitei-Kairienei, tema – „Apšvietimo strategijos, skirtos pagerinti lapinių daržovių galiojimo laiką“, vadovė akad. Giedrė Samuolienė.

LMA Jaunosios akademijos informacija

Jaunojo akademiko Anatolijaus Eisino paskaita visuomenei

Balandžio 28 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ pakviestas dalyvauti „Mokslo žinių dienose“, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Anatolijus Eisinas skaitė nuotolinę paskaitą visuomenei „Kaip pagaminti pagrindinį dezinfekcinio skysčio komponentą – spiritą (etanolį)?“,kurioje supažindino su pagrindinio dezinfekcinio skysčio komponento – etanolio – gamybai naudojamomis žaliavomis ir gamybos procesu.

Paskaitos pradžioje lektorius klausytojams priminė etanolio chemines ir fizikines savybes, supažindino su jį gaminant naudojamomis apsaugos priemonėmis. Dr. A. Eisinas pasakojo, kad žaliavos etanoliui gaminti gali būti sintetiniu būdu išgaunamos iš naftos produktų arba pasitelkus fermentaciją ir mikroorganizmus (biotechnologiniu būdu). Pirmuoju atveju naudojamos iš gamtinių dujų gautos eteno dujos, kurias hidratuojant susidaro etanolis ir vandens bei etanolio mišinys. Biotechnologiniu būdu etanolis gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų šaltinių – cukrinės, krakmolinės žaliavos arba lignoceliuliozės biomasės. Gamyba iš cukrinių ir krakmolinių žaliavų yra priskiriama pirmajai kartai, o iš lignoceliuliozės biomasės – antrajai kartai. Šiuo metu vykdomi trečiosios kartos – etanolio gamybos iš dumblių – laboratoriniai tyrimai. Iš naftos produktų gaunamas etanolis yra daug pigiau gryninamas ir susidaro mažiau priemaišų (nei gaminant biotechnologiniu būdu). Biotechnologiniu būdu gaunamas etanolis yra ekologiškesnis aplinkai, jo gamybos būdas yra švaresnis. Abu metodai yra plačiai naudojami pramoninėje gamyboje.

Pagamintą 30–40 proc. etanolio vandeninį tirpalą reikia sukoncentruoti iki 92–96 proc., t. y. galutinio produkto – etanolio alkoholio (spirito). Tai gali būti atliekama rektifikacijos arba daugkartinės distiliacijos būdu. Rektifikacijos proceso metu skystiems vienalyčiams (homogeniniams) mišiniams arba tirpalams suskirstyti į komponentus arba komponentų grupes naudojama daugkartinė garų mišinio ir skysčio mišinio tarpusavio sąveika. Daug kartų garinant ir kondensuojant garus, pradinis mišinys padalijamas į grynus komponentus. Distiliacija – masės mainų procesas, kurio metu skystų komponentų mišiniai perskiriami juos kaitinant iki virimo temperatūros, o paskui gautus garus kondensuojant. Po perskyrimo gaunamas kondensatas ir likutis, kurių sudėtis skiriasi nuo pradinio mišinio sudėties.

Paskaitoje buvo plačiai aptarti šių dviejų procesų panašumai ir skirtumai. Taip pat buvo apžvelgta, kaip pagaminti 100 proc. etanolį  ir pateikti pavyzdžiai, paaiškinantys, kad šis koncentravimas vyksta dėl vandens išstūmimo ir (arba) jo surišimo. Gamyboje šiam tikslui plačiausiai naudojami benzenas arba cikloheksanas, nes jie veikia kaip dehidratoriai.

Paskaitos pabaigoje dr. A. Eisinas atsakė į klausytojų užduotus klausimus. Paskaitos klausėsi apie 100 dalyvių iš Prienų, Radviliškio rajonų bei Vilniaus miesto gimnazijų, Vilniaus kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir kt.

Parengė LMAJA narys dr. Anatolijus Eisinas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė 

Paskaita visuomenei apie įdomiausias medicinos srities naujoves

Kovo 24 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) pakvietė respublikos moksleivius, studentus ir plačiąją visuomenę į nuotolinę paskaitą „Įdomiausios naujovės medicinos srityje“ iš renginių ciklo„Mokslo žinių dienos“. Paskaitą skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, LMAJA narys dr. Tomas Lapinskas.

Lektorius pasakojo, kad skaitmeninė transformacija – tai aktuali tema, kuri nuolat šmėžuoja viso pasaulio žiniasklaidoje, gvildenama laikraščiuose, socialinių tinklų platformose. Ligoninės ir apskritai visa sveikatos priežiūros sritis šiuo metu gyvena tarsi dviejų greičių pasaulyje. Tai tarsi nesustabdomas diagnostikos technologijų ir gydomųjų procedūrų progresas (dirbtinis intelektas, trimatis spausdinimas, papildytoji ir virtuali realybė, išmaniųjų vaistų ir genų terapijos naudojimas). Šios naujovės akivaizdžiai kontrastuoja su tradiciniais organizaciniais metodais arba dažniausiai lėtais ir nelanksčiais procesais.

COVID-19 pandemija parodė, kad dalis pacientų vizitų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra pertekliniai, o nemaža dalis klausimų gali būti gana lengvai išsprendžiami pasitelkiant technologijas. Gerai išvystyta nuotolinė pagalba pacientui leistų ne tik sutaupyti laiko, bei ir pagerinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje pradedamos taikyti naujos paslaugos, kurios pacientams atrodo dar patrauklesnės. Galimybė laboratorinius tyrimus atlikti namuose padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir išvengti rizikos užsikrėsti koronaviruso infekcija ar tiesiog kelionei sutaupytus pinigus skirti kitoms reikmėms. Dirbtinis intelektas tampa svarbiu pagalbininku kasdienėje veikloje ir yra lengvai pritaikomas studijose bei klinikiniame darbe.

Trimatis (3D) spausdinimas tampa vis aktualesnis sveikatos priežiūros sektoriuje ir šiuo metu apima tokias sritis kaip implantų, protezų, medikamentų, audinių ar organų spausdinimas. Trimačiu spausdintuvu atspausdinti organų modeliai padeda gydytojams praktikams atlikti planuojamos chirurginės operacijos analizę ir priešoperacinius mokymus. Alternatyviosios realybės suteikia dar daugiau galimybių sveikatos priežiūros srityje ir gali būti naudojamos mokymosi procesuose, chirurginių operacijų vizualizavimui, pacientų gydymui ar reabilitacijai. Pandemija paspartino ir robotizaciją – eksperimentuojama su robotais draugais ir pašnekovais. Pastebėta, kad daugelis vienišų žmonių, turinčių robotus augintinius ar robotus pokalbių partnerius, pažymi, jog jų savijauta pagerėjo, jie jautėsi ne tokie vieniši ir patyrė mažiau streso.

Paskaitos klausėsi daugiau kaip 100 dalyvių iš įvairių respublikos miestų. Lektorius atsakė į daugelį susidomėjusių klausytojų klausimų.

LMA Jaunosios akademijos nariai – Lietuvos mokslo premijų laureatai – skiria reikšmingą paramą Ukrainai

Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) iškilmingai apdovanoti 2021 m. Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, laureatai, LMA nariai ir kiti svečiai. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities premija įteikta ir LMA jauniesiems akademikams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkams doc. dr. Jurgitai Skiecevičienei ir prof. dr. Juozui Kupčinskui, kartu su prof. dr. Laimu Virginijumi Jonaičiui ir prof. dr. Gediminu Kiudeliu pateikusiems darbų ciklą „Navikinės