Veikla

Atgal

Kronikos archyvas

Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai

– 2018 m. sausio 26 d. įvyko LMA mišriojo choro (vadovė Judita Taučaitė) ir mišriojo choro „Dobilas“ (vad. Liucina Blaževič) koncertas, kuriame skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, koncertą vedė Aldona Daučiūnienė. Konferencija „100 atsakymų piliečiui“ surengta drauge su Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija ir Vilniaus universiteto Filosofijos katedra. Joje da lyvavo prof. Alvydas Jokubaitis, doc. dr. Naglis Kardelis, doc. dr. Aurelijus Gieda, doc. dr. Laimutė Jakavonytė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, etnologas prof. Libertas Klimka, M. Biržiškos gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Meninę programą atliko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mokiniai. Pranešimus konferencijoje skaitė ne tik VU lektoriai, bet ir moksleiviai. Gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis apdovanojo visus dalyvius ir organizatorius padėkos raštais.
Žr. nuotraukas 

– Vasario 6 d. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS) organizavo iškilmingą posėdį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių minėjimui. Posėdį atidaręs BMGMS pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas pristatė daktaro Jono Basanavičiaus asmenybę ir išryškino svarbiausius jo gyvenimo aspektus. Pranešimą „Jonas Basanavičius – gydytojas ir antropologas“ perskaitė Vilniaus universiteto prorektorius mokslui akad. Rimantas Jankauskas. Jis aptarė dr. J. Basanavičiaus kaip gydytojo ir antropologo indėlį ne tik Lietuvos, bet ir Bulgarijos valstybei, kurioje dirbo ir gyveno. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Žygintas Būčys pranešime „Jonas Basanavičius ir tautos savasties paieškos“ pateikė naujų žinių apie mūsų mokslo patriarchą. Akad. Antanas Tyla pranešimu „Daktaras Jonas Basanavičius. Iš tiriamųjų ekspedicijų“ iliustravo ypatingą J. Basanavičiaus susidomėjimą mūsų krašto piliakalniais ir jų tyrinėjimais. Pranešime „Kuo mus žavi dr. Jonas Basanavičius“ šių eilučių autorė nagrinėjo asmenines dr. J. Basanavičiaus savybes, kurių dėka jis tiek daug pasiekė.
Žr. nuotraukas

– Vasario 12 d. Verkių rūmuose buvo atidengta atminimo lenta (skulpt. Rimantas Eidėjus), skirta Lietuvos iškiliam biologui akademikui Pranciškui Baltrui Šivickiui.
Žr. nuotraukas

– Vasario 15 d.  Mokslų akademijoje surengtas koncertas „Sveikiname Lietuvą!“, kuriame dalyvavo kamerinis orkestras „Cantus“ (vadovas ir dirigentas prof. Ričardas Sviackevičius), įžymi Lietuvos dainininkė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir ksilofonistas Jonas Filmanavičius.

– Balandžio 24 d. vyko akademiko Romualdo Grigo knygos „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos autorius prof. Romualdas Grigas, knygos recenzentas dr. Gintaras Zabiela, leidyklos „Diemedis“ direktorius Danas Kaukėnas ir kiti. Renginio vedėjas – akademikas Algirdas Gaižutis. Rengėjai LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“.
Žr. nuotraukas

– Gegužės 10 d. LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius ir Žemės ūkio mokslo taryba prie LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizavo konferenciją

„Žemės ūkio ir miškų mokslo raida per šimtmetį. Mokslo iššūkiai“.

Konferencijos pranešėjai (akad. Zenonas Dabkevičius, akad. Henrikas Žilinskas, akad.Algirdas Raila, akad. Darius Danusevičius, akad. Arvydas Povilaitis, dr. Zita Duchovskienė, dr. Alvija Šalaševičienė, prof. Vlada Vitunskienė) su bendraautoriais apžvelgė atskirų mokslo sričių – agronomijos, veterinarijos ir zootechnikos, miškotyros, žemės ūkio inžinerijos, vandentvarkos, maisto, agrarinės ekonomikos ir kaimo plėtros – raidos per šimtmetį aspektus, mokslo vaidmenį agrariniam sektoriui ir spręstinus uždavinius. Kalbėjusieji pažymėjo, kad žemės ūkio mokslo ištakomis laikomi 1803 m., kai Vilniaus universitete(VU) buvo įsteigta žemės ūkio katedra. Tolesnė mokslo plėtra labai priklausė nuo šalyje vykstančių politinių ir ekonominių pokyčių. Tačiau nepaisydami vykstančių pokyčių žemės ūkio mokslininkai stengėsi vykdyti svarbiausius tam laikotarpiui tyrimus ir teikti tyrimų rezultatus to laikmečio vartotojui. Kiekvienas laikmetis kėlė ir kelia naujus iššūkius bei suteikia naujas galimybes mokslui ir studijoms.

Siekiant darnaus agrarinio sektoriaus vystymosi ir kaimo plėtros, būtina suderinti ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus. Todėl agrarinių mokslų srityje besidarbuojantys skirtingų krypčių specialistai turi labiau susitelkti bendriems tyrimams. Pranešėjai pažymėjo, kad taikant mokslo rezultatus gamyboje ūkininko vaidmuo inovacijose yra labai svarbus. Mokslininkai turi glaudžiai bendrauti su žinių vartojais. Deja, didelė dalis sukurtų mokslo žinių jų nepasiekia, todėl mokslo sklaidai, atvirumui, prieinamumui turi būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys. Taip pat į mokslą būtina pritraukti daugiau jaunų žmonių, tačiau jų noras rinktis mokslininko kelią dažnai priblėsta susidūrus su realybe: mokslo finansavimas toli gražu nėra pakankamas.
Žr. nuotraukas

– Birželio 14 d. įvyko mokslinė konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“. Konferencijos tikslas – apžvelgti augalininkystės mokslo raidą per šimtmetį, aptarti jo plėtros ir mokslinių tyrimų rezultatus įvairių šalies regionų kontekste, pristatyti Žemdirbystės institute sukurtas naujausias augalų veisles, apžiūrėti lauko eksperimentus, diskutuoti augalų produktyvumo ir mitybos, dirvožemio sveikatos, augalų apsaugos ir kitais klausimais. Organizatoriai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos mokslo taryba.

– Spalio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko konferencija

„Veterinarijos mokslo 100-mečio kelias: praeitis, dabartis ir ateitis“,

skirta veterinarijos mokslo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įkūrimo šimtmečiui paminėti. Šią konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su LMA, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), VMVT, Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). Jos dalyviai susipažino su veterinarijos tarnybos pasiekimais ir veikla per 100 metų, mokslo laimėjimais veterinarijos srityje, nubrėžė gaires ateities darbams.

Susirinkusiuosius sveikino LMA prezidentas akademikas Jūras Banys, Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

VMVT direktorius Darius Remeika apžvelgė Veterinarijos tarnybos įkūrimą, jos raidą ir veiklą, pagrindinius VMVT iššūkius ir ateities perspektyvas. LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas susirinkusiuosius supažindino su Veterinarijos akademijos veikla ir jos indėliu sprendžiant veterinarijai aktualius uždavinius. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono atstovybės vadovas prof. dr. Kazimieras Lukauskas pristatė, kaip Lietuvos veterinarija atrodo Europos ir pasaulio kontekste.

NMVRVI direktorius dr. Gediminas Pridotkas apžvelgė vadovaujamos įstaigos susikūrimą ir jos raidą, vykdomos veiklos įtaką žemės ūkio produkcijos eksportui ir gyvūnų sveikatingumui. LMA akademikas, LSMU prof. Henrikas Žilinskas pagrindinį dėmesį skyrė tarptautinių ryšių raidai – mokslininkų ir studentų mobilumui, o LMA akademikas, LSMU prof. Antanas Sederevičius apžvelgė veterinarijos mokslo vystymąsi per 100 metų, pristatė mokslinius pasiekimus žemės ūkio mokslų srityje veterinarijos kryptyje ir ateities perspektyvas. LMA akademikas LSMU prof. Vidmantas Bižokas kalbėjo apie Veterinarijos gydytojų asociacijos vaidmenį sprendžiant gyvulininkystės vystymo problemas Lietuvoje Nepriklausomybės laikotarpiu.

Konferencijos dalyvių vardu LMA prezidentas akademikas J. Banys, LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas ir LSMU rektorius akademikas R. Žaliūnas pasirašė konferencijos deklaraciją. Joje iškeltų uždavinių sprendimas ir gautų rezultatų pritaikymas veterinarinėje praktikoje sudarys sąlygas šiuolaikiškų, ES reikalavimus atitinkančių veterinarijos specialistų rengimo ir tęstinio mokymo programų įgyvendinimą, atkreipiant dėmesį į rezidentų rengimą bei jų socialinių garantijų užtikrinimą, taip pat leis užtikrinti gyvūnų sveikatingumą taikant pažangiausius gydymo metodus bei skatins gyvulininkystės ūkių konkurencingumą. Atlikti deklaracijoje numatyti darbai skatins darnią žemės ūkio sektoriaus plėtrą bei sėkmingą konkurenciją su Europos bei viso pasaulio gamintojais, didins Lietuvos valstybės prestižą ir žinomumą.
Konferencijos „Veterinarijos mokslo 100-mečio kelias: praeitis, dabartis ir ateitis“ deklaracija
Žr. nuotraukas

Lietuvos biologijos mokytojai sėmėsi naujovių Lietuvos mokslų akademijoje


Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija kiekvienais metais organizuoja konferenciją biologijos mokytojams. Spalio 30 d. LMA vykusi konferencija „Šiuolaikinės biomedicinos tendencijos“ buvo skirta atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Konferencijos dalyvius sveikino LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas bei Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius.

Šiais metais mokytojai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti daug naudingos informacijos iš Lietuvos mokslininkų. Gydytoja genetikė dr. Violeta Mikštienė pranešime kalbėjo, kaip pasitelkiant naujausias technologijas pažinti, atrasti ir kovoti su piktybiniais navikais. Onkologė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, prof. Sonata Jarmalaitė pristatė pranešimą „Vėžio epigenetika“. Apie elgsenos ekologiją, pasitelkus genetikos ir evoliucijos elementus, kalbėjo Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Vincas Būda. 

Antrojo posėdžio metu įžvalgomis apie imunitetą, vakcinas ir skiepijimą pasidalijo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis. VU Medicinos fakulteto profesorė akad. Rūta Dubakienė kalbėjo apie mokinių sveikatą – ką turėtume žinoti apie maisto alergiją. Aktualią informaciją apie naujausias psichoaktyvias medžiagas mokytojams pristatė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner.

Štai kokie mokytojų atsiliepimai apie šį renginį. Jaunasis mokytojas Mantas Palubinskas į renginį atvyko iš Kauno. Jis šiuo metu dirba dviejose ugdymo įstaigose: Kazlų Rūdos Plutiškių ir Jonavos Jaronimo Ralio gimnazijose. Apie konferenciją mokytojas sužinojo iš mokyklų administracijų. Kalbėdamas džiaugėsi, kad per mokinių atostogas tai vienintelis renginys, kuris buvo vertas jo dėmesio ir tikrai puikiai organizuotas. Mokytojas pripažįsta, kad išvyko išgirdęs naujų idėjų ir galės įdomiau rengtis ne tik pamokoms, bet ir neformaliojo ugdymo veikloms. Mokytoją ypač sužavėjo akad. V. Būdos pranešimas apie elgsenos ekologiją. 

„Esu sužavėta labai naudinga konferencija. Itin sudomino epigenetika ir onkogenetika. Dėl šių dviejų pranešimų ir atvykau iš Panevėžio Raimondo Sargūno sporto gimnazijos,“ – mintimis dalijosi biologijos mokytoja Inga Mašauskienė, kuri tikisi greitu metu iš mokslininkų gautomis žiniomis pasidalyti su savo kolegomis. Ji teigia, kad labai laukia šių kasmetinių konferencijų LMA, nes po jų gautą informaciją entuziastingai skleidžia tarp kolegų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos licėjaus mokytoja Edita Daiva Jankauskienė ypatingai pabrėžė konferencijos reikšmingumą: „Tokios konferencijos labai reikalingos ir reikėtų dažniau organizuoti, nes tai niša, kuri mokytojams leidžia gauti įvairiapusiškų žinių. Daug informacijos suteikiantis, labai įdomus ir mokslines tendencijas perteikiantis renginys. Reikia pripažinti, kad kai kurios frazės ir sąvokos yra ir mums nežinomos, bet jas pasiaiškiname ir pritaikome per pamokas. Ypač buvo įdomu išklausyti pranešimus, susijusius su genetika ir jos naujovėmis“.
Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius džiaugėsi, kad biologijos mokytojai dalyvauja aktyviai: „Tai, kad pavyko suburti per 200 mokytojų, ženklas, kad mokytojus traukia dalykiniai susitikimai su mokslininkais. Tai taip pat rodo, kad mokytojai siekia savo srities naujovių ir aktualijų“.

Mokslininkai noriai atsakinėjo į mokytojų klausimus ir džiaugėsi galimybe pasidalyti savo patirtimi.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacija dėkoja visiems konferencijos dalyviams už gausų dalyvavimą, o mokslininkams – už įdomius pranešimus. Tikimės, kad konferencija buvo naudinga mokytojams, o naujos žinios pravers jų profesinėje veikloje.

Dr. Jadvyga Olechnovičienė, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius mokslinė sekretorė. Margarita Purlienė, Ugdymo plėtotės centro biologijos mokytoja metodininkė. Jolanta Pauliukienė, Nacionalinio egzaminų centro metodininkė.
Žr. nuotraukas

Reikšmingiausi fizikos, medžiagų ir ekstremalios šviesos mokslų, chemijos bei matematikos pasiekimai per pastarąjį dešimtmetį

2018 m. lapkričio 7 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus organizuotas renginys, skirtas Lietuvos šimtmečiui. Jame buvo aptarti reikšmingiausi fizikos, medžiagų ir ekstremalios šviesos mokslų, chemijos bei matematikos pasiekimai per pastarąjį dešimtmetį. Savo įžangos kalboje skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas akcentavo aptarimo tikslą – apžvelgti gautus mokslinius pasiekimus ir numatyti tolesnių mokslinių tyrimų gaires.

Fizikos, medžiagų ir ekstremalios šviesos mokslų pasiekimus pristatė akad. Juozas Vidmantis Vaitkus. Pranešime priminė porą ankstesnio laikotarpio atradimų (prof. Gyčio Juškos – netvarkių medžiagų fizikoje ir akad. Algio Petro Piskarsko – derinamo bangos ilgio intesyvios šviesos generacijoje), lėmusių tų fizikos šakų plėtrą pasaulyje, ir apžvelgė tyrėjų ar jų komandų bendradarbiavimą su mokslo centrais Lietuvoje bei pasaulyje. Buvo aptartos didžiausią tarpdalykinį mokslo ir verslo bendradarbiavimą turinčios kryptys organinių puslaidininkių ir lazerių tematika, įtraukiančios kelis Lietuvos universitetus bei kelias dešimtis firmų, taip pat ir kitos kryptys, plėtojamos Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) ir Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Pademonstruoti tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapiai ir svarbiausi projektai detaliau pristatant kvantinės biologijos, optoelektronikos, fotonikos krypčių darbus bei tematiką, susijusią su CERN’u, atkreipiant dėmesį į jau pripažintus reikšmingais rezultatus ir dalyvavimą svarbiuose astronomų pasauliniuose projektuose. Pabrėžtos kryptys, kuriose vykdomi tyrimai patenka į „karštų“ ir ypač cituojamų tematikų ISI duomenų bazę, ir pristatė dešimt tokių krypčių.

Akad. Albertas Malinauskas apžvelgė chemikų pasiekimus, akcentuodamas statinius ir dinaminius tyrimo metodus kartu pažymėdamas statinių tyrimo metodų pritaikymo dinaminių procesų tyrimams svarbą. Pažangą cheminių reakcijų tyrimo srityje dažnai lemia dinaminių tyrimo metodų taikymas. Pranešėjas savo tezę iliustravo keliais pavyzdžiais iš pastaruoju metu FTMC Organinės chemijos skyriuje atliekamų darbų. Šiuose darbuose Ramano spektroskopija buvo sėkmingai pritaikyta homogeninių cheminių reakcijų, taip pat procesų, vykstančių fazių sąlyčio riboje, bei elektrocheminės katalizės procesų kinetikos tyrimui. Šis skyrius Ramano spektroskopijos metodų taikymo dinaminiams procesams tirti srityje tapo vienu lyderiaujančių Europos mokslinių centrų.

Akad. Konstantinas Pileckas apžvelgė rezultatus, gautus vystant diferencialinių lygčių metodus bei tobulinant jų sprendimų metodus. Ypatingas dėmesys yra skiriamas Navje-Stokso lygtims, aprašančioms klampaus ir nespūdaus skysčio tekėjimą. Nagrinėjant šią problemą pačiam pranešėjui kartu su bendraautoriais pavyko gauti labai svarbių rezultatų. Jiems pavyko iki galo išpręsti taip vadinamą Lėrė problemą, nagrinėjančią klampaus ir nespūdaus skysčio tekėjimą. Šie rezultatai buvo publikuoti prestižiniame žurnale „Annals of Mathematics“ 2005 metais. Taip pat pranešėjas pristatė rezultatus, gautus nagrinėjant skysčių tekėjimą plonų vamzdžių sistemoje. Ši problema yra taikytina apibūdinant kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Taip pat svarbus pasiekimas – tai rezultatai, gauti matematiškai aprašant ypač trumpų didelės galios impulsų sklidimą. Buvo paminėti ir gauti rezultatai sprendžiant skaičių teorijos problemas.

Akad. Vygantas Paulauskas apžvelgė tarptautinių Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos 45-erių metų istoriją, kuri liudija apie Vilniaus tikimybininkų pasiektą tarptautinį pripažinimą. 

Akad. Leonas Valkūnas
Žr. nuotraukas

– Akad. G. Žintelio su bendraautoriais rengiama knyga „Lietuvos ryšiams 100 metų“.

Lietuvos mokslų akademijos renginiai ir įvykiai

Akademikui Vytautui Juodkaziui – 90

2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute įvyko profesoriaus, habilituoto fizinių mokslų daktaro, Lietuvos mokslų akademijos nario (akademiko) Vytauto Juodkazio 90-ties metų sukakties minėjimas ir jo naujos knygos „Požeminiai Neptūno valdų labirintai“ sutiktuvės. Pasveikinti Jubiliato ir susipažinti su akademiko naująja knyga susirinko gausus būrys mokslininkų.

1957 m. Vilniaus universitete įgijęs geologo specialybę, V. Juodkazis savo veiklą paskyrė požeminio vandens tyrimams, t. y. tyrinėjo tai, ką apima šiuolaikinis hidrogeologijos mokslas. 1957–1961 m. dirbo hidrogeologijos ekspedicijoje „Burvodmontaž“, 1961–1988 m. – Geologijos institute , nuo 1988 m. – Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje. Būdamas plačių pažiūrų mokslininkas, V. Juodkazis suformavo modernias Lietuvos hidrogeologijos kryptis, diegė matematinius požeminio vandens išteklių tyrimų modelius, parengė 11 mokslo daktarų, parašė per 200 mokslinių straipsnių, 15 knygų ir vadovėlių, redagavo ir leido mokslo darbus. Dviejų valstybinių mokslo premijų laureatas, tarptautinių hidrogeologinių žemėlapių sudarytojas ir redaktorius, buvusios Baltijos kraštų hidrogeologų asociacijos pirmininkas, įvairių mokslinių komitetų, tarybų, redakcinių kolegijų narys, puikus pedagogas, autoritetingas konsultantas akademikas Vytautas Juodkazis sukūrė darnią krašto hidrogeologinių tyrimų sistemą.

Pristatydamas 2018 m. spalio mėnesį išleistą akad. V. Juodkazio monografiją „Požeminiai Neptūno valdų labirintai“ (606 p.), akad. Algimantas Grigelis pažymėjo, kad pradžioje autorius aprašydamas Žemės planetos kilmę ir raidą, nagrinėdamas pažinimo koncepcijų įtaką mokslo plėtrai, pagrindinį dėmesį skiria sudėtingoms požeminio vandens formavimosi ir būvio Lietuvos žemės gelmėse tyrimų problemoms spręsti. Knygoje dažnai jaučiamas asmeninis autoriaus dėmesys ir, kur reikia, kritiškas jautrių mokslo raidos bei mokslo valdymo problemų vertinimas dėl šiuolaikinės krašto ūkio plėtros. Tikimės, kad ši prof. V. Juodkazio knyga sulauks savo skaitytojo ir ras atgarsį visuomenėje.

Vilniaus universiteto rektoriaus vardu akad. Vytautą Juodkazį šiltai sveikino Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanė prof. habil. dr. Aldona Beganskienė, Chemijos instituto direktorius akad. Aivaras Kareiva ir įteikė Lietuvos mokslo akademijos ir Teodoro Grotuso fondo įsteigtą Teodoro Grotuso medalį. Jubiliatą taip pat sveikino Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus. Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Jūro Banio sveikinimą jubiliatui įteikė akad. Algimantas Grigelis ir akad. Robert Mokrik.

Jubiliatą sveikino ir nuoširdžiausius linkėjimus tarė bičiuliai mokslininkai, hidrogeologijos barų darbuotojai, geomokslų įstaigų ir asociacijų atstovai.

Apie naujos akad. V. Juodkazio knygos parengimą ir leidybą kalbėjo leidinio redaktorė Aušrė Masiukaitė, knygos rėmėjas UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis.

Ši knyga dabar laukia skaitytojų dėmesio ir vertinimo.

Akad. Robert Mokrik ir akad. Algimantas Grigelis

Žr. nuotraukas

Paskirta 2018 m. Meilės Lukšienės premija

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Lietuvos mokslų akademija (LMA) antrą kartą organizavo Meilės Lukšienės premijos konkursą. 2018 m. premijos tikslas – paskatinti habil. dr. Meilės Lukšienės iškeltų Lietuvos kultūros ir švietimo idėjų įgyvendinimą ir įvertinti ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros darbus Lietuvoje.

2018 m. konkursui buvo pateikti penkti darbai. LMA prezidiumo sudaryta Meilės Lukšienės premijos komisija, kuriai vadovavo akad. Domas Kaunas, išnagrinėjusi premijai pateiktus darbus ir jų ekspertinius vertinimus, vieningai pateikė siūlymą LMA prezidiumui. 2018 m. lapkričio 13 d. LMA prezidiumas, remdamasis minėtos komisijos siūlymu, 2018 m. Meilės Lukšienės premiją skyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkei doc. dr. Ramutei Teresei Bruzgelevičienei už monografijas ir taikomuosius Lietuvos švietimo kūrimo tyrimus 1988–2014 m.

Doc. dr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė – žurnalistė, aktyvi atkurtos Lietuvos valstybės švietimo reformos dalyvė, tyrėja ir habil. dr. Meilės Lukšienės mokslinių darbų skleidėja visuomenei. Mokslininkė R. T. Bruzgelevičienė, apgynusi mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu 1988–1997“, išleido monografiją „Lietuvos švietimo kūrimas 1988–1997“. Tai pirmasis fundamentalus mokslinis teorinis tokio pobūdžio darbas. Monografijoje yra unikalių, niekur neskelbtų rankraščių, vykusių diskusijų protokolų, atsiminimų, įrašų, kurie atkuria nepriklausomos Lietuvos švietimo pagrindą. Edukologė sudariusi Meilės Lukšienės knygą „Jungtys“, kitas reformos teoriją ir praktiką analizuojančias knygas. Doc. dr. R. T. Bruzgelevičienės teigimu, svarbu suvokti švietimo reformos istorinio laiko jungtis. Mokslininkė dažnai pabrėžia daktarės Meilės Lukšienės idėjų ir darbų svarbą Lietuvos švietimo istorijai ir ateičiai. „Meilė Lukšienė – viena iš nedaugelio mūsų kultūros mohikanų, tapusių skirtingų laikų jungtimi“, – sako doc. dr. R. T. Bruzgelevičienė. 

Edukologė prisideda prie Lietuvos švietimo reformos iniciatorės Meilės Lukšienės atminimo įamžinimo, dalyvauja Meilės Lukšienės skaitymų renginiuose, yra organizavusi švietimo istorijos seminarą „Švietimas kaip valstybės misija“, rašo straipsnius, skaito paskaitas Lietuvos mokyklose ir švietimo bendruomenėse. 

Šiais metais Ramutei Teresei Bruzgelevičienei valstybės atkūrimo 100-mečio proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. 

Pirmą kartą M. Lukšienės premijos konkursas įvyko 2014 m., tąkart premijos laureate tapo Lietuvos edukologijos universiteto profesorė habil. dr. Marijona Barkauskaitė. 

2018 m. M. Lukšienės premijos įteikimas numatytas gruodžio 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje per LMA narių visuotinį susirinkimą.

Meilės Lukšienės premijos komisija

Doc. dr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė (VDU Švietimo akademijos archyvo nuotr.)

Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai

Lapkričio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius organizavo tarptautinę jaunųjų mokslininkų konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“ (,,Young scientists for advance of agriculture“).
Tai jau tradicine tapusi septintoji jaunųjų mokslininkų konferencija.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė LMA viceprezidentas Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Latvijos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkė prof. Baiba Rivža. Akad Z. Dabkevičius pažymėjo, kad šįmet visos trys Baltijos šalys švenčia 100 metų jubiliejų, todėl labai svarbu pasidalinti patirtimi, užmegzti glaudesnius ryšius tarp jaunųjų mokslininkų. Akad. Jūras Banys pasveikino konferencijos dalyvius ir pasidžiaugė, kad LMA iniciatyva jaunieji mokslininkai vis labiau įtraukiami į LMA veiklą – šiomis dienomis LMA įsteigė LMA Jaunąją akademiją (LMAJA) ir artimiausiu metu bus renkami 10 LMAJA narių, atstovaujančių visas mokslo sritis. Prof. Baiba Rivža pasveikino konferencijos dalyvius ir padėkojo LMA už šios konferencijos organizavimą ir pasidžiaugė, kad ši konferencija tai galimybė užmegzti glaudesnius ryšius tarp Baltijos šalių jaunųjų mokslininkų.

Konferencijoje dalyvavo 22 pranešėjai iš Lietuvos, 12 pranešėjų iš Latvijos ir 2 pranešėjai iš Estijos. Konferencijos pranešimus rengė ir pristatė doktorantai, tyrėjai, lektoriai vykdantys tyrimus Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo ir studijų institucijose. Konferencijoje taip pat dalyvavo mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, spaudos atstovai kiti asmenys, suinteresuoti mokslo naujovėmis, tyrimų rezultatais, jų pritaikymu žemės ūkio gamyboje. 

Plenariniame posėdyje perskaityti 6 pranešimai, o vėliau darbas vyko trijose sekcijose, kuriose perskaityta 30 pranešimų t. y. po 10 pranešimų kiekvienoje sekcijoje. Atrinkti 7 geriausi pranešimai, kurių autoriai apdovanoti diplomais ir atminimo dovanomis.

Konferencijoje skaitytų pranešimų tezės išleistos atskiru leidiniu, kuriuos gavo visi konferencijos dalyviai. 

Tikimės, kad ši konferencija padės ne tik pateikti naujausius fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus, bet taip pat stiprins ryšius tarp mokslo ir studijų institucijų skirtingose šalyse taip pat su verslo atstovais, kurie domisi tyrimų rezultatais bei teikia paramą šiai konferencijai. Tikimės, kad konferencija turės įtakos jauniesiems mokslininkams rengiant ir pateikiant žemės ūkio gamybos bei verslo konkurencingumą didinančias bei aplinkosaugą gerinančias rekomendacijas. 

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija

Organizuota jau ketvirtoji konferencija iš serijos Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje, skirta Šiuolaikinei zoologijai ir jos tėvo akademiko Tado Ivanausko 135-osioms gimimo metinėms pažymėti.

2018 m. lapkričio 27 d. popietę Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje surengta jau ketvirtoji konferencija iš serijos Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje, skirta Šiuolaikinei zoologijai ir jos tėvo akad. Tado Ivanausko 135-osioms gimimo metinėms pažymėti, sutraukusį didelį būrį akademijos narių, universitetų dėstytojų, studentų, mokslininkų, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus skyrių vadovų ir darbuotojų, gamtosaugininkų, gamtosauginių nevyriausybinių organizacijų narių, zoologija besidominčių visuomenės atstovų, atvykusių ne tik iš sostinės, bet ir iš įvairių šalies miestų bei miestelių. Konferenciją atidarė Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, jai pirmininkavo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos pirmininkas akad. Mečislovas Žalakevičius. Kalbėjusieji pažymėjo, kad Tadas Ivanauskas yra iškiliausias ir žymiausias visų laikų Lietuvos gamtininkas, vienas žymiausių Lietuvos mokslų akademijos akademikų biologų, Lietuvos biologijos ir gamtosaugos patriarchas, parengęs gausų būrį savo pasekėjų – mokslininkų, profesorių, gamtosaugininkų ir visuomenininkų, įkūręs daugybę įstaigų ir judėjimų, taip reikalingų Lietuvai jos atkūrimo laikotarpiu, išlikusių aktualiais ir mūsų laikmetyje. Kalbėjusieji taip pat pažymėjo, kad akademikas Tadas Ivanauskas yra vienintelis, tiek daug padaręs biologijai Lietuvoje. Tai išskirtinio, unikalaus, didžiulio talento asmenybė, puikiausias organizatorius, padėjęs pamatus atsikuriančios Valstybės biologijos mokslui. Tadas Ivanauskas su bendraminčiais įkūrė Aukštuosius kursus, kurie išaugo į Vytauto Didžiojo universitetą, buvo šio universiteto kūrėjas, jo iniciatyva įkurta Gamtos tyrimų stotis, Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas, Kauno zoologijos muziejus, pavadintas jo vardu, jis vadovavo Aukštųjų kursų Gamtos skyriui, Vytauto Didžiojo universiteto Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai (vėliau – Zoologijos katedrai), Vilniaus universiteto Zoologijos katedrai, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institutui, Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedrai, Kauno valstybinio medicinos instituto Bendrosios biologijos katedrai, ėjo Lietuvos mokslų akademijos Gamtos mokslų skyriaus (vėliau – Chemijos ir biologijos skyriaus) biuro nario pareigas, ėjo daugybę kitų atsakingų pareigų, atstovavo Lietuvą ir jos universitetus daugelyje šalių. Tadas Ivanauskas organizavo daugybę mokslinių ekspedicijų, iš kurių parsivežė tūkstančius kolekcijų pavyzdžių muziejams, susilaukė daugybės Valstybės apdovanojimų, buvo gerai žinomas ir gerbiamas užsienio mokslininkų, nuolat su jais bendradarbiavo, atliko ir koordinavo vykdomus tyrimus.

Daugiau skaitykite