Lietuva ir CERN

Atgal

Dalyvavimas CERN valdyme

Posėdžio data – 2019 m. birželio 18-19 d.
368-tasis CERN Finansų komiteto posėdis truko dvi dienas. Pristatydamas 2018 metų veiklos ataskaitą ir finansų suvestines lenteles, CERN Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonneman‘as atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad, atsižvelgdama į pasiūlymus, administracija ketina sumažinti pagrindinių rodiklių (angl. key performance indicators) skaičių, kad būtų lengviau sekti organizacijos veiklą. Taip pat informavo, kad organizacijos artimiausių metų išlaidų planas buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į prioritetus, bet ribojant metinį biudžeto deficitą. M.Eyton-Jones pristatė metinę CERN pensijų fondo ataskaitą. Fondo veikla buvo detaliau nagrinėjama antrąją posėdžio dieną. Prof. B.Åsman pateikė ataskaitą apie Trišalio įdarbinimo sąlygų forumo (TREF) posėdį. Žmogiškųjų išteklių vadovas J.Purvis pristatė CERN darbuotojų komandiruočių taisyklių siūlomus pakeitimus. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher pristatė faktinį CERN narystės įnašų mokėjimą bei apyvartinių lėšų įverčius. Vėliau dar paaiškino skirtumą tarp susikaupusio biudžeto deficito ir apyvartinių lėšų. Mokslinių tyrimų ir skaičiavimų skyriaus direktorius E.Elsen bei Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su LHC sustabdymo metu (LS2) vykdomais darbais. E.Elsen atkreipė dėmesį į tai, kad skaičiavimo išteklius tenka planuoti nežinant, koks bus jų poreikis (pvz., nėra žinoma ar pavyks laikytis atnaujinto LHC paleidimo planų) bei kokios bus technologinės galimybės.
CERN generalinė direktorė F.Gianotti pristatė organizacijos artimiausius planus (angl. medium-term plan, MTD) 2020-2024 m. laikotarpiui. Šis planas kiekvienais metais yra koreguojamas. Direktorė atkreipė dėmesį, kad apie 60% organizacijos pajamų skiriama mokslinėms programoms vykdyti, o 30-40% - infrastruktūros išlaikymui. Perskirsčius lėšas ir kitaip suplanavus išlaidas, numatomas didesnis maksimalus susikaupęs biudžeto deficitas 2020 m., nei planuota anksčiau. To didžiausia pasekmė – nauji projektai nebus pradedami iki 2026 m., nors 2020 m. turėtų būti patvirtinta atnaujinta Europos dalelių fizikos strategija (ESPP). Kita vertus, galimi sutaupymai, jei ESPP-2020 rekomenduotų vystyti tik vieną iš būsimųjų greitintuvų projektų (FCC arba CLIC). Taip pat planuojama pastatyti modernų skaičiavimo centrą Prevessin teritorijoje, atsipirksiantį per 7 metus, nes dėl šios investicijos sumažės išlaidos dabartinių dviejų pradinio lygmens (Tier0) centrų išlaikymui.
F.Sonnemann pristatė 2020 m. CERN narystės mokesčio indeksavimą, kurį vėliau patvirtino CERN Taryba, bei numatomą 2020 m. išlaidų indeksavimą. P.Geeraert papasakojo apie CERN Science Gateway projekto pažangą. Šis lankytojų centras bus statomas panaudojant išorines lėšas. Prof. H.Abramowicz pateikė Europos dalelių fizikos strategijos atviro simpoziumo Granadoje diskusijų apžvalgą, kuri yra gana marga. Rugsėjo mėnesį turėtų pasirodyti nuomones apibendrinantis sąvadas. Keli pristatymai aptarė CERN Pensijų fondą. Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Langrange pristatė finansavimo schemos ATTRACT rezultatus: 170 projektų finansuota, 19-koje iš jų CERN yra partneris. Lietuva tarp teikusiųjų paraišką nebuvo paminėta. Planuojama antroji šios finansavimo schemos fazė. Vėliau T.Lagrange pateikė papildomą informaciją apie svarstomas tiekimo sutartis. Šiame Finansų komiteto posėdyje buvo patvirtinta 12 pirkimo sutarčių.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

Posėdžio data – 2019 m. kovo 13 d. 
367-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Posėdžio dalyvių ant stalų laukė išspausdinta Žinių perdavimo skyriaus metinė ataskaita ir knygelė su rinktinių pramonės įmonių pasakojimais, kaip pasikeitė jų verslas pradėjus bendradarbiauti su CERN. Po būtiniausių darbotvarkės punktų – praeito posėdžio santraukos patvirtinimo ir šio posėdžio darbotvarkės tvirtinimo, CERN administracija pratęsė komiteto narių edukacijos programą (priminsiu, kad praeitame posėdyje F.Bordry paaiškino kelias su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) veikla susijusias sąvokas). Siekdamas, kad posėdžiuose pateikiama CERN finansinė informacija būtų aiškesnė šalių atstovams, Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonnemann apžvelgė „CERN finansinį landšaftą ir finansavimo šaltinius“. Pranešimu buvo siekiama paaiškinti naudojamus finansinius terminus ir ryšius tarp įvairių dokumentų bei ataskaitų. Vėliau posėdis vyko įprasta tvarka: buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai (gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas). Pranešėjai atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad prasideda padidintas lėšų naudojimo laikotarpis ir trūkstant apyvartinių lėšų CERN pradės skolintis iš banko. Jei šalys įnašus sumokės truputį anksčiau, skolinimosi galėtų būti mažiau.
Apie darbus, susijusius su Didžiuoju hadronų greitintuvu antrojo sustabdymo (LS2) metu, papasakojo CERN Technologijų skyriaus (TE) vadovas J.M.Jimenez ir Mokslinių tyrimų ir skaičiavimų direktorius E.Elsen. Bendrųjų infrastruktūrų skyriaus vadovas L.Miralles papasakojo apie teritorijų planavimą ir pastatų atnaujimo planus. Žinių perdavimo bei tiekimo skyrių atstovai apžvelgė 2018 m. rezultatus. Savo pranešime Žinių perdavimo skyriaus vadovas G.Anelli pranešė apie 2018m. parengtą siūlomų technologijų medžiagą. Apie išvakarėse įvykusį pramonės atstovų forumą papasakojo jo pirmininkas H.Kiziltoprak. Papildomą informaciją apie 9 tvirtinamas didelės apimties sutartis pristatė Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Lagrange.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

Posėdžio data: 2018 m. gruodžio 13–14 d.  CERN tarybos 191-oji uždaroji sesija
Susirinkime buvo išklausyti CERN tarybos prezidento ir generalinės direktorės pranešimai. Pabrėžta, kad mokslo muziejaus statybai iš reikalingų 65 milijonų jau yra surinkta 55 milijonai, taip kad 2019 metais jau bus skelbiami konkursai. 2022 metai siūlomi skelbti Fundamentinių mokslų metais (Basic science for development). Susirinkime taipn pat buvo išklausytos finansų ir mokslo politikos komitetų ataskaitos, pateiktas 2019 metų CERN‘o biudžetas, išklausyta audito ataskaita. Tarptautinis valiutos fondas pakvietė CERN generalinę direktorę dalyvauti darbo grupės, skirtos fundamentinio mokslo vaidmeniui didinti, veikloje (The role of fundamental research as driver of inovation and development). Išsamus pranešimas buvo skirtas taikymams medicinoje. CERN‘e ruošiamasi 2019 m. kovo mėnesį minėti 30 interneto metų (www). Didelį dėmesį CERN skiria atviros prieigos publikacijoms. Pažymėtina,, kad 2019 m. sausio 8 d. sueis metai, kai Lietuva yra asocijuota CERN narė.
Parengė akad. Jūras Banys

Posėdžio data – 2018 m. gruodžio 12 d.
366-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Patvirtinus praeito posėdžio protokolo projektą, buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai: gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas. Pristatant kaštų pokyčių indekso vertinimą, buvo pasidžiaugta, kad CHF/EUR kursų santykis sumažėjo iki 1,13 (pavasarį buvo pakilęs iki 1,20). Kitais metais CERN narystės mokestis padidės 1,83%. Į pastabą, kad atsiranda sunkumų, kai CERN narystės mokesčio padidėjimas yra fiksuojamas gruodžio mėnesį, o šalių biudžetai yra derinami ir tvirtinami anksčiau, buvo atsakyta, kad planuodamos sekančių metų išlaidas šalys narės turi atsižvelgti į galimą mokesčio padidėjimą, kuris bendru susitarimu negali viršyti 2%. Lietuvai narystės mokestis nepasikeis. Finansų ir administravimo procesų skyriaus vedėjas F.Sonnemann pristatė galutinį 2019 m. biudžetą, atkreipdamas dėmesį į padarytus pakeitimus. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher priminė, kad kitąmet prasidės pasiruošimai CERN personalo finansinių ir socialinių sąlygų įvertinimui, informacija bus renkama 2 metus. Ataskaitas apie esamą situaciją ir praėjusius posėdžius pristatė Audito komitetas ir CERN Pensijų fondas. Austrijos delegacijos atstovas perskaitė ilgą klausimų sąrašą dėl CERN Pensijų fondo vertinimo (pvz., apie daromas prielaidas numatant jo vertę ateityje).
Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) ir jo injektorių naujienomis. Kad Finansų komiteto nariai geriau suprastų pristatomą mokslinę informaciją apie LHC, F.Bordry paaiškino kelias sąvokas, kurios naudojamos kalbant apie hadronų susidūrimą, pvz., kas yra intensyvumas (luminosity), kaip jis siejasi su susidūrimų skaičiumi ir kaip planuojami atnaujinimai prisideda prie intensyvumo didinimo. Prasidėjo antrasis ilgas LHC sustabdymas, kurio metu bus atnaujinti LHC eksperimentų detektoriai bei visas greitintuvų kompleksas, ruošiantis didelio intensyvumo LHC darbo režimui (HL-LHC), kuris prasidės tik po trečiojo ilgo LHC sustabdymo (2024-2026 m.). Prof. E.Elsen apžvelgė svarbiausius LHC eksperimentų 2018 m. rezultatus, planuojamus detektorių atnaujinimus, skaičiavimo išteklius.
CERN Mokslo vartų (Science Gateway) projekto vadovas P.Geeraert papasakojo apie lėšų rinkimą ir pristatė pasiūlytąjį projektą. Išorinių lėšų jau pritraukta pakankamai, kad Finansų komitetas svarstytų pastato projektavimo sutarties sudarymą. M.Cirilli pristatė Žinių perdavimo taikymams medicinoje skyriaus veiklą. (Beje, Lietuva dar neturi deleguoto atstovo žinių perdavimo forumui (Knowledge-transfer forum).) Atviros prieigos SCOAP3 (Sponsoring Consortium Open Access Publishing Particle Physics) projekto vadovas S.Mele papasakojo apie jų iniciatyvos naudą ir planus. Finansų komiteto nariai buvo supažindinti su 2020 m. planuojamų susitikimų grafiku. Posėdžio pabaigoje Finansų komitetas aptarė ir patvirtino prekių ir paslaugų tiekimo sutartis. Papildomą informaciją apie 28 sutartis pristatė Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo skyriaus vedėjas T.Lagrange.
Lietuvos atstovo CERN Finansų komitete ataskaita

Posėdžio data: 2018 m. gruodžio 10–11 d., 311-asis CERN mokslo komiteto posėdis
Tiesinis greitintuvas LINAC 2 galiausiai užbaigė savo veiklą: jis veikė nuo 1978-ųjų iki 2018 m. pabaigos, o toliau veikla bus perimta naujesnio LINAC 4, kuris tieks protonus į LHC nuo 2020 metų. Posėdyje taip pat paminėti inžineriniai darbai, kurie padeda didžiajam hadronų greitintuvui LHC tapti didelio šviesingumo (HL) LHC. Tai – sėkmingi sėkmingi „krabų ertmių“ (crab cavities magnetiniai prietaisai, statybos prie ATLAS ir CMS bei kita. CERN su Europa rengiasi pateikti Europos dalelių fizikos viziją, pirmas darbinis suvažiavimas idėjoms kaupti įvyks 2019-ųjų metų gegužę Granadoje (Ispanija). CERN taip pat praplečia savo gretas asocijuota nare Kroatija, o ateityje tikisi matyti Estiją pilnąją narę, jei estai pasirodys tam pasirengę. Verta paminėti, kad CERN teorijos skyrius ieško dviejų naujų teoretikų nuolatinėms darbo pozicijoms.
CERN mokslinių tyrimų ir skaičiavimų direktorius prof. Ekhardas Elsenas (Eckhard Elsen) pažymėjo, kad antrosios fazės atnaujinimuose vis labiau trūks elektronikos inžinierių ir ypač FPGA inžinierių-programuotojų. Pasaulinio LHC skaičiavimų tinklo WLCG atstovai priminė, kad vis labiau jaučiamas didelių energijų fizikos programinės įrangos specialistų trūkumas, o universitetai ir kitos valstybinės organizacijos nelabai vertina tokių žmonių pasiekimus. Amerikiečiai ėmėsi iš savo pusės spręsti šią problemą įkurdami Mokslinių tyrimų ir inovacijų didelių energijų fizikos programinei įrangai institutą (IRIS-HEP).
Sunkiųjų jonų susidūrimų tyrėjai džiaugėsi naujais LHC rezultatais ir lygino eksperimentatorių duomenis su savo hipotezėmis. Eksperimentiniai rezultatai labai gerai atkartoja gardelės kvantinės chromodinamikos (lattice QCD) skaičiavimus ir ragina toliau tęsti LHC sunkiųjų jonų programą. Nauji matavimai leido sukurti naują darbinę hipotezę: „visi branduoliai ir hiperbranduoliai susidaro kaip kompaktiškos multikvarkų būsenos fazių riboje“, kuri paaiškina nesutapimus su įprastais sunkiųjų jonų sąveikų modeliavimais.
Dr. Aurelijus Rinkevičius

Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 28 d.  CERN tarybos 190-oji uždaroji sesija
Susirinkimas prasidėjo pranešimu, kuriame paskelbta nauja CERN tarybos prezidentė: dr. Ursula Bassler (CNRS-IN2P3). Kitas aptarimas patvirtino pasiruošiamosios grupės (Physics Preparatory Group), Europos dalelių fizikos strategijai formuoti, sudėtį. Išrinkta sekretorė Halina Abramowicz (Tel Aviv U.) pristatė planus trumpai: planuojami keli kasmetiniai darbiniai susirinkimai, o 2019-ųjų pavasarį atviras simpoziumas. Vėliau buvo apžvelgiama CERN-EC MoU susitarimo įgyvendinimas. CERN-EC darbai yra įgyvendinami per darbo paketus, o temos apima tarptautinį bendradarbiavimą, tyrėjų karjeras ir mobilumą, lyčių lygybę, tyrimų ir elektroninę infrastruktūrą, žinių perdavimą į verslą, atvirą prieigą, mokslo komunikacijas bei populiarinimą ir medicinines technologijas.
HEPtech (technologijų perdavimo tinklas) buvo pristatytas kitame pranešime. Tinklas egzistuoja jau 10 metų, o jo pagrindinis tikslas mokyti partnerius geriausios praktikos perduodant žinias ir intelektualinę nuosavybę industrijai. Šis tinklas buvo inicijuotas CERNo.
Parengė dr. Aurelijus Rinkevičius

Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 27–28 d.
2018 m. rugsėjo 27–28 d. įvyko CERN tarybos posėdis, kuriame  kartu su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu akad. J.Baniu dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas. Posėdžiui pirmininkavo tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong. Buvo svarstyta ir pritarta mokslo ir finansų komitetų ataskaitoms, pranešta, kad vyks prezidento rinkimai, taip pat pristatyti darbai dėl AWAKE programos, neutrinų detektoriaus gamybos pasiekimai ir problemos. Pateikta informacija, kad nuo metų pradžios CERN lankėsi 97 delegacijos iš įvairių šalių. CERN konkurse dalyvavo 195 komandos, laimėjo komandos iš Manilos, Filipinų ir Mumbajaus, Indijos. Informuota, kad Ispanijoje keičiasi kuruojanti CERN institucija – tai bus Ispanijos Švietimo ir inovacijų ministerija. Kitais metais Baltijos šalyje yra planuojam CERN mokykla.  Posėdyje buvo patvirtinta veiklos ataskaita ir auditorių išvada apie ataskaitą, pranešta, kad bus skelbiama 15 pirkimų už bendrą 43 milijonų CHF sumą, pateikta įrangos naudojimo apžvalga, taip pat informacija apie didelės raiškos (High Luminosity) projektą.  Buvo svarstyti duomenų srautai – CERN per mėnesį yra surenkama maždaug 10 Petabaitų eksperimentinių duomenų, – aptarta kolektyvinių sutarčių ir pensijų fondo būklė, pateikti mokslo muziejaus CERN projektai ir finansavimo galimybės pabrėžiant, kad muziejus bus statomas tik iš rėmėjų lėšų.
Parengė akad. Jūras Banys

Posėdžio data: 2018 m. rugsėjo 26 d.
365-tasis CERN Finansų komiteto posėdis vyko vieną dieną. Patvirtinus praeito posėdžio protokolo projektą, buvo aptarti organizacijos finansiniai reikalai: gauti narystės įnašai, turimos grynosios lėšos, kaupiamasis biudžeto deficitas. Teigiamas kaštų pokyčių indekso įvertis rodo, kad šalių narystės mokestį kitąmet gali tekti padidinti (neviršijant 2%). Ataskaitas apie esamą situaciją ir praėjusius posėdžius pristatė CERN Pensijų fondas, Audito komitetas, Įdarbinimo sąlygų trišalio forumo (TREF) pirmininkė. Finansų ir žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius M.Steinacher pristatė iniciatyvą vienais metais atidėti personalo finansinių ir socialinių sąlygų peržiūrą, vykstančią kas 5 metus. Dėl prof.R.Heuer ilgesnio vadovavimo organizacijai, sutartus pakeitimus turėjo įgyvendinti naujasis direktoratas, nedalyvavęs situacijos nagrinėjime, ir tai kartotųsi. Greitintuvų ir technologijų skyriaus direktorius F.Bordry supažindino su Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) ir jo injektorių naujienomis – ne tik pasiekimais, bet ir pasitaikiusiais įrangos ar infrastruktūros gedimais. Birželio mėn. pradėtieji HL-LHC statybos darbai sukelia papildomą vibraciją, kuri šiuo metu yra pastebima greitintuvų darbe, bet dar netrukdo. Pagrindinės statybos numatytos 2019-2020 metais, sustabdžius LHC.
Praeitame CERN FC posėdyje Švedijos atstovai paprašė pristatyti CERN naudojamą įmonės rizikų valdymo systemą (ERM). Ją, veikiančią nuo 2016 m., pristatė ERM grupės vadovė A.Kerhoas. Rizikos identifikuojamos stengiantis atsakyti į klausimą „kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių CERN negalėtų įgyvendinti savo misijos arba CERN galėtų žlugti?“ ir didžiausią dėmesį skiriant didelės rizikos faktoriams. Įmonės rizikų valdymo grupė veikia CERN direktorato lygmenyje, apie rizikas ir jų valdymą pasakoja tiek organizacijos viduje, tiek EIROforume. Kalbėdama apie artimiausius planus vadovė paminėjo, kad artėja trečiasis rizikų įvertinimas.
CERN Tarybos birželio posėdžio metu buvo paprašyta plačiau pristatyti CERN Mokslo vartų (Science Gateway, SG) sumanymo įgyvendinimą. SG būtų statomi nenaudojant CERN organizacijos lėšų, tačiau jų gali prireikti pastatą eksploatuojant. Projekto vadovas P.Geeraert supažindino su Renzo Piano Building Workshop (RPBW) pasiūlytu pastato projektu, numatomomis SG statybos ir eksploatacijos išlaidomis, projekto organizacine struktūra. 2018 m. vasarą buvo suformuotas projekto Patarėjų komitetas, kurio sudėtyje yra ir CERN Tarybos delegatų pasiūlyti nariai. Projekto vadovas pristatė artimiausius žingsnius, šiuo metu įvertintas SG projekto rizikas ir jų valdymą. Nors projektas bus finansuojamas iš išorinių šaltinių, didžioji lėšų dalis bus skirstoma vykdant įprastus CERN viešuosius pirkimus. CERN FC esamą projektą rekomendavo įgyvendinimui.
Pramonės atstovų forumo (ILO Forum) pirmininkas H. Kiziltoprak pristatė išvakarėse vykusį susirinkimą ir jo metu vykdytas veiklas.
Posėdžio pabaigoje Pramonės, tiekimo ir žinių perdavimo (Industry, Procurement and Knowledge Transfer, IPT) skyriaus vadovas T. Lagrange pristatė tvirtinimui teikiamus didelės vertės (nuo 750 tūkst.CHF) arba tiekimo nesant varžytuvių (nuo 200 tūkst.CHF) pirkimus. Svarstymui teikti pirkimai buvo patvirtinti. Būsimųjų pirkimų sąrašą galima rasti https://found.cern.ch/java-ext/found/CFTSearch.do.
Po finansų komiteto posėdžio buvo sudaryta galimybė aplankyti Beamline for Schools (BL4S) platformą. Atvykusiems FC nariams Indijos moksleiviai papasakojo apie savo atliekamus elektringų dalelių elgesio magnetiniame lauke tyrimus, bei pristatė Filipinų moksleivių eksperimentą – bandymą įvertinti, ar tam tikros rūšies hadronai, vadinamieji pionai, galėtų būti naudojami spindulinei vėžio terapijai. Moksleivių eksperimentai vyksta CERN Protonų sinchrotrono tyrimų zonoje T9. Artimiausius du metus CERN greitintuvų kompleksas neveiks, todėl kitąmet BL4S vyks DESY laboratorijoje Hamburge.
CERN darbuotojų asocijacija vakare suorganizavo Tarybos delegatų susitikimus su darbuotojais iš savo šalies. Į susitikimą atėjo CERN technikos studentė.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

Posėdžio data: 2018 m. birželio 13–15 d.
CERN tarybos posėdyje Lietuvos delegacija dalyvavo klausytojo teisėmis, kartu su akad. Eugenijumi Butkumi pirmoje dalyje dalyvavo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas. Posėdžiui pirmininkavo Tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong. Posėdyje buvo svarstyta ir pritarta mokslo ir finansų komitetų ataskaitoms. Pristatytos 2017 m. veiklos ataskaita ir auditorių išvada apie ataskaitą. Pateikta finansinė 2017 m. ataskaita (M. Steinbacher). Ši ataskaita taip pat buvo audituota ir pateikta teigiama auditorių išvada. Posėdyje pateikta informacija apie didelės raiškos (High Luminosity) projektą. Kitą dieną įvyko oficialus šio naujo CERN projekto atidarymas. Nauja eksperimentinė infrastruktūra, kurią numatoma užbaigti per trejus metus, iki dešimt kartų padidins dalelių susidūrimo skaičių per laiko vienetą. Tai leis padidinti LHC eksperimentų efektyvumą.
Dalyvavimas tarybos posėdžiuose leidžia išsamiau susipažinti su CERN veikla, užmegzti dalykinius ryšius su kitų šalių atstovais.
Parengė akad. Eugenijus Butkus

Posėdžio data: 2018 m. birželio 12–13 d.
364-asis CERN Finansų komiteto posėdis buvo antrasis, kuriame dalyvavau. Buvo pristatyta galutinė 2017 metų CERN veiklos ataskaita ir pateiktos išorės auditorių bei CERN mokslo politikos komiteto išvados apie ją. Buvo pristatyta ir 2017 metų CERN finansinė ataskaita bei išorės auditorių išvados apie ją, taip pat aptartas auditorių pateiktų rekomendacijų vykdymas. CERN generalinei direktorei prašant, buvo pakoreguotos įdarbinimo taisyklės – vadovaujančiam personalui išimties tvarka bus leidžiama dirbti ir atėjus pensijiniam amžiui, jei to pageidaus generalinė direktorė, bet ne ilgiau nei tęsiasi jos kadensija. Buvo aptarta dabartinė CERN finansinė padėtis ir planuojamos išlaidos. Papasakota apie didžiojo hadronų greitintuvo, jo eksperimentų ir skaičiavimo išteklių reikalus. Priminta, kad pradedama ruoštis naujam veiklos etapui – didelio šviesingumo didžiojo hadronų greitintuvo (HL-LHC), o birželio 15 d. vyks statybų pradžios iškilminga ceremonija. CERN generalinė direktorė pristatė patikslintą artimiausių metų planą (2019–2023) ir priminė laukiančius iššūkius. P. Geeraert pristatė Mokslo vartų projektą – naują pastatą prie Mokslo ir inovacijų gaublio. Naująjį pastatą ketinama statyti panaudojant išorinio finansavimo lėšas. Finansų komitetas patvirtino didelės apimties pirkimų sandorius. Pabaigoje posėdžio dalyviai buvo informuoti apie 2019 metais planuojamus posėdžius, kalendorių turi patvirtinti CERN Taryba.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

Posėdžio data: 2018 m. kovo 14–16 d.
Lietuva 2018 m. sausio 8 d. tapo CERN asocijuotoji narė. Pirmą kartą vykusiame CERN tarybos posėdyje dalyvavo Lietuvos delegacija klausytojo teisėmis.
Posėdžio pradžioje Tarybos pirmininkas prof. Sijbrand de Jong pristatė ir pasveikino Lietuvos delegaciją. Lietuvos delegacijos vardu LMA prezidentas akad. Jūras Banys, dėkodamas CERN, apibendrino, kad Lietuvos dalyvavimas CERN veiklos bus abipusiai naudingas. Pažymėjo, kad simboliška, jog Lietuva tapo CERN asocijuota nare pažymint Lietuvos valstybės 100-metį. Dalyvavimas CERN veiklose yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės Europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai paskatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti prie šios organizacijos uždavinių įgyvendinimo. Ypač svarbus klausimas – Lietuvos įmonių dalyvavimas CERN pirkimuose siekiant visavertiškai Lietuvai dalyvauti CERN ir taip pritraukti lėšų.
Tarybos posėdyje buvo pritarta mokslo, finansų ir pramonės komitetų ataskaitoms, pritarta 2019–2023 m. vidutinio periodo planui, pateikta informacija apie pastatų renovaciją, CERN alumnų programą, Europos dalelių fizikos strategijos programą. Dauguma posėdyje svarstytų klausimų yra ribotos sklaidos ir asocijuoti narai posėdyje nedalyvauja.
REZULTATŲ SKLAIDA. Pateikti informaciją visuomenei apie Lietuvos dalyvavimą CERN
PASIŪLYMAI. Surengti Lietuvos atstovų CERN komitetuose ir taryboje susitikimą bei aptarti dėl tolesnio dalyvavimo.
Parengė akad. Eugenijus Butkus

Posėdžio data: 2018 m. kovo 13–14 d.
Lietuvai tapus asocijuota nare, buvau paskirtas atstovu į CERN Finansų komitetą. Kovo 14 d. pirmą kartą dalyvavau finansų komiteto posėdyje, o dieną prieš tai – kovo 13 d. – vyko pramonės atstovų (ILO) 14-asis forumas. Abejuose posėdžiuose dalyvavau kartu su Lietuvos pramonės atstove G. Tarvydiene (Lietuvos pramonininkų konfederacija).
Pramonės atstovų forume CERN Pluoštelių skyriaus (Beams Department) vadovas P. Collier pristatė šio CERN padalinio veiklą. Tai buvo pirmasis bandymas detaliau pristatyti CERN MTEP padalinio uždavinius ir poreikius. Keli pranešimai aptarė geriausias praktikas kaip padidinti ekonominę CERN narystės grąžą. CERN viešųjų pirkimų taisyklės buvo aptariamos keliais požiūriais. Po vieno pranešimo pramonės atstovai galėjo išsakyti savo nuomonę apie prekių tiekimo taisykles: ar rekomenduoti, kad CERN viešųjų pirkimų metu būtų nurodytos tik bendrosios gaminio specifikacijos (“functional specifications”), ar geriau leisti pirkti gaminius pagal CERN parengtus nurodymus (“build to print”). Pastaroji bendradarbiavimo praktika siejasi su įmonių dalyvavimu turimo gaminio tobulinime ar būsimojo gaminio kūrime ir jų galimybėmis papildomai iš to užsidirbti (pvz., dėl to, kad gaminys pagerėja). Kitas pranešimas aptarė dvi viešųjų pirkimų laimėtojų nustatymo strategijas: „mažiausios pasiūlymo kainos“ ir „geriausios vertės pagal kainąׅ“. Pramonės atstovų forumo pirmininkas H. Kiziltoprak apibendrino susitikimą ir informavo apie rugsėjo mėnesį organizuojamus pramonės atstovų mokymus.
Finansų komiteto posėdis įvyko kovo 14 d. Posėdžio dalyviams buvo pristatyti Lietuvos atstovai. Šalių delegatai išklausė tarpinę 2017-ųjų metų CERN veiklos ataskaitą, kurią pristatė dr. F. Sonnemann. Dr. M. Steinacher pristatė finansinius CERN organizacijos reikalus. Artimiausiais metais (2018–2025) daug lėšų bus skiriama CERN didžiojo hadronų greitintuvo atnaujinimui (ruošiamasi didelio šviesumo LHC, HL-LHC), todėl kaupiamasis biudžeto deficitas padidės. CERN generalinė direktorė F. Gianotti pristatė CERN vidutinio laikotarpio planą 2019-2023 metams. Pagrindines šio plano gaires nustatė 2013 metais patvirtinta Europinė dalelių fizikos strategija (kurią ketinama atnaujinti 2019–2020 metais). CERN mokslinių tyrimų strategiją nustato trys elementai: siekis visiškai išnaudoti didžiojo hadronų greitintuvo teikiamas galimybes, mokslinių uždavinių įvairovė vykdant įvairius eksperimentus, ruošimasis ateities uždaviniams. Tarp būsimųjų uždavinių – naujas žiedinis (FCC) arba tiesinis (CLIC) greitintuvas, taip pat – „fizikos be priešpriešinių srautų greitintuvų“ (“physics beyond colliders”) tyrimai. Išklausę pranešimus apie didžiojo hadronų greitintuvo veiklą (metų pabaigos techninio sustabdymo bei numatomas 2018 metų veiklas pristatė dr. F. Bordry, eksperimentus ir skaičiavimo uždavinių klausimus pristatė prof. E. Elsenas), posėdžio dalyviai išklausė CERN vietovių ir pastatų skyriaus ataskaitą (L. Miralles), taip pat – 2017 metų veiklos ataskaitas apie žinių perdavimą (dr. G. Anelli) bei prekių ir paslaugų pirkimą (T. Lagrange). Pramonės atstovų forumo pirmininkas H. Kiziltoprak informavo apie įvykusį susirinkimą. Finansų komiteto posėdis baigėsi didelės apimties pirkimų sandorių patvirtinimu. Keli sudaryti sandoriai leis pradėti didelio šviesumo didžiojo hadronų greitintuvo statybos darbus. Pavakary norintieji galėjo apsilankyti antimedžiagos tyrimų laboratorijoje ir apžiūrėti AD/ELENA įrenginius.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas

Posėdžio data: 2018 m. gruodžio 10–11 d., 311-asis CERN mokslo komiteto posėdis
Tiesinis greitintuvas LINAC 2 galiausiai užbaigė savo veiklą: jis veikė nuo 1978-ųjų iki 2018 m. pabaigos, o toliau veikla bus perimta naujesnio LINAC 4, kuris tieks protonus į LHC nuo 2020 metų. Posėdyje taip pat paminėti inžineriniai darbai, kurie padeda didžiajam hadronų greitintuvui LHC tapti didelio šviesingumo (HL) LHC. Tai – sėkmingi sėkmingi „krabų ertmių“ (crab cavities magnetiniai prietaisai, statybos prie ATLAS ir CMS bei kita. CERN su Europa rengiasi pateikti Europos dalelių fizikos viziją, pirmas darbinis suvažiavimas idėjoms kaupti įvyks 2019-ųjų metų gegužę Granadoje (Ispanija). CERN taip pat praplečia savo gretas asocijuota nare Kroatija, o ateityje tikisi matyti Estiją pilnąją narę, jei estai pasirodys tam pasirengę. Verta paminėti, kad CERN teorijos skyrius ieško dviejų naujų teoretikų nuolatinėms darbo pozicijoms.
CERN mokslinių tyrimų ir skaičiavimų direktorius prof. Ekhardas Elsenas (Eckhard Elsen) pažymėjo, kad antrosios fazės atnaujinimuose vis labiau trūks elektronikos inžinierių ir ypač FPGA inžinierių-programuotojų. Pasaulinio LHC skaičiavimų tinklo WLCG atstovai priminė, kad vis labiau jaučiamas didelių energijų fizikos programinės įrangos specialistų trūkumas, o universitetai ir kitos valstybinės organizacijos nelabai vertina tokių žmonių pasiekimus. Amerikiečiai ėmėsi iš savo pusės spręsti šią problemą įkurdami Mokslinių tyrimų ir inovacijų didelių energijų fizikos programinei įrangai institutą (IRIS-HEP).
Sunkiųjų jonų susidūrimų tyrėjai džiaugėsi naujais LHC rezultatais ir lygino eksperimentatorių duomenis su savo hipotezėmis. Eksperimentiniai rezultatai labai gerai atkartoja gardelės kvantinės chromodinamikos (lattice QCD) skaičiavimus ir ragina toliau tęsti LHC sunkiųjų jonų programą. Nauji matavimai leido sukurti naują darbinę hipotezę: „visi branduoliai ir hiperbranduoliai susidaro kaip kompaktiškos multikvarkų būsenos fazių riboje“, kuri paaiškina nesutapimus su įprastais sunkiųjų jonų sąveikų modeliavimais.
Dr. Aurelijus Rinkevičius