Sudėtis

  • LIT
  • Sudėtis
  • Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius
Atgal

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius


Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius

1941 m. buvo įsteigtas Gamtos (gamtos tyrimo, matematikos ir technikos) mokslų skyrius, kuriam priklausė biologijos, medicinos, chemijos, žemės ūkio, miškininkystės ir kiti gamtos mokslai. Pirmasis skyriaus generalinis sekretorius buvo Juozas Matulis. Vėliau skyriui vadovavo Vladas Lašas, Antanas Minkevičius, Vytautas Girdzijauskas, Leonardas Kairiūkštis, Vytautas Kontrimavičius, V. A. Tamošiūnas, V. Basys. Nuo 2018 m. skyriaus pirmininkas yra Vaidutis Kučinskas.

Šiuo metu skyriuje yra 26 LMA tikrieji nariai, 12 narių emeritų ir 20 užsienio narių (sudėtis). Dabar skyrių sudaro keturios sekcijos: Bendrosios biologijos (pirm. M. Žalakevičius), Biologijos (pirm. S. Klimašauskas), Medicinos (pirm. R. Dubakienė) bei Geomokslų (pirm. R. Mokrik) ir keturios komisijos: Alergologijos (pirm. R. Dubakienė), Biotechnologijos (pirm. V. A. Bumelis),  Geoaplinkos problemų (pirm. R. Mokrik), Motinos ir vaiko (pirm. Arūnas Valiulis (VU). Prie skyriaus veikia Lietuvos alergologijos ir astmos asociacija (pirm. Violeta Kvedarienė (VU)(struktūra).

Skyriaus nariai sukūrė parazitologijos, alergologijos, geologijos, biochemijos, bioelektrochemijos, genetikos ir genomikos, kardiochirurgijos, širdies elektrinio stimuliavimo, augalų fiziologijos, ornitologijos ir paukščių migracijų tyrimų, jūrotyros ir krantotyros, moderniosios biotechnologijos, imunologijos ir žmogaus genetikos mokslines mokyklas. Skyriaus narių ir jų vadovaujamų kolektyvų atlikti darbai įvertinti Lietuvos mokslo, Baltijos Asamblėjos, Nacionaline pažangos premijomis, LR ordinais. Z. A. Kučinskienei įteiktas Lenkijos medicinos akademijos Alberto Schweitzerio aukso medalis, V. Šikšnys už išskirtinius mokslo pasiekimus tyrinėjant bakterijų imunines sistemas apdovanotas Warreno Alperto (Harvardo universitetas, JAV), Novozymes (Danija) premijomis, Kavli prizu (Norvegija). S. Klimašauskas tapo pirmuoju Lietuvos mokslininku, gavusiu prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją.

Bendrosios biologijos sekcija jungia žymiausius bendrosios ir žmogaus genetikos, ekologijos, zoologijos, botanikos, ornitologijos, imunologijos, parazitologijos mokslo šakų atstovus. Jie vykdo fundamentinius maliarinių parazitų ir hemosporidijų (G. Valkiūnas); organizmų informacinės sąveikos cheminiais junginiais (V. Būda) tyrimus. Reikšmingų rezultatų gauta tiriant žmogaus genomą, nustatant europiečių ir lietuvių genomo kilmę, genetines intelektinės negalios priežastis ir mechanizmus (V. Kučinskas); tyrimų pagrindu sukurta ir pasiūlyta nauja mokslo šaka – Klimato kaitos ornitologija (M. Žalakevičius).

Biologijos sekcijos akademikas V. Šikšnys, tirdamas mikroorganizmų imuninių sistemų (CRISPR) veikimo mechanizmus, nustatė ciklinių oligonukleotidų signalinius kelius ir parodė jų reikšmę aktyvuojant nespecifinę RNR degradaciją. Tyrinėjant epigenetinio paveldėjimo mechanizmus sukurti nauji epigenomo profiliavimo metodai (S. Klimašauskas); sukurti nauji baltymų struktūros tyrimo ir kokybės įvertinimo metodai (Č. Venclovas); vykdyta mielių genų raiškos sistemų analizė heterologiniams baltymams gauti ir naujoms diagnostikos priemonėms kurti (K. Sasnauskas).

Medicinos sekcijos nariai vadovauja kardiologijos srities moksliniams tyrimams (R. Žaliūnas, A. Laucevičius); tiria aterosklerozės patogenezę ir rizikos veiksnius, jų ryšį su sergančiojo genomu (Z. A. Kučinskienė); vykdo žarnyno opinio kolito ir Krono ligos klinikinius, epidemiologinius, molekulinius, genomo ir mikrobiomos tyrimus (L. Kupčinskas); nustatyta aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika alerginių ligų formavimuisi (R. Dubakienė); paleogenomikos ir paleopatologijos tyrimais nustatyti įvairių istorinių epochų Europos gyventojų genomo ypatumai (R. Jankauskas).

Geomokslų sekcijos nariai atliko Baltijos regiono giliųjų sluoksnių požeminio vandens 81Kr/Kr radioizotopinius tyrimus taikant itin jautrią lazerinę magnetinę-optinę gaudyklę (R. Mokrik), branduolinės geofizikos metodais nagrinėjama vyksmų praeities aplinkose ir praeities klimato pokyčių chronologija (J. Mažeika); ypač svarbus žemės gelmių tyrimo, naudojimo ir apsaugos teisinės sistemos sukūrimas (G. Motuza Matuzevičius). A. Grigelis yra aktyvus Lietuvos geologijos mokslo istorijos tyrinėtojas.

Naujausieji biomedicinos ir geomokslų laimėjimai visuomenei pristatomi kasmetinėse konferencijose „Šiuolaikiniai biologijos pasiekimai Lietuvoje“, „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ bei konferencijoje Lietuvos mokyklų biologijos mokytojams.