Sudėtis

  • LIT
  • Sudėtis
  • Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius
Atgal

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius


Šiuo metu Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje (pirmininkas akad. Domas Kaunas) yra 19 tikrųjų narių, 8 nariai emeritai ir 8 užsienio nariai (sudėtis). Akademikai telkiami trijose sekcijose: Humanitarinių mokslų (pirm. G. Blažienė), Socialinių mokslų (V. Nekrošius) ir Menų (R. Janonienė) (struktūra).

Humanistinė mintis yra neatsiejama Lietuvos mokslo ir kultūros jungtis, todėl neatsitiktinai 1941 m. sausio 16 d. įkurtoje Lietuvos mokslų akademijoje vyravo humanitariniai mokslai. Telkiant mokslo įstaigas į Humanitarinių mokslų skyriaus sudėtį įėjo Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Etnologijos ir istorijos institutai. Socialinių ir ekonominių mokslų skyriui priklausė Ekonomikos bei Lietuvos teisės ir ūkio istorijos institutai. Akademikų veikla nenutrūko net vokiškosios okupacijos metais – rengti lietuvių kalbos žodyno tomai, tvarkyti tautosakos ir archyvų dokumentų rinkiniai, ankstesnių archeologinių tyrimų medžiaga, statistikos duomenys apie krašto socialinę bei politinę raidą. Pokario metais humanitariniai ir socialiniai mokslai buvo priverstinai ideologizuoti, bet Mokslų akademijoje nebuvo užmirštos tautos valstybingumo ir suverenumo idėjos, Lietuvos gyventojų intelektinė branda, moralinė ir ekonominė gerovė. Akademija ir sovietmečiu atsispyrė mokslo sovietizavimui ir rusifikavimui, lietuvių kalbą išsaugojo kaip prioritetinę komunikavimo kalbą. Čia rasdavo prieglobstį politiškai persekiojami žymūs šalies žmonės. Mokslų akademijoje, remiant kūrybinei inteligentijai, subrendo Sąjūdžio iniciatyvos, Žaliųjų, kiti demokratiniai judėjimai, parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas.

Skyriaus nariai aktyviai dalyvauja plėtojant lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėjimus, folkloristikos, Lietuvos istorijos, kultūros ir etnokultūros, paveldo, filosofijos, šalies finansų, ekonomikos, socialinių pokyčių, tarptautinės, civilinės teisės mokslinius tyrimus. Akademikų sukurtos mokslų mokyklos pelnė tarptautinį pripažinimą. Zigmo Zinkevičiaus, Vytauto Mažiulio, Alekso Girdenio, Algirdo Sabaliausko ir kitų mokslininkų formuota kalbotyros mokykla padėjo pagrindus, kad Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Išugdytos šaliai svarbios originalios tyrimų mokyklos: Lietuvos istorijos mokslo pasiekimus įprasmino Vytauto Merkio, Antano Tylos, ekonomikos – Eduardo Vilko, Aleksandro Vasiliausko darbai. Akademiko poeto Justino Marcinkevičiaus kūryba yra svarus įnašas į lietuvių poetinę kultūrą, tautinį atgimimą.

Didelį poveikį šių dienų humanistikai ir kultūros brandai daro naujausi akademikų veikalai. Pastarųjų dešimtmečių filosofijai reikšmingi M. A. Šliogerio kūriniai, jo mąstymo būdas, minties erdvė. V. Daujotytės-Pakerienės literatūros fenomenologijos knygos savitai atskleidžia literatūros sąlytį su kitomis dvasinio gyvenimo plotmėmis. G. Kuprevičiaus kūrybos ir jos įprasminimo darbai atspindi moderniuosius muzikinės kultūros pokyčius. Svarūs architekto R. Paleko, menotyrininkų A. Gaižučio, R. Janonienės, filosofo kultūrologo A. Andrijausko, filosofo E. Nekrašo darbai.  Lietuvos mokslo krypčių įdirbį sistemingai gilina istorikų ir archeologų E. Gudavičiaus, E. Jovaišos, Z. Kiaupos, R. Petrausko, V. Žulkaus, literatūrologų – V. Martinkaus, J. Sprindytės, L. Saukos, kalbotyros specialistų – G. Blažienės, B. Stundžos, sociologų – Z. Norkaus, A. V. Matulionio, R. Grigo, teisininkų – P. Kūrio, V. Nekrošiaus, V. Mikelėno, ekonomistų  – A. Buračo, R. Lazutkos mokslo darbai. Šalies ir tarptautinėje mokslo panoramoje vis sparčiau ryškėja kitų akademikų vardai ir su jais siejamos mokslo pozicijos. Skyrius kasmet organizuoja nemažai mokslinių konferencijų, apskritojo stalo diskusijų aktualiais mokslo, meno ir kultūros, paveldo vertybių išsaugojimo klausimais, atlieka įvairius ekspertinius vertinimus pagal šalies ir užsienio  institucijų pavedimus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse programose,  valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veikloje, šalies ir užsienio mokslo leidinių redakcinių kolegijų darbe.

Skyriaus nariai ypač daug prisideda prie Lietuvos visuomenės švietimo ir pilietinių iniciatyvų, atlieka aktualių ir reikšmingų darbų ugdant gyventojų pilietiškumą ir akademinį jaunimą. Kasmet išleidžia 15–20 monografijų, knygų kitų leidinių, paskelbia 70–80 mokslo straipsnių, parašo per 50 mokslą populiarinančių straipsnių, perskaito 60–70 paskaitų visuomenei, ypač daug dalyvauja (per 100 kartų) radijo ir TV laidose, kuria autorines laidas, duoda interviu ir rašo komentarus interneto puslapiuose.