Apie LMA

Istorija

Dar XVIII a. pabaigoje prof. M. Počobutas, kartu su keletu Vilniaus universiteto darbuotojų, parengė Akademijos įkūrimo programą, tačiau šie sumanymai nebuvo įgyvendinti. Mokslų akademijos, kaip aukščiausios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, steigimo idėja vėl pasirodė tautinio atgimimo metu. Ją puoselėjo Lietuvos mokslų draugijos kūrėjai J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti. Žymiausieji nepriklausomos Lietuvos inteligentijos atstovai Mokslų akademiją suprato kaip autonomišką mokslinių tyrimų bei mokslo organizacinį centrą, kaip valstybės prestižo simbolį. Dėl objektyvių priežasčių šių projektų įgyvendinimas buvo pradėtas tik 1938 m., įsteigus Lituanistikos institutą.

Mokslų akademija buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d., t. y. jau Lietuvai praradus valstybingumą. Pirmaisiais akademikais tapo: M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. Mickevičius-Krėvė, J. Matulis, V. Mykolaitis-Putinas, A. Purėnas, A. Rimka, P. Skardžius. Prezidentu buvo išrinktas prof. V. Mickevičius-Krėvė, viceprezidentu - prof. A. Purėnas.

Vokiečių okupacijos metais MA nariais tapo mokslininkai J. Dalinkevičius, K. Jablonskis, V. Jurgutis, Z. Ivinskis, P. Šalčius, S. Šalkauskis, P. B. Šivickis, K. Vasiliauskas ir kt. Šiuo periodu keletas iš jų ilgiau ar trumpiau vadovavo MA veiklai (M. Biržiška, Z. Ivinskis, V. Jurgutis, V. Mykolaitis-Putinas, K. Šalkauskis). Artėjant antrajai sovietinei okupacijai nemažai MA narių bei darbuotojų pasitraukė į Vakarus.

Pradžioje Lietuvos MA vyravo humanitariniai mokslai. Pokario metais atkurta Mokslų akademija plėtojosi jau pagal sovietišką modelį: mokslinė veikla buvo gerokai reglamentuojama, mokslininkai buvo ideologiškai spaudžiami, bet Akademijoje visada reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Buvo suorganizuota nemažai mokslo įstaigų, išugdytas mokslinis potencialas. Sparčiausiai progresavo fizikos, matematikos ir kai kurie gamtos mokslai. Formavosi jų prioritetinės kryptys, buvo pasiekti moksliniai rezultatai, tapę plačiai žinomi bei įgiję pasaulinį pripažinimą. Sunkesnėje padėtyje buvo priverstinai ideologizuoti socialiniai bei humanitariniai mokslai, bet ir čia nebuvo užmirštos tautos valstybingumo ir suverenumo idėjos, krašto problemos bei likimas. Lietuvos mokslų akademija, okupacijos laikotarpiu išliko lietuviška savo darbuotojų tautine sudėtimi ir vartojama kalba. Čia rasdavo prieglobstį politiškai persekiojami žymūs šalies žmonės, atleisti iš aukštųjų mokyklų bei kultūros įstaigų. Lietuvos mokslų akademijos ideologinis klimatas daug priklausė nuo tuometinių jos vadovų kompetencijos. Ypač daug nuveikė 40 metų MA prezidentu buvęs akad. Juozas Matulis.

Mokslų akademijoje, remiant kūrybinei inteligentijai, subrendo Sąjūdžio iniciatyvos, Žaliųjų ir kai kurie kiti demokratiški judėjimai. Parengtas Lietuvos Konstitucijos projektas, ekonomikos reformos koncepcija. Lietuvos mokslų akademija viena pirmųjų - dar 1989 m. rudenį - paskelbė savo visišką nepriklausomybę nuo TSRS mokslų akademijos. 1990 m. kovo mėn. atsisakyta žinybinio statuso ir MA pasiskelbė nepriklausoma nuo valstybinių bei politinių institucijų moksline organizacija ir apie tai informavo pasaulio mokslo centrus. Tuo metu mokslų akademijos sistemoje buvo 17 mokslinio tyrimo institutų, nemažai mokslo pagalbinių įstaigų bei gamybinių objektų. Juose dirbo daugiau kaip 5,6 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 2 tūkst. mokslinių.

1991 m. vasario 12 d. priimtas „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas“ pakeitė Lietuvos MA statusą: panaikino turėtus žinybos bruožus (mokslo institutų ir mokslą aptarnaujančių įstaigų bei įmonių tinklą, vadovavimą visoms šalies mokslo įstaigoms ir pan.) ir paskelbė Lietuvos MA personaline akademija. Jos sudėtyje buvusios mokslo tyrimo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. Šiuo sudėtingu pertvarkymo metu MA vadovavo akad. Juras Požela.

1993 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Lietuvos MA statutą, įtvirtinant naujus tikslus ir uždavinius.
1992-2003 m. Lietuvos mokslų akademijos prezidentu buvo akad. Benediktas Juodka. Šiam periodui būdingos naujų veiklos formų paieškos ir įtvirtinimai, tarptautinio bendradarbiavimo plėtotė.

Įnešus pataisas į Lietuvos mokslo ir studijų įstatymą, vėl buvo pertvarkomas Lietuvos MA Statutas. Naujausia jo redakcija buvo LR Seimo patvirtinta 2003 m. kovo 18 d. Jame duotas toks MA apibūdinimas: „Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus“. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo Statutą, kurį priima ir keičia Mokslų akademijos Visuotinis susirinkimas, o tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Pagal jį MA gali turėti 40 tikrųjų narių (akademikų), 60 narių korespondentų, 50 narių ekspertų ir neribotą skaičių užsienio narių.

Mokslų akademija yra Bibliotekos, Archyvo, Leidyklos, Užsienio kalbų katedra, Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus, Mokslininkų rūmų ir Ekonomikos instituto steigėja. MA savarankiškai ir su kitomis mokslo ir studijų institucijomis leidžia per 20 leidinių. Ji taip pat yra žurnalo „Mokslas ir technika“ bei informacinio biuletenio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ leidėja.

Mokslo institutai pageidavę glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos mokslų akademija, sudarė specialias asocijavimosi sutartis. Asocijuoti institutai tapo KTU Architektūros ir statybos, VU Ekologijos, VU Imunologijos ir Lietuvos miškų institutai.

Toliau plėtojama MA ekspertinė veikla, kurios išvados pateikiamos specialiai paruoštuose dokumentuose, spaudoje, konferencijose, akademiniuose skaitymuose, technologiniuose ekonominiuose forumuose ir kituose renginiuose.

Lietuvos MA turi bendradarbiavimo sutartis su 22 užsienio mokslų akademijomis bei kitais mokslo centrais ir maždaug su tokiu pat skaičiumi šalies mokslo institucijų bei organizacijų.

2003-2009 m. LMA prezidentu buvo akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Vienas svarbiausių jo veiklos laimėjimų yra tai, kad nuo 2009 m. balandžio 30 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos LR Mokslo ir studijų įstatyme yra Lietuvos mokslų akademija, t. y. 66 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas LMA kaip valstybės biudžetinės įstaigos, jungiančios žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, statusas.

Nuo 2009 m. balandžio 21 d. Lietuvos mokslų akademijai vadovauja akad. Valdemaras Razumas.

2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją. Jis įpareigojo pakeisti LMA narių sudėtį. Remiantis naujuoju statutu, Mokslų akademijos sudėtis yra tokia: tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai. Mokslų akademijos tikrieji nariai tampa nariais emeritais, kai jiems sukanka 75 metai. Tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais ir kūryba. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai, užsienio nariais - žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuvos Respublika. Mokslų akademijos tikrųjų narių skaičius - ne daugiau kaip 120. Narių emeritų ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Mokslų akademijos misija - sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros.



Susisiekite su mumis