Veikla

Atgal

Rinkimai

Lietuvos mokslų akademijos užsienio narių rinkimai


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius
 (HSMS biuro 2019-04-02 nutarimas Nr. 7) pasiūlė kandidatu į LMA užsienio narius Estijos rašytoją, filosofą, kultūrologą, japonologą, vertėją, Talino universiteto profesorių Reiną Raudą (Rein Raud). LMA prezidiumas paskyrė du ekspertus, kurie atlikto prof. R. Raudo veiklos ekspertinį vertinimą ir vieningai pripažino, kad pretendentas į LMA užsienio narius R. Raudas atitinka LMA užsienio nariui keliamus kriterijus. LMA prezidiumo 2019-06-18 posėdyje priimtas nutarimas Nr. 27 kelti pretendentą prof. R. Raudą kandidatu į LMA užsienio narius ir siūlyti rinkti LMA narių visuotiniam susirinkimui.

Reinas Raudas (Rein Raud) – Estijos rašytojas, filosofas, kultūrologas, japonologas, vertėjas, Talino universiteto profesorius. Gimė 1961 m. gruodžio 21 d. Taline, vaikų rašytojų Eno Raud ir Aino Pervik šeimoje. 1985 m. Leningrado universitete baigė japonologijos studijas. 1994 m. Helsinkio universitete apgynė daktaro laipsnį iš literatūros teorijos. Nuo 1995 m. – Tamperės universiteto literatūros teorijos docentas, 1995–2016 m. – Helsinkio universiteto Pasaulio kultūrų fakulteto profesorius. 1989–1998 m. – Estijos humanitarinio instituto kolegijos pirmininkas, 2005–2015 m. Talino universiteto, Estijos humanitarinio instituto profesorius. 20062011 m. R. Raudas buvo Talino universiteto  rektoriumi. Nuo 2017 m. – Talino universiteto Humanitarinių mokslų mokyklos profesorius.

R. Raudas yra įvairių kitų švietimo bei mokslo institucijų Estijoje ir užsienyje tarybų bei valdybos narys: 2010 –2015 m. – Vytauto Didžiojo universiteto tarybos; nuo 2008 m. – Europos japonistikos studijų asociacijos tarybos; nuo 2007 m. – „UNICA“ tinklo valdybos komiteto; nuo 2003 m. – „Bulletin for the Museum of Far Eastern Antiquities“ redakcinės kolegijos narys; 2003 m. – „Keel ja kirjandus“ redakcinės kolegijos narys; nuo 2002 m.  „Akadeemia“ redakcinės kolegijos narys; 1997–2000 m. buvo Europos japonistikos studijų asociacijos valdybos narys.

R. Raudas yra aktyvus visuomeninis, kultūrinis Estijos veikėjas, rašo straipsnius šalies dienraščiams, kuriuose dažnai kritikuoja nacionalizmą. 2003 m. apdovanotas Estijos žurnalistų sąjungos už kritikos Estijos Vyriausybei dėl paramos JAV karui Irake seriją. 2003–2004 m. jis Estijos televizijoje vedė filosofinių pokalbių laidą „Vita brevis“. 2011 m. R. Raudas apdovanotas Japonijos „Tekančios Saulės“ 2-ojo laipsnio ordinu, 2003 m. – Estijos „Baltosios Žvaigždės“ 3-ojo laipsnio ordinu, 2008 m. apdovanotas Eduard Vilde Award apdovanojimu, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi“. Jis yra Latvijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras. Poliglotas. Gerai kalba lietuviškai.

R. Raudas yra paskelbęs mokslinių knygų bei straipsnių, išleido 7 grožinės literatūros knygas, 4 poezijos rinkinius estų kalba, už juos yra apdovanotas Estijos literatūros premijomis. Jis taip pat išvertė keletą japonų literatūros kūrinių ir Dantės „Vita Nova“, daugybę grožinės literatūros kūrinių iš kinų, anglų, prancūzų, italų, suomių ir lietuvių kalbų į estų kalbą, skelbia literatūros kritikos straipsnius ir esė Estijos spaudoje. Lietuviškai išleisti trys R. Raudo romanai – „Hektoras ir Bernardas“ (2006), „Brolis“ (2014) ir „Rekonstrukcija“ (2017).

R. Raudas yra ne tik išskirtinis poliglotas, kuris kolekcionuoja išmoktas kalbas, bet ir plačios erudicijos mokslininkas, kuris domisi tomis kalbomis kalbančiomis šalimis, kultūromis, kūryba ir mokslu. Lietuva jam yra išskirtinis kraštas, nes su juo jungia žmonos kilmė. Todėl šalia Estijos ir Suomijos, su kuriose yra akademinėmis šaknimis įsišaknijęs, Lietuva jam yra labai artimas kraštas. Jis puikiai orientuojasi mūsų kasdienio gyvenimo slinktimi, supranta lietuvių visuomenės, kultūros bei politikos ypatumus, todėl kiekvienas jo veiksmas čia turi atpažįstamą adresatą. Kadangi jis Lietuvoje lankėsi gana dažnai, tai ir jo pažintys su lietuvių kolegomis buvo ir yra labai intensyvios.

R. Raudas pasirodė Lietuvos akademiniame ir intelektualiniame akiratyje prieš dvi dešimtis metų, o jo populiarumas universitetinėje jaunuomenėje augo sykiu su idėjų istorikų bei socialinių teoretikų Leonido Donskio ir Gintauto Mažeikio moksliniais pasiekimais. Daugelis intelektualinių diskusijų, kuriose minėti asmenys dalijosi savo įžvalgomis bei mokslinių tyrimų rezultatais, įsirėžė į atmintį tiek studentams, tiek universiteto kolegomis.

Bene svarbiausia intelektualinė arena jam buvo kasmetiniai „Santaros–Šviesos“ suvažiavimai, kuriuos lankė šimtai studentų ir mokslininkų iš įvairių Lietuvos universitetų. Beveik kiekvienoje iš tų konferencijų R. Raudas buvo kviečiamas skaityti paskaitų, buvo nuolatinis diskutantas, nuo kurio neatstodavo patarimų laukiantys dalyviai net ir laisvalaikiu.

Atskirai minėtinas R. Raudo dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto tarybos darbuose. Čia jam atsivėrė proga pasidalyti Estijos ir Suomijos universitetų tobulinimo patirtimis, ieškoti visiškai naujų jungčių Lietuvos ir Vakarų pasaulio akademinių idėjų įgyvendinimui. Strateginiai studijų ir mokslinių tyrimų krypčių vaizdiniai nuolat būdavo jo rūpestis, nekart siekiant pakartoti naujovių bandymus ten, kur Estijoje buvo nesėkmingai bandyta. Jo skepticizmas ir akademinė kultūra nuolatinių Lietuvos palyginimų su Estija kontekste buvo labai sveiki ir sveikintini dalykai, davę daug naudos mūsų mokslui.

Pabaigoje pasakytina, kad R. Raudas yra beveik unikalus užsienietis mokslininkas, kuris taip jautriai reaguoja į mūsų iššūkius. Jo išrinkimas Akademijos užsienio nariu reikštų ne tik praeities nuopelnų įvertinimą, bet taip pat augintų viltį ilgai ateičiai.

Daugiau informacijos apie mokslo publikacijas internete
https://www.etis.ee/CV/Rein_Raud/eng?lang=ENG
http://reinraud.com/

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius (BMGMS biuro 2019-05-08 nutarimu Nr. 6) pasiūlė kandidatu į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) užsienio narius Estijos mokslų akademijos prezidentą, Talino technologijų universiteto Kibernetikos instituto Bangų inžinerijos laboratorijos vadovą profesorių Tarmą Somerę (Tarmo Soomere). LMA prezidiumas paskyrė du ekspertus, kurie atliko prof. T. Somerės veiklos ekspertinį vertinimą ir vieningai pripažino, kad pretendentas į LMA užsienio narius T. Somerė atitinka LMA užsienio nariui keliamus kriterijus. LMA prezidiumo posėdyje 2019-09-03 priimtas nutarimas Nr. 31 kelti pretendentą prof. T. Somerę kandidatu į LMA užsienio narius ir siūlyti rinkti LMA narių visuotiniam susirinkimui.

Tarmas Somerė (g. 1957) 1980 m. baigė matematikos studijas Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete, 1984 m. įgijo okeanologijos mokslų daktaro laipsnį P. Širšovo okeanologijos institute, Maskvoje, o 1992 m. Tartu universitete, Estijoje, įgijo matematikos mokslų habilituoto daktaro laipsnį.

Jis buvo Makso-Planko Meteorologijos instituto (Hamburgas, Vokietija) Aleksandro von Humboldto stipendininkas (1994–1997), Geesthacht‘o Pajūrio aplinkos tyrimų instituto (2005), Upsalos universiteto (Visbis, Švedija) stipendininkas (2000–2001). Dirbo Taikomosios matematikos centre bei Oslo universitete (Norvegija) (2006–2008).

2002–2004 m. prof. T. Somerė buvo paskirtas Talino technologijų universiteto Jūros sistemų instituto direktoriaus pavaduotoju ir išrinktas pirmuoju krantų inžinerijos profesoriumi Estijoje, 2005 m. sukūrė Krantų inžinerijos studijų programą Talino technologijų universitete.

Prof. T. Somerė yra daugelio ES, regioninių (panBaltic) ir nacionalinių mokslo projektų koordinatorius.

Pagrindinės mokslinių interesų sritys susijusios su bangomis: Rosbio bangų taikymas, vidinių ir paviršinių bangų teorija ir modeliavimas, ypatingą dėmesį skiriant priekrantės procesams, pvz., netiesinis efektas, bangų poveikis priekrantės zonai, bangų sukelta nuosėdų pernaša, optinių savybių jūroje pasikeitimas, krantų apsauga bei kranto zonos valdymas.

1993 m. T. Somerė gavo „Jaunųjų mokslininkų publikacijų“ Europos geofizikų draugijos apdovanojimą, 2002 m. – Estijos tyrėjų apdovanojimą. Taip pat 2005 m. dienraštis „Postimees“ jį išrinko „Estijos Metų Žmogumi“ už jo indėlį prognozuojant ir taip perspėjant visuomenę apie visa naikinančią audrą. 2007 m. gavo Baltijos Asamblėjos apdovanojimą už indėlį mokslui, 2007 m. buvo išrinktas atstovauti jūrinius mokslams Estijos mokslų akademijoje, o 2009 m. – Europos akademijoje. 2010 m. buvo išrinktas Dž. Kuko (James Cook) universiteto(Australija) garbės profesoriumi; 2018 m. jam suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas už indėlį į jūrinius mokslus, studijas ir ilgametį bendradarbiavimą. 2011 m. buvo apdovanotas Estijos mokslo apdovanojimu ir išrinktas Talino technologijų universiteto metų mokslininku. 2013 m. prof . T. Somerė apdovanotas Baltijos mokslų akademijų medaliu už ypatingą indėlį į Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą jūros mokslų srityje. 2015 m. išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu, nuo 2017 m.– Estijos mokslinės draugijos Švedijoje garbės narys. 

Mokslininkas glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Gamtos mokslų katedros darbuotojais ir studentais. Nuo 2009 metų prof. T. Soomere Klaipėdos universitete skaito „Bangų dinamikos“ kursą antros studijų pakopos studentams.  Taip pat savo iniciatyva profesorius skaito paskaitų ciklą „Sėkmingų straipsnių receptai”, skirtą doktorantams ir jauniesiems mokslininkams. Prof. T. Somerė yra Klaipėdos universiteto Fizinės geografijos doktorantūros komiteto narys, dėstytojų, tyrėjų ir mokslo darbuotojų konkurso komisijos narys.

2011 m. prof. T. Somerė Klaipėdos universitete organizavo tarptautinę vasaros mokyklą „Prevenciniai metodai krantų zonos apsaugai“, kur paskaitas skaitė Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Estijos ir Rusijos mokslininkai.  2015 m. Klaipėdos universitete profesorius organizavo mokymus dėstytojams iš Kazachstano, Izraelio ir Azerbaidžano, pagal Tempus SESREMO (2014–2018) projektą.  Prof. T. Somerė yra 2013 m. Klaipėdoje vykusio 9-ojo Baltijos jūros mokslų kongreso (Baltic Sea Science Congress, BSSC) fizinės okeanologijos klausimais organizatorius ir kviestinis lektorius. Aktuali simpoziumo tematika – Baltijos jūros aplinka ir jos užterštumo problemos – sulaukė plataus atgarsio. Prof. T. Somerė iniciavo, kad Klaipėdos universitetas gautų kvietimą tapti Europos jūrų valdybos (Eeuropean Marine Board) nariu.

Daugiau informacijos apie prof. T. Somerė mokslo publikacijas internete

https://www.etis.ee/CV/Tarmo_Soomere/eng?lang=ENG