Veikla

Atgal

Rinkimai

Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai (išrinkti 2019-02-12)


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius

Prof. habil. dr. (HP) Audrius  BEINORIUS (filosofija) – Tartu universiteto Religijos ir teologijos fakulteto Azijos religijų profesorius, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptys: Azijos ir tarpkultūrinė filosofija, Azijos religijos ir lyginamoji religijotyra, pokolonijinė transkultūrinė hermeneutika, filosofinė sąmonės ir likimo problematika.
A. Beinorius šiuo metu yra vienas aktyviausiai besireiškiančių Lietuvos filosofijos atstovų, užsienyje vertinamų Azijos tradicijų žinovų.Didelis prof. A. Beinoriaus indėlis sukuriant VU Azijos studijų ir tyrimų sistemą, solidžiausią tokią akademinę instituciją Baltijos šalyse. Nuo 1994 m. aktyviai dalyvavo kuriant VU Orientalistikos centrą, kuriam vadovavo 10 metų, taip pat VU Konfucijaus institutą, kuriam  vadovavo septynerius metus. 2000–20017 m. vienas ar su bendraautoriais išleido 3 monografijas, 2 kritinius senųjų Indijos šaltinių vertimus, 24 kritinius senųjų Indijos šaltinių vertimų fragmentus, 2 metodines mokymo priemones, 7 mokslo populiarinimo darbus, paskelbė  per 70 mokslo straipsnių recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose leidiniuose, perskaitė 43 pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose, per 30 kviestinių paskaitų užsienio mokslo tyrimų centruose, vien nuo 2013 m. per 60 viešų mokslo populiarinimo paskaitų, diskusijų, radijo ir TV pokalbių bei interviu. Dalyvavo tarptautiniuose mokymų seminaruose Kinijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje.
_______________________________________________________________________________________________

Prof. Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS (istorija) – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Mokslinių tyrimų kryptis: Lietuvos XIX a. kultūros istorija, Lietuvos istoriografija, Lietuvių išeivijos istorija.
E. Aleksandravičius yra nusipelnęs Lietuvos mokslui, visuomenei ir kultūrai. 1991 m. pradėjęs dirbti atkurtame Vytauto Didžiojo universitete (VDU), buvo vienas svarbiausių asmenų, formavusių universiteto strategiją ir lėmusių jo raidą. Prof. E. Aleksandravičius 1994 m. įkūrė VDU Išeivijos studijų centrą, vėliau išaugusį į Lietuvių išeivijos institutą. Jo dėka institute suformuota ryškiausia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių diasporos tyrinėjimo, doktorantūros mokykla. Instituto atliekami XIX–XXI a. pasaulio lietuvių diasporinės veiklos tyrimai, kur didelis dėmesys skiriamas šalinių publikavimui.  2001–2018 m. vienas ar su bendraautoriais išleido 7 monografijas ir studijas, 3 mokslo šaltinių publikacijas, paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose leidiniuose. Stažuotės Ilinojaus universitete, Čikagoje, Vašingtone, Niujorke, Los Andžele, Putname. 2010–2018 m. perskaitė per 30 pranešimų tarptautinėse mokslo konferencijose, daugybė kviestinių paskaitų JAV, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos universitetuose, viešų paskaitų Lietuvos miesteliuose, mokyklose, užsienio lietuvių bendruomenėse Švedijoje, Prancūzijoje, JAV. Vedė TV autorines laidas „IQ Presingas“, „Prisikėlimo ekspresas“, „Be pykčio“, rašo straipsnių aktualiomis Lietuvai ir pasauliui temomis įvairiuose Lietuvos portaluose. 1992–2018 m. E. Aleksandravičius išugdė daugiau kaip 20 istorijos mokslo daktarų bei iki šiol vadovauja istorijos krypties doktorantūros mokyklai.
_______________________________________________________________________________________________

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius 

Prof. habil. dr. Audris DUBIETIS – Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas. Tyrimų sritis – ultrasparčioji netiesinė optika, parametrinis šviesos stiprinimas ir generacija, femtosekundinių impulsų sąveikos reiškiniai, šviesos ir medžiagų sąveika. Jis taip pat nagrinėja ir atmosferos fizikos, mezosferos dinamikos, poliarinių mezosferos debesų susidarimo bei evoliucijos problemas. A. Dubiečio mokslo tyrimai atspausdinti 148 mokslo publikacijose, iš jų 114 tarptautiniuose mokslo žurnaluose, trijose užsienio mokslo monografijose, kolektyvinių monografijų dalyse. Visi darbai cituoti 3405 kartus, h indeksas – 30. 2004 m. Lietuvos mokslo premijos, 2009 m. Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus premijos laureatas, apdovanotas dviem trečiosiomis Švietimo ir mokslo ministerijos premijomis, yra laimėjęs 2007–2008 m. aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendiją. Atlikus jo veiklos išsamią tarptautinio lygio ekspertizę, 2018 m. jam suteikta VU išskirtinio profesoriaus kategorija.
_______________________________________________________________________________________________

Prof. habil. dr. Vidmantas GULBINAS – Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius, Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, laboratorijos vedėjas. Mokslinės veiklos pradžioje V. Gulbinas kūrė lazerius, buvo vienas pagrindinių pirmojo Vakarų Europoje parduoto lietuviško lazerio autorių. Vėliau jo svarbiausia mokslinės veiklos sritimi tapo molekulinė lazerinė spektroskopija bei jos taikymas optoelektronikai skirtų organinių medžiagų ir prietaisų tyrimams. V. Gulbinas yra publikavęs 210 straipsnių, iš jų 167 užsienio aukšto reitingo žurnaluose. Jo darbai cituoti per 2100 kartų, h indeksas – 22. Profesorius 2002 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, 11 doktorantūros, 3 podoktorantūros studijų ir 12 mokslo projektų vadovas.
_______________________________________________________________________________________________

Habil. dr. Gediminas JUZELIŪNAS – Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas, mokslinės grupės vadovas, 2013–2018 m. šio instituto direktorius, Taivano Nacionalinio teorinių mokslų centro kviestinis mokslininkas. G. Juzeliūnas – iškilus fizikas teoretikas, šaltųjų atomų tyrimų pradininkas Lietuvoje, 2007 m. Lietuvos mokslo premijos, 2010 m. VU rektoriaus mokslo premijos bei 2014 m. LMA Adolfo Jucio premijos laureatas. Iš viso yra paskelbęs per 100 mokslinių straipsnių ISI tarptautinei duomenų bazei priklausančiuose mokslo leidiniuose, jo darbai buvo cituoti per 4000 ir citavimo h indeksas yra 30.
_______________________________________________________________________________________________

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius

Dr. (HP) Jūratė KRIAUČIŪNIENĖ – Lietuvos energetikos instituto (LEI) vyriausioji mokslo darbuotoja, Hidrologijos laboratorijos vadovė. Lietuvoje ir užsienyje žinoma fizinių mokslų ir aplinkos inžinerijos krypties mokslininkė. Pagrindinės tyrimų kryptys, susijusios su klimato kaitos įtakos vandens telkiniams vertinimu; vandens telkinių ekstremalių hidrologinių reiškinių kaitos analize; bangų hidrologinių ir hidrodinaminių procesų bei nešmenų pernašos skaitmeniniu modeliavimu vandens telkiniuose; naujų rekonstruojamų uostų poveikiu aplinkai; taršos sklaidos modeliavimu vandens telkiniuose; hidrologinių ir hidrodinaminių procesų jautrumo ir neapibrėžtumo analize. Jos atlikti moksliniai tyrimai leidžia nustatyti nuotėkio formavimosi dėsningumus upių baseinų kintančios aplinkos sąlygomis ir įvertinti vandens išteklių kaitą ateityje skiriant ypatingą dėmesį hidrologinių ekstremumų pokyčiams. Tyrimų rezultatai leidžia prognozuoti galimus hidrologinius pokyčius bei jų įtaką vandens ekosistemoms klimato kaitos kontekste ir numatyti neigiamą poveikį mažinančias priemones optimizuojant vandentvarkos priemones upės baseine.
Dr. (HP) Jūratė Kriaučiūnienė sukūrė mokslinę mokyklą, susijusią su klimato kaitos įtakos vandens telkiniams vertinimu. Publikavo per 100 mokslinių publikacijų, tarp jų dviejų monografijų, išleistų prestižinėse „Springer“ ir „Nova Science Publishers“ leidyklose, bendraautorė; 27 mokslinių straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics duomenų bazėje Web of Science Collection, bendraautorė; 10 mokslinių straipsnių periodiniuose leidiniuose, įtrauktuose į Clarivate Analytics duomenų bazėse referuojamų leidinių sąrašą, bendraautorė; Clarivate Analytics duomenų bazėje Web of Science Core Collection referuojamuose leidiniuose ir Scopus duomenų bazėje cituojamumo indeksas h – 11. Sukūrė inovatyvius produktus:Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių bei Baltijos priekrantės hidrodinaminiai ir nešmenų pernašos modeliai naudojant programinę įrangą MIKE 21. Šie modeliai buvo taikyti daugelyje projektų, susijusių su Klaipėdos uosto plėtra ir gamtosauginių priemonių taikymu.Dalyvavo 13-oje Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo projektuose, yra tarptautinių ir Lietuvos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narė, komisijų ir asociacijų narė. Nuo 2011 m. – LMA vandens tarybos narė.
_______________________________________________________________________________________________

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius

Dr. (HP) Žydrė KADŽIULIENĖ – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro  Žemdirbystės instituto  direktorė, vyriausioji mokslo darbuotoja. Mokslinės veiklos sritys:  agronomija (pievininkystė, agroekologija, augalininkystė); ekologija; aplinkotyra. Ž. Kadžiulienė yra 2 knygų dalių autorė (iš jų 1 išleista užsienio leidykloje), 22 straipsnių leidiniuose, referuojamuose „Clarivate Analytics Web of Science“,  48 kituose recenzuojamuose ir 14 kituose leidiniuose autorė. Vykdė 7 tarptautinius, 8 nacionalinius mokslo projektus,  3 tarptautinių (NJF, ILS, EAS) ir 8 respublikinių organizacijų narė, 3 tarptautinių konferencijų (Eucarpia) komiteto narė. Parengė 8 agrotechnologines rekomendacijos žemės ūkio gamybai, skaitė per 30 žodinių ir stendinių pranešimų tarptautinėse konferencijose, per 20 pranešimų nacionalinėse konferencijose, paskelbė 15 mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė per 20 pranešimų seminaruose verslo atstovams.
_______________________________________________________________________________________________

Prof. habil. dr. Gediminas STAUGAITIS – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos  direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Mokslinės veiklos sritys:agrochemija ir dirvotyra; daržininkystė ir sodininkystė; ekologija; žemdirbystė. Prof. G. Staugaitis yra 4 monografijų (iš jų 1 tarptautinės) bendraautoris, 21 straipsnio leidiniuose, referuojamuose  „Clarivate Analytics Web of Science“, ir 16 kituose recenzuojamuose leidiniuose, autorius, 2015 m. Vytauto Vazalinsko premijos laureatas. Vadovavo 13  doktorantų (iš jų 10 apgynė disertacijas, 3 doktorantams vadovauja dabartiniu metu). Dalyvavo vykdant 15 mokslo projektų (1 tarptautinį), iš jų 7 projektų vadovas, parengė 21 rekomendaciją gamybai, paskelbė 55 mokslo populiarinimo straipsnius, kasmet skaito po 15–20 viešų paskaitų specialistams ir visuomenei. G. Staugaitis yra 6 įvairių komitetų, tarybų narys, Lietuvos atstovas  MOEL (Vidurio ir Rytų Europos šalių agrochemikų sąjunga), 2012 m. apdovanotas ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvos kaimui“, 2015 m. Lietuvos standartizacijos garbės ženklu ,,Už nuopelnus nacionalinei standartizacijai“.
_______________________________________________________________________________________________

Prof. habil. dr. Egidijus ŠARAUSKIS Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto direktorius. Mokslinės veiklos sritys: dirvą, aplinką ir energiją tausojančios žemės dirbimo technologijos ir mašinos; sėjos technologiniai procesai neariminėje žemdirbystėje; augalinių derliaus liekanų, dirvos ir žemės ūkio mašinų darbinių dalių darbo technologinių procesų sąveika; energetinis ir aplinkosauginis žemės dirbimo ir sėjos technologijų vertinimas. Prof. E. Šarauskis yra 3 monografijų dalių (viena iš jų tarptautinė), 2 vadovėlių (1 bendraautoris ) autorius, 59 straipsnių leidiniuose, referuojamuose „Clarivate AnalyticsWeb of Science“, ir 50 kituose referuojamuose leidiniuose autorius, 5 patentų bendraautoris, 1 paraiška pateikta patentui. Prof. E. Šarauskis yra 4 apgintų disertacijų ir 3 doktorantų vadovas, 5 tarptautinių konferencijų organizacinio komiteto narys, dalyvavo ir skaitė pranešimus per 130 mokslinių konferencijų, iš jų per 50 užsienyje. Skaitė paskaitas Vokietijos Vismaro universitete, stažavosi Austrijos, Čekijos mokslo centruose, yra 6 įvairių sąjungų ir draugijų narys, iš jų 3 tarptautinių, vykdė per 30 mokslo projektų, iš kurių daugiau nei 10 vadovavo. Paskelbė 64 straipsnius mokslo populiarinimo leidiniuose, organizavo apie 30 mokslinių praktinių seminarų specialistams ir visuomenei.
_______________________________________________________________________________________________

Technikos mokslų skyrius

Prof. habil. dr. Rimantas BARAUSKAS – Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Taikomosios matematikos katedros vedėjas, mokslų daktaras (1981 m.), habil. dr. (1993 m.), profesorius (1994 m.). 
Mokslinių tyrimų sritis: fizikine elgsena grįstų skaitinių modelių kūrimas ir taikymai.
Publikacijos: monografijos (tarp jų su bendraautoriais) – 6, mokslo straipsniai per 250 (Q1, Q2 – 38), vadovėliai (tarp jų su bendraautoriais) – 6.
Vykdyti 42 mokslo projektai. H indeksas – 8. Apgintų daktaro disertacijų (8) mokslinis vadovas.
1996 m. ir 2009 m. Lietuvos mokslo premijų (su bendraautoriais) laureatas.
KTU Informatikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas.
Bendradarbiauja su Anglijos, Švedijos, Vokietijos mokslininkais.
_______________________________________________________________________________________________

Prof. habil. dr. Arvaidas GALDIKAS – Kauno technologijos universiteto (KTU) Fizikos katedros profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros profesorius, mokslų daktaras (1994 m.) , habil. dr. (2000 m.), profesorius (2005 m.).
Mokslinių tyrimų sritis: nepusiausvyrųjų heterogeninių fizikinių-cheminių procesų kietųjų kūnų paviršiuose kinetikos ir dinamikos matematinis modeliavimas.
Publikacijos: monografijos (tarp jų su bendraautoriumi) 2, mokslo straipsniai – 73 ( Q1, Q2 – 43 ), 2vadovėliai  ir 6 mokomosios knygos (tarp jų su bendraautoriais).
Vykdytų ir vykdomų 10 mokslo projektų vadovas. H indeksas – 11. Apgintų daktaro disertacijų (8) mokslinis vadovas.
KTU Medžiagų inžinerijos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas.
Bendradarbiauja su Graikijos, Prancūzijos, Suomijos mokslininkais.
_______________________________________________________________________________________________