Lietuva ir CERN

Naujienos

2018 m. birželio 26 d.

CERN prasidėjo Didžiojo hadronų greitintuvo tobulinimo darbai


Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) pradėjo ruoštis naujam materijos sandaros fundamentaliųjų tyrimų etapui. Birželio 15 d. CERN iškilmingai pažymėjo didelio šviesumo didžiojo hadronų greitintuvo (High Luminosity Large Hadron Collider – HL-LHC) statymo pradžią. Šis įvykis užbaigė CERN Tarybos ir komitetų posėdžių savaitę, kurioje dalyvavo ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai – prof. Leonas Valkūnas ir dr. Andrius Juodagalvis.
„Iki 2026 metų CERN planuoja ženkliai pagerinti didžiojo hadronų greitintuvo veiklą: kelis kartus padidinti didžiųjų LHC eksperimentų registruojamą protonų ir sunkiųjų jonų susidūrimų skaičių. Tai padės ištirti retai įvykstančius procesus ir padidins tikimybę atrasti dar nežinomų fizikinių reiškinių. Etapais vykdomas atnaujinimas padės pasiekti ir LHC kūrimo projekte numatytąją protonų susidūrimo energiją – 14 TeV“, – apie numatomus atnaujinimo darbus pasakojo Lietuvos atstovas CERN Mokslo politikos komitete prof. Leonas Valkūnas.
CERN mokslininkai ir inžinieriai įvertino, kad tobulinant greitintuvą reikės pakeisti apie 1,2 km. didžiojo hadronų greitintuvo įrenginių, o kai kurias jo dalis dar reikės baigti kurti. Dauguma HL-LHC komponentų bus sumontuoti trečiojo LHC sustabdymo metu (2024-2026 m.). Iki 2018 m. pabaigos bus atliekami statybos aikštelių ir kiti parengiamieji darbai, netrikdantys šiuo metu vykdomų fizikinių eksperimentų veiklos. Antrojo LHC sustabdymo metu (2019-2020 m.) turi būti atlikti pagrindiniai statybų darbai, taip pat bus atnaujinami ir žemesniųjų pakopų greitintuvų, ruošiančių daleles didžiajam hadronų greitintuvui, komponentai.
Didysis hadronų greitintuvas LHC įrengtas 27 kilometrų ilgio žiede 100 metrų po žeme. Šiuo metu jis yra paskutinė CERN greitintuvų komplekso pakopa, kurios dėka protonai ir sunkieji jonai juda greičiu dar artimesniu šviesai vakuume. Įgreitintos dalelės sudaužiamos keliose tunelio vietose, kur įrengti susidariusias daleles registruojantys didieji detektoriai – ALICE, ATLAS, CMS ir LHC-b.
Didelio šviesumo didysis hadronų greitintuvas pradėtas planuoti 2011 m., o statybų finansavimo sutartys buvo patvirtintos 2018 m. kovą vykusiuose posėdžiuose. Jis bus įrengtas dabartiniame LHC tunelyje. Ateityje galima tikėtis ir naujo žiedinio (FCC) arba tiesinio greitintuvo (CLICK).
Atnaujinus LHC tikimasi toliau gilintis į didelių energijų fizikos problemas, kurios padės geriau suprasti pasaulio sandarą. Didysis hadronų greitintuvas padėjo 2012 m. atrasti Higso bozoną ir tuo patvirtino teoriją aiškinančią, kodėl dalelės turi masę. Pastaraisiais metais buvo tikslinami Higso bozono parametrai ir sąveikos su kitomis dalelėmis stiprumai. Tas darbas bus tęsiamas ir toliau.
Didesnis susidūrimų skaičius ir didesnė susidūrimų energija padės siekiant išsiaiškinti, kodėl pasaulis sudarytas iš medžiagos, o antidaleles galima aptikti kosmose ir kurti greitintuvuose ar branduolinių reakcijų metu. Taip pat leis patikrinti teorijas apie dalelių supersimetriją, papildomų erdvės matavimų egzistavimą ir kvarkų sandarą.
Daugiau informacijos apie didelio šviesumo didįjį hadronų greitintuvą.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas, VU viešųjų ryšių skyrius

2018 m. birželio 15 d.

Įspūdžiai po antrojo dalyvavimo CERN Tarybos posėdžiuose

Birželio 15 dieną Lietuvos atstovai CERN Taryboje ir Finansų komitete Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius Eugenijus Butkus ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje patarėja Renata Rinkauskienė dalyvavo iškilmingoje didelio šviesumo didžiojo hadronų greitintuvo (HL-LHC) statymo pradžios ceremonijoje. Šis įvykis užbaigė CERN Tarybos ir komitetų posėdžių savaitę. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) , kurios asocijuota nare šiais metais tapo ir Lietuva, pradėjo ruoštis sekančiam materijos sandaros fundamentaliųjų tyrimų etapui. Iki 2026 metų planuojama ženkliai pagerinti didžiojo hadronų greitintuvo veiklą, kelis kartus padidinant didžiųjų LHC eksperimentų registruojamą protonų ir sunkiųjų jonų susidūrimų skaičių ir kartu pagerinant tikimybę atrasti dar nežinomų fizikinių reiškinių. Etapais vykdomas atnaujinimas padės pasiekti ir LHC kūrimo projekte numatytąją dalelių susidūrimo energiją. Statybų finansavimo sutartys buvo patvirtintos 2018 metų kovo mėnesį vykusiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos atstovai.
CERN mokslininkai ir inžinieriai įvertino, kad pagerinant greitintuvą reikės pakeisti apie 1,2 km didžiojo hadronų greitintuvo įrenginių, kuriuos dar reikės baigti kurti ir pagaminti, pavyzdžiui, stipresnius elektromagnetus, greitinamųjų dalelių pluoštų kolimatorius ir greitinančias radiodažnių kameras. Dauguma HL-LHC komponentų bus įrengti trečiojo sustabdymo metu (2024-2026), tačiau statybos darbai turi būti atlikti antrojo sustabdymo metu (2019-2020), kai neveikia LHC. Iki 2018 metų pabaigos bus atliekami statybos aikštelių parengiamieji darbai, netrikdantys šiuo metu vykdomų fizikinių eksperimentų veiklos. Antrojo LHC sustabdymo metu bus atnaujinami ir žemesniųjų pakopų greitintuvų, ruošiančių daleles didžiajam hadronų greitintuvui, komponentai.
CERN Tarybos ir jos komitetų veiklose dalyvaujantys Lietuvos atstovai išklausė pranešimus apie CERN organizacijos veiklą, apie šiuo metu formuojamą Europos dalelių fizikos strategiją (kuri bus užbaigta 2020 metais ir nustatys artimiausių eksperimentinių tyrimų gaires). Taip pat aptarė ir naują fundamentaliųjų tyrimų populiarinimo projektą – Mokslo vartus (CERN Science Gateway). CERN planuoja aplink Mokslo ir inovacijų gaublį pastatyti naują pastatą, kuris išplės CERN mokymo ir populiarinimo galimybes. Kiekvienais metais į CERN atvyksta virš 100 tūkstančių lankytojų (iš jų virš 60% būna moksleiviai), o bandančių užsiregistruoti į įvairias mokomąsias ir švietimo veiklas būna virš 300 tūkstančių. Naujajame populiarinimo centre bus įrengtos mokomosios laboratorijos, nuolatinės ir laikinosios ekspozicijos ir tūkstančio vietų auditorija. Numatomos veiklos turėtų būti įdomios visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Tikimasi, kad centro veiklos paskatins būsimuosius mokslininkus pasirinkti mokslo, technologijų, inžinerijos ar matematikos (STEM) karjerą. Mokslo vartų projektui aktyviai ieškoma išorinių finansuotojų.
Parengė dr. Andrius Juodagalvis, Vilniaus universitetas