Naujienos

Kaip Lietuva kartu su Europa ketina įveikti vėžį

2020 10 24 Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo birželio 26 dieną įvykusio Europos Komisijos parengto plano „Europa įveikia vėžį“ svarstymo ir išvadų teikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Europos Komisijai (EK) ir Europos Sąjungos Parlamentui (EP), buvo gautas atsakymas iš ES pareigūnų. Labai teigiamai iniciatyvą įvertino EP Pirmininkas, o ypač palankią nuomonę dėl siūlomų iniciatyvų išreiškė EK Prezidentė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen). Išvardyti siūlymai bendroms ES iniciatyvoms yra įtraukti į tolesnius EK svarstymus aptariant ES Vėžio plano gaires, o Lietuvos siūloma iniciatyva „Lithuanian Flagship Initiative for Beating Cancer” („Lietuvos flagmano iniciatyva įveikiant vėžį“) susilauktų EK paramos.
Tęsiant pradėtą darbą, š. m. spalio 15 d. europarlamentaras Juozas Olekas Lietuvos mokslų akademijoje organizavo apskritojo stalo diskusiją. Siekiama suburti Lietuvos specialistus ir ekspertus, kad projekto gairių metmenis būtų galima pateikti LR Vyriausybei ir LR Seimui, o po to sukurti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų galutinį Iniciatyvos projektą ir Lietuvos vardu pateiktų vertinti EK. Diskusijoje dalyvavęs specialusis PSO pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis pakomentavo EK ir EP pateiktus atsakymus ir pristatė galimą Lietuvos iniciatyvos metmenų schemą. Juozas Olekas apžvelgė Europos vėžio iniciatyvą, įvyko diskusija dėl darbo grupės metmenų schemai parengti sudarymo.

Ko siekia ir ką ketina daryti Lietuva
Vėžio populiacinės prevencijos srityje, remiantis „Visa apimančios sveikatos politikos“ (Health in all policies) ir „Prevencijos geriau nei gydymo“ (Prevention is better than cure) principais, ketinama sukurti institucinę ekosistemą mažinant pagrindinių kancerogeninių veiksnių – tabako, alkoholio, kancerogenų darbo vietose, pesticidų, kitų chemikalų žemės ūkyje ir kt. – įtaką vėžio sergamumo rodikliams Lietuvos visuomenėje. Į vieningą prevencinę kancerogeninių veiksnių mažinimo programą turi būti įtraukta: Aplinkosaugos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Nacionalinis ir regioniniai visuomenės sveikatos centrai, Darbų saugos inspekcija, Higienos institutas, Nacionalinis vėžio institutas, Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos universitetai, visuomenės sveikatos biurai, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, nevyriausybinės organizacijos.
Ankstyvos diagnostikos ir gydymo srityje, remiantis „Holistinio požiūrio“, „Integruoto pacientų gydymo požiūrio“, „Bendruomene grįsto požiūrio“ principais, sukurti institucijų onkologijos klasterį ankstyvai individualiai vėžio prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir ankstyvam gydymui, taip pat efektyviam jau diagnozuotų įvairių stadijų vėžinėms ligoms gydyti. Jis jungtų pirminio, antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigas, Nacionalinį vėžio institutą ir Lietuvoje esančius Europos referencinius centrus.
Onkologinių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo programa turi būti paremta standartizuotomis metodikomis bei standartizuotais gydymo protokolais, įvedami gydymo kokybės reikalavimų kriterijai, nustatomi prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo standartai. Į programą turi būti įtraukta paliatyvios terapijos institucinė ir bendruomeninė sistema.
Taip pat ketinama sukurti vėžiu persirgusių ir pasveikusių asmenų ekosistemą, remiantis minėtu holistinio požiūrio ir „Nepaliekant nė vieno užnugaryje“ principais. Į tokią ekosistemą būtų įtrauktos Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų, Finansų ir Teisingumo ministerijos, Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), visuomenės sveikatos biurai, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, darbdavių asociacijos, kredito įstaigos. Turi būti parengta vėžiu persirgusių ir nuo vėžio pasveikusių daugiasektorinė ir daugiafunkcinė paramos programa.
Ir pagaliau, formuojant į misijas orientuotą Lietuvos vėžio mokslinių tyrimų programą, būtina sujungti Nacionalinio vėžio instituto, taip pat Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetų, mokslo slėnių pajėgumus (įtraukiant privatų sektorių). Taip būtų lengviau sukurti Lietuvos mokslinių projektų sinergiją ir atsirastų daugiau galimybių įsijungti į ES finansuojamas „Europos Horizonto“ Vėžio tyrimų misijos programas.
Toks bandomasis „Lietuvos flagmano iniciatyvos įveikiant vėžį“ projektas, apimantis tris ekosistemas ir vieną onkologijos klasterį, sujungtas į vieną vadybinį kolaiderį, galėtų būti pristatytas Lietuvos vardu Europos Komisijai ir Europos Parlamentui kaip Lietuvos inovatyvus siūlymas, atitinkantis visus šešis ES principus ir galintis tapti gerosios praktikos modeliu kitoms ES šalims narėms. Sprendžiant iš Europos Komisijos prezidentės ir Europos Parlamento Pirmininko atsakymų, yra didelė tikimybė tokiam projektui gauti papildomą ES finansavimą.

Pagal pranešėjų skaidres parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, Lietuvos mokslų akademijos vyr. specialistas ryšiams su visuomene