Naujienų archyvas

Tarptautinis smegenų, širdies ir inkstų kongresas – daugiadalykinis susitikimas bendrų sprendimų paieškai

Spalio 22–24 d. Vilniuje įvyko pirmasis Tarptautinis smegenų, širdies ir inkstų kongresas (Brain, Heart and Kidney (BHK) Congress), kurio pagrindinė idėja – rasti bendrų sąlyčio taškų tarp neurologijos, kardiologijos, nefrologijos bei kitų sričių specialistų. Šį trijų dienų renginį inicijavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai kartu su prof. Amosu D. Korczynu) ir kolegomis iš įvairių šalių – kongrese pranešimus skaitė net 44 kviestiniai lektoriai iš 16 skirtingų valstybių. Organizuojant kongresą dalyvavo Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos neurologų asociacija, Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos vaikų nefrologų draugija, Lietuvos inkstų fondas, Lietuvos epileptologijos draugija, ir tarptautinė medikų bendruomenė.

Iš kairės: VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas

Kongreso metu buvo akcentuojama svarba įvairių specialybių atstovams dalytis turima patirtimi, kuri leistų užtikrinti kokybišką ir personalizuotą pacientų priežiūrą. Renginio tarpdalykiškumo idėja buvo įgyvendinama keliais būdais. Visų pirma, dėmesio skirta temoms, kurios aktualios skirtingų sričių ekspertams – pirmoje kongreso paskaitoje A. Korczynas (Izraelis) nagrinėjo skausmo fenomeną ir jo lokalizavimą, Tadas Zuromskis (Jungtinė Karalystė) pristatė mediciniškai nepaaiškinamų simptomų sampratą, buvo nagrinėjama ketogeninės dietos reikšmė sergant smegenų, širdies ir inkstų ligomis (Rūta Mameniškienė, Lietuva) bei pediatrinių pacientų perdavimo suaugusiųjų priežiūrai problematika (Jaime Carrizosa, Kolumbija). Taip pat nagrinėtos įvairių sutrikimų metu atsirandančios atskirų organų sistemų sąveikos: aptartos širdies veiklos, kraujospūdžio palaikymo ypatybės, ištikus insultui (Wolfram Doehner, Vokietija, Else Charlotte Sandset, Norvegija), nefrologinių sutrikimų atveju stebimi nervų, kardiovaskulinės sistemų pažeidimai (Pierre Cochat, Prancūzija, Augustina Jankauskienė, Marius Miglinas, Lietuva). Į kongreso programą buvo įtraukti pranešimai ir nagrinėtos rečiau sutinkamos ligos, kurioms būdingi daugiasisteminiai pasireiškimai. Tokios patologijos kaip amiloidozė (Paul van Daele, Nyderlandai, Sigita Aidietienė, Lietuva), podagra (Claudio Borghi, Italija), mitochondropatijos (Francesco Emma, Italija), fibromuskulinė displazija (Alexandre Persu, Belgija) ar mukopolisacharidozės (Christina Lampe, Vokietija) yra aktualios neurologijos, kardiologijos ir nefrologijos specialistams bei dažnai reikalauja glaudaus pastarųjų bendradarbiavimo.
Buvo apžvelgti ir naujausi klinikinės genetikos klausimai: genetinio ištyrimo problematika XXI a. (Beata S. Lipska-Ziętkiewicz, Lenkija), ištyrimo principai ir eiga (Algirdas Utkus, Lietuva), jo svarba vertinant paciento riziką (Lia Crotti, Italija) bei renkantis gydymą (Gaetan Lesca, Prancūzija). Galiausiai, aptarta ir potenciali metabolomikos reikšmė Alzheimerio ligos (Gintaras Kaubrys, Lietuva) ir išsėtinės sklerozės (Nataša Giedraitienė, Lietuva) diagnostikai bei gydymui ateityje.

 
Iš kairės: VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, VU Medicinos fakultetoNeurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas prof. Dalius Jatužis, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas

Dalyviai buvo kviečiami prisijungti prie diskusijų apie daugiadalykinę retų ligų diagnostiką ir gydymą – savo patirtimi dalyvaujant Europos referencijos centrų tinkluose dalijosi Franz Schaefer (Vokietija) ir Alexis Arzimanoglou (Prancūzija) – bei apžvelgiant geriamųjų antikoaguliantų vartojimą sergant širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis.
Kongrese taip pat buvo pristatyta 14 elektroninių plakatų, o dar septyni jaunieji mokslininkai atliktus tiriamuosius darbus pateikė žodžiu.

Pertrauka

Dauguma į BHK kongreso programą įtrauktų temų, reikšmingų neurologijos, kardiologijos, nefrologijos specialistams, dėl gausos dar liko nepaminėtos. Tikimasi, kad pirmą kartą įvykęs BHK kongresas galėtų tapti kas porą metų vykstančiu forumu, į kurį įsitraukę Lietuvos ir užsienio ekspertai kartu ieškotų naujų būdų suteikti geriausią įmanomą pagalbą pacientams, sergantiems ir dažniausiomis, ir ypač retomis ligomis, kurios reikalauja tarpdalykinio bendradarbiavimo.
Daugiau informacijos apie kongresą: https://www.bhk2020.com/

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorė dr. Rūta Mameniškienė

GALERIJA