Naujienos

Žmonijos evoliucijos paveikslas – švedų rašytojos Karin Bojs mokslo populiarinimo knygoje

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“, bendradarbiaudami su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir LMA Biologijos medicinos ir geomokslų skyriumi, spalio 20 d. surengė švedų rašytojos Karin Bojs mokslo populiarinimo knygos „Mano šeima europiečiai. Pastarieji 54 000 metų“ sutiktuves.
Karin Bojs – garsi švedų mokslo žurnalistė. Už knygą „Mano šeima europiečiai. Pastarieji 54 000 metų“ apdovanota svarbiausiu Švedijos literatūriniu prizu – Augusto premija.
„K.Bojs užaugo nedarnioje šeimoje. Ji jau nepažino nei savo senelės, nei prosenelės. Netekusi motinos, moteris pasiryžo atlikti DNR tyrimus – troško sužinoti daugiau apie save, savo šeimą ir visuomenę apskritai. Juk visi esame, tam tikru atžvilgiu, giminaičiai. K. Bojs atsekė savo protėvius iki pat proistorės. Atlikdama šį tyrimą ji susitiko su įvairių šalių mokslininkais – genetikais, istorikais, archeologais. Autorė nagrinėja ne tik tai, kaip kūrėsi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų polinkius, bet ir atskleidžia paslaptis, kaip antai: kur Europoje buvo rastos seniausio siuvimo adatos? Kokie buvo pirmieji muzikos instrumentai? Kur radosi anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, – rašoma knygos anotacijoje.


Iš kairės: knygos „Mano šeima europiečiai“ vertėja Elena Kosaitė-Čypienė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Knygos sutiktuvėse, kurios vyko Mokslų akademijoje, kalbėjo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros dr. Alina Urnikytė, knygos vertėja Elena Kosaitė-Čypienė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka. Renginio vedėjas akad. V. Kučinskas sakė, kad knyga gana įdomi, pagrįsta moksliniais tyrimais ir ją verta skaityti.  Naujosios technologijos suteikia daugiau galimybių tyrinėti DNR. Genetiniais tyrimais nustatomos paveldimos ligos, identifikuojami asmenys, nustatoma tėvystė. Knygos autorė pateikia istorinį matymą, remdamasi šeimos genealogija. Žmonijos genetinės įvairovės pasiskirstymą populiacijoje lemia migracija. Šiuolaikiniai žmonės kryžminosi su neandertaliečiais. Tas siejosi su klimato kaita, ji vyko visais periodais. 1987 m. Kalifornijos Berklio universiteto profesoriaus Alano Vilsono (Allano Wilsono) laboratorijos mokslininkai, taikydami DNR tyrimo techniką, įrodė, kad visi dabartiniai žmonės yra kilę iš Afrikos. Daugelį knygoje aprašytų šios laboratorijos mokslininkų akad. V. Kučinskas asmeniškai pažįstantis ir su jais bendradarbiavęs. Akademikas pasidžiaugė, kad knygoje rašoma ir apie mūsų įžymiąją mokslininkę archeologę ir antropologę prof. Mariją Gimbutienę, kurios 100-metį minėsime kitąmet.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas

Įdomią šios knygos analizę, iliustruotą skaidrėmis ir diagramomis, pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicinos genetikos katedros dr. Alina Urnikytė. Ją skaitykite čia:

VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros dr. Alina Urnikytė

Knygos vertėja Elena Kosaitė-Čypienė pasidžiaugė, kad apie šią puikią, neeilinę knygą kalbama mokslo šventovėje – Lietuvos mokslų akademijoje ir įtaigiai papasakojo knygos vertimo istoriją. Pasakojimą skaitykite čia:
Rašytoja K. Bojs savo knygą apibūdina taip: „Ši knyga yra bandymas susieti skirtingas gijas: naujausius mokslininkų profesionalų atradimus ankstyvosios Europos istorijos srityje ir mano šeimos istoriją. Atlikdama tyrimą aplankiau dešimt šalių, perskaičiau keletą šimtų mokslinių straipsnių ir apklausiau septynias dešimtis mokslininkų. Dabar jau galiu atsekti saitus, siejančius mano prosenelę Karoliną, močiutę Hildą, senelį Ericą su tolimos senovės įvykiais. Dauguma šių gijų esu susijusi su didžiąja dalimi Europos gyventojų.“
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka papasakojo, kaip leidykla ėmėsi leisti mokslo populiarinimo knygų seriją, nes pastebėjo skaitytojų domėjimąsi tokiomis knygomis.
Vakaro pabaigoje renginio organizatoriai dėkojo leidyklos vyr. redaktoriui už bendradarbiavimą žadėdami ir ateityje pristatyti naujas šios leidyklos knygas.

Aldona Daučiūnienė, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai “ vadovė

GALERIJA