Naujienos

Virtuali konferencija – Mokslo naujienos Lietuvos mokytojams

Spalio 26 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos inicijuota konferencija „Mokslo naujienos Lietuvos mokytojams“. Konferenciją atidarė ir sveikinamąjį žodį tarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Buvo išklausyti septyni su šių dienų mokslo naujovėmis susiję pranešimai: pradedant akad. V. Kučinsko pranešimo tema „Lietuvos genomo šaknų beieškant“ ir baigiant dr. Mindaugo Zarembos pranešimu „Žmogaus genomo redagavimas: fantastika ar realybė.“ Ypač didelio klausytojų susidomėjimo sulaukė infektologės prof. dr. Ligitos Jančorienės skaitytas pranešimas apie Sars CoV2 sukeltą pandemiją: kovos su pandemija situaciją Lietuvoje, galimas prognozes ir pandemijos vyksmo scenarijus. Renginio dalyviams profesorė tiesiogiai iš laboratorijos paaiškino, kokios yra esminės COVID-19 priežastys, lemiančios skirtingo lygio žmonių sergamumą, ir kokios priemonės taikomos pacientams gydyti.

2020 metai yra paskelbti habilituotos gamtos mokslų daktarės, žolininkės, etnografės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Ta proga akad. Jonas Remigijus Naujalis skaitė pranešimą apie Lietuvos Žiniuonės, dar kartais vadintos Lietuvos ragana, gyvenimo veiklą, pasiekimus ir paliktą lobyną. Aptardamas mokslininkės indėlį į Lietuvos gamtos mokslų raidą, akademikas įvardijo ir keletą E. Šimkūnaitės biografinių faktų, kurie tikėtina nulėmė jos pasirinkimą ir susidomėjimą gamtos mokslais bei homeopatija ir fitoterapija.  Mokslininkė savo darbais įrodė, kad augalai turi daugybę gydomųjų savybių, tik reikia mokėti juos atrasti.

Konferencijos pabaigoje Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas Simas Ignatavičius ir akad. V. Kučinskas apibendrino konferencijos pranešimus, dėkojo klausytojams ir pranešėjams bei palinkėjo vėl susitikti po dvejų metų įprastose Lietuvos mokslų akademijos erdvėse.
Nors šių metu konferencija buvo virtuali, bet buvo sulaukta nemažai gražių atsiliepimų ir padėkų iš visos Lietuvos. Mokytojai dėkojo už puikiai surengtą konferenciją, už profesionalius ir šiandien aktualius pranešimus, apimančius ekologijos, genetikos bei imunologijos klausimus. Dar vasarą pradėjus organizuoti konferenciją, kilo nemažai abejonių dėl renginio formato ir iki paskutinės dienos buvo tikimasi, kad Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos nariai galės susitikti Mokslų akademijoje. Tačiau situacijai keičiantis, griežtėjant reikalavimams ir siekiant užtikrinti žmonių saugumą teko priimti sprendimą dėl nuotolinės konferencijos.

Planų visiškai atsisakyti renginio nebuvo, nors organizatoriai neslėpė tarpusavyje nerimo, kad rizikuojama, jog ne visiems norintiems pavyks prisijungti, neaišku, kokia bus ryšio kokybė ir pan. Vis dėlto konferencija sulaukė didelio susidomėjimo: joje pranešimus klausė ir su mokslininkais aktyviai diskutavo per 150 Lietuvos biologijos mokytojų.
Po renginio pakalbintas Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos pirmininkas S. Ignatavičius teigė, kad jau galima drąsiai daryti išvadą, jog nuo kovo mėn. pedagogai spėjo nemažai sukaupti nuotolinio mokymo patirties savo mokyklose, įvairiuose posėdžiuose, mokymuose. Vis dėlto tokios konferencijos organizavimas turi papildomų reikalavimų. Dalyvių skaičius viršijo 150, pranešėjų taip pat buvo nemažai, todėl pasirengimas nebuvo lengvas, tačiau su komanda pavyko užtikrinti, kad tokio masto renginys vyktų be techninių sutrikimų.
S. Ignatavičiaus nuomone, dalykinės konferencijos biologijos mokytojams, kurias organizuoja Lietuvos biologijos mokytojų asociacija, dažniausiai sulaukia didelio susidomėjimo. Beveik visada renginių dalyvių skaičių tenka apibrėžti dėl patalpų ribotumo. Mokymų, konferencijų rinkoje mokytojams nėra jokios dalykines žinias praplečiančios pasiūlos, todėl asociacijos pasiūlyti renginiai yra populiarūs. Taip pat mokytojai šią Lietuvos mokslų akademijos kartu su mūsų asociacija organizuojamą konferencija jau žino gerai ir yra užtikrinti dėl konferencijos kokybės. Tai ir lemia, kad yra tiek daug dalyvių.

Pasidomėjus, kokios temos mokytojams yra aktualiausios ir kodėl, valdybos atstovas paatviravo, kad mokytojams šiuo metu yra siūloma daug mokymų, tačiau beveik visi jie yra pedagoginės krypties, o ne skirti dalyko žinioms gausinti ar atnaujinti. Mokytojas, kaip ir bet kuris specialistas, laikui bėgant turi atnaujinti žinias, todėl konferencijos, kuriose būtų galima susipažinti su tuo, kas naujo biologijos moksle, yra labai svarbios. Naujoves galime perduoti savo mokiniams, taip sužadinti jų smalsumą. Žinoma, nepakanka siaurai matyti tik savo srities naujoves, gamtos mokslai vis labiau jungiasi su kitų sričių mokslais, todėl tokių sąsajų matymas taip pat yra labai svarbus. Konferencijos dalyviams S. Ignatavičius  linkėjo pratęsti domėjimąsi mokslo naujienomis, kurį sužadino ši konferencija, o tai, ką mokytojai sužinojo nauja, – nešti į savo klases. Papildomai skatinti mokytojų dalyvauti konferencijoje nėra tikslo, tai geriausiai atlieka konferencijoje dalyvavę mokytojai  ir savo įspūdžiais pasidalijantys su kolegomis. Asociacijos valdybos pirmininkas sakė, kad asociacijoje yra svarstoma ir apie dar vieną iššūkį – ateityje organizuoti konferencijas, skirtas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams. Net neabejojama, kad tai sudarytų visapusiškas sąlygas parodyti mokinių darbus ir kurti glaudesnį mokyklos ir aukštojo mokslo institucijų ryšį. Mokiniai galėtų geriau suprasti, ką tyrinėja skirtingos mokslo šakos, kas šiuo metu yra aktualiausia, kaip vyksta mokslinis procesas. Tokių konferencijų yra ir dabar, tačiau jų prieinamumas skirtingų regionų mokiniams yra netolygus. Mokiniams iš regionų yra kur kas sunkiau aktyviai susipažinti su aukštuoju mokslu.

Julius Kavaliauskas, biologijos mokytojas, Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Asta Navickaitė, mokytoja ekspertė, Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos narė
Margarita Purlienė, Nacionalinio švietimo agentūros, ugdymo turinio skyriaus metodininkė