Naujienos

Kokia tolesnė žmogaus ir visuomenės raida?

Lapkričio 10-ąją – Pasaulinę mokslo dieną taikai ir vystymuisi – įvyko Tarptautinės mokslo tarybos (International Science Council), kurios narė yra LMA, virtualių konferencijų-diskusijų „Persvarstome žmogaus socialinę raidą“ ciklas. Per vieną parą visame pasaulyje buvo organizuota keletas renginių, kuriuose buvo diskutuojama, remiantis devyniais esminiais žmonijos raidos naratyvais. Renginių įrašai pateikiami čia.
Šiemet sukanka 30 metų, kai 1990 m. buvo paskelbta pirmoji Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos (ŽSR) ataskaita. Per tuos dešimtmečius pasaulis pasikeitė iš esmės. Išryškėjo įvairios ekologinės, sveikatos, ekonominių sistemų krizės. Vyksta fundamentalūs savivokos, lokalių ir globalių ryšių bei planetos pokyčiai naujų technologijų ir sociopolitinių realijų, klimato kaitos kontekste. Pirma ir vėlesnės ŽSR ataskaitos padėjo geriau suvokti ir išplėsti socialinės raidos sąvoką, atkreipdamos sprendimų priėmėjų dėmesį į vystymosi daugiamatiškumą. Ataskaitų jubiliejus – gera proga kritiškai įvertinti vykstančius pokyčius, didėjančią turtinę nelygybę, susipriešinusias visuomenes ir pasiūlyti konceptualias procesų vertinimo, matavimo bei sprendimų priėmimo gaires siekiant numatytų tikslų. Todėl Tarptautinė mokslo taryba kartu su Jungtinių Tautų plėtros programa ir inicijavo šiemet diskusijų ciklą, kviesdama permąstyti žmonijos raidos tendencijas. Siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kaip galime iš naujo svarstyti konceptualią žmogaus socialinės raidos sampratą; kokie nauji pagrindiniai iššūkiai žmonijos vystymosi laukia šiuolaikiniame pasaulyje; kaip, remiantis šia žmonijos raida, reiktų pagrįsti viešuosius debatus ir sprendimų priėmėjų veiksmus reaguojant į dabarties ir ateities iššūkius; koks galėtų būti prasmingas ir naudingas žmogaus socialinės raidos apibrėžimas kintančiame pasaulyje.
Diskusijos dalyviai kalbėdami pabrėžė, kad pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos, o ypač dėl klimato kaitos, būtina imtis aktyvių veiksmų, skatinti tvarumą didinančius sprendimus. Juk gyvybė įmanoma tik Žemės ribose. Viena tokių problemų – badas ir dirvos erozija Užsacharės Afrikoje. Eksperto manymu, šias problemas būtų galima išspręsti, sustiprinus švietimą ir suteikus daugiau teisių moterims, kurios vyrauja tarp šio regiono ūkininkų. Tai padėtų atkurti ir net sustiprinti nualintas ekosistemas. Žemės ūkis netgi galėtų tapti aplinką regeneruojančiu veiksniu.
Labai svarbu, kad į atvirą dialogą su mokslininkais būtų įtraukta visuomenė. Politikai taip pat turėtų labiau atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas. Vienas tokių pasiūlymų – siekti nenaudoti iškastinio kuro. Politikams teks spręsti, kaip tai įgyvendinti. Norint, kad žmogaus gyvenimas taptų visavertis, reikia naujo naratyvo apie tai, kas gyvenime yra vertinga. Kitaip sakant, remtis ne vien bendrojo vidaus produkto rodikliais, bet akcentuoti gamta pagrįstą plėtrą (nature centered development). Viena ekspertė pabrėžė, kad skaitmeninis amžius turėtų dirbti žmogaus socialinės raidos labui.
Su Tarptautinės mokslo tarybos leidiniu, tapusiu paskata globaliai diskusijai lapkričio 10 d., galite susipažinti čia.

LMA Organizacinio skyriaus informacija