Naujienų archyvas

2020-ieji – Eugenijos Šimkūnaitės ir Tautodailės metai

2020 11 23
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečio minėjimo planui. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs mokslininkės darbų svarbą ir nuopelnus visuomenei, 2020-uosius yra paskelbęs Eugenijos Šimkūnaitės metais. Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, knygų, monografijų, straipsnių autorės atminimą pristatant  E. Šimkūnaitės gyvenimo darbus, rengiant konferencijas, įvairius šviečiamuosius renginius, edukacines programas visoje Lietuvoje.
Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ (LMA), bendradarbiaudamas su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu ir kitais LMA mokslų skyriais, kovo mėn. surengė šios įžymios mokslininkės minėjimą, deja, dėl koronaviruso pandemijos – tik elektroninėje erdvėje. (žr. www.lma.lt Naujienos „Eugenijai Šimkūnaitei  – 100.“) Lapkričio mėn. LMA salėje buvo planuota surengti naujos knygos „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ sutiktuves ir Utenos tautodailininkų karpinių parodą „Karpinių puokštė žolynų karalienei.“ Deja, vėl paskelbtas karantinas viską kelia į virtualią erdvę.


Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda

Akademikų straipsniai ir mokslininkų prisiminimai apie E. Šimkūnaitę naujoje knygoje „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo bei leidyklos „Žuvėdra“ neseniai išleistos Stasio Lipskio sudarytos knygos „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ anotacijoje rašoma: „knyga supažindina skaitytojus su savo srities garsenybe, daug nuveikusia mūsų šalies labui ir niekada neatsisakiusi padėti pagalbos prašantiems žmonėms. Leidinyje pateikiama autobiografija, rašytinis paveldas, mokslininkės laiškai, įvairūs atsiminimai bei vaizdinė medžiaga.“
Įžymiosios mokslininkės, farmacininkės, žolininkės asmenybė puikiai atskleidžiama įvairių visuomenės veikėjų atsiminimuose, mokslininkų straipsniuose, pasisakymuose.
Akad. Jonas Remigijus Naujalis straipsnyje „Neužmirštamoji Eugenija Šimkūnaitė – vaistinių augalų tyrėja ir žinių apie tokius augalus studentams skleidėja“ prisimena „kai kuriuos šios daugybę žinių apie vaistinius augalus turėjusios moters gyvenimo ir darbo momentus“. Jis aprašo habil. dr. E. Šimkūnaitės profesinį kelią, įvardija konkrečius jos darbus, mokslinius tyrimus ir jų rezultatus, mokslų daktaro ir  habilituoto daktaro disertacijas, jų mokslinę bei praktinę reikšmę. Pastebi, kad „E. Šimkūnaitei niekada netrūko noro ir entuziazmo dalintis žiniomis apie vaistinius augalus su kitais žmonėmis“ ir kad ji „buvo puiki mokslinių tyrimų organizatorė, gebėjusi į savo atliekamų tyrimų sferą įtraukti vaistinių vedėjus ir darbuotojus, vaistinių augalų žaliavų ruošėjus, moksleivius, girininkus ir eigulius.“
Akad. Bonifacas Stundžia daktarę įvardija kaip gyvąją Tauragnų krašto legendą, „prieinamą ir kaimo žmogui“. Pabrėžia mokslininkės meilę tėviškei, domėjimąsi jos istorija ir etnine kultūra. Akademikas papasakojo istoriją apie E. Šimkūnaitės tauragniškių šnekta parengtą pasakų knygelę, kurią jam teko redaguoti ir susitikus su autore ją aptarti – „bijojęs su nestandartine įžymybe bendrauti, ar nepasiųs redaktoriaus kur vėžiai žiemoja.“ Išleistą knygelę gavo su įrašu „Su padėka už talką“.
Akad. Grasildos Blažienės ir Lietuvos operos ir baleto teatro dirigento prof. Chaimo Potašinsko atsiminimuose dr. Eugenija Šimkūnaitė iškyla kaip asmenybė „labai daug suprantanti apie muziką ir labai ją mėgstanti“. Farmacininkas dr. Tauras Mekas E. Šimkūnaitę apibūdina kaip „neramią, drąsią, nevyniojančią žodžių į vatą, tuo pat metu ypatingai jautrios ir meniškos prigimties asmenybę, turėjusią tvirtą stuburą, nesukurtą lankstytis.“ Dr. Jolantai Patamsytei buvusi dėstytoja išliko kaip „ne bet kokia „ragana“, liaudies medicinos ir žolelių žinovė, tačiau tikra žiniuonė, jungusi liaudiškus gydymo būdus su mokslo ir šiuolaikinės farmacijos pasiekimais, įvairių gamtos tvarinių, tame tarpe ir žmonių, žinovė, tvaraus gamtos išteklių naudojimo šalininkė.“
Etnologas Jonas Trinkūnas pasakoja apie E. Šimkūnaitę kaip apie svarbiausią 1967–1973 metų jaunimo kraštotyrinio judėjimo įkvėpėją, „senosios tradicijos turėtoją ir atstovę“, puikiai pažinojusią senovės gyvenimą ir protėvių palikimą, sugebėjusią šiuolaikiškai interpretuoti ir patraukliai jaunimui pateikti kiekvieną etnografijos, istorijos, folkloro ar mitologijos temą.Seimo narys gydytojas kardiologas Algimantas Kirkutis dr. E. Šimkūnaitę įvardija naujos medicinos krypties – „Gyvensenos medicinos“ pradininke, pabrėžia jos mokslinių tyrimų ir švietėjiškos veiklos reikšmę ir aktualumą „koronaviruso sukaustytai visuomenei.“
Knygos skyriuje „Eugenija Šimkūnaitė – apie save“ garsi mokslininkė pati detaliai ir šmaikščiai aprašo įsimintiniausius vaikystės, studijų metų ir vėlesnio profesinio bei visuomeninio gyvenimo įvykius, veiklas ir pomėgius, atvirai deklaruodama savo pažiūras, vertinimus ir vertybines nuostatas. Daug informacijos apie E. Šimkūnaitės tėvus ir pačios Giesios vaikystę randama Birutės Karnickienės ir Gražinos Kadžytės interviu su pas Šimkūnus Tauragnuose tarnavusia Veronika Vitkūniene.
Dr. Romas Pakalnis skyriuje „Iš rašytinio Eugenijos Šimkūnaitės palikimo“ tikisi, kad „knyga, kurioje sutelkti įdomiausi ir reikšmingiausi darbai iš E. Šimkūnaitės rašytinio palikimo, jos laiškai, o taip pat garsių Lietuvos žmonių atsiminimai apie Daktarę, sulauks skaitytojų dėmesio.“

Besibaigiant E Šimkūnaitės metams LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė kalbina Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkę Birutę Karnickienę:

Dr. Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečio minėjimo plane buvo numatyta daug įvairių renginių daugelyje Lietuvos miestų, savivaldybių kultūros centrų, bibliotekų, švietimo įstaigų. Kuriuos renginius išskirtumėte kaip labiausiai pavykusius?
Eugenija Šimkūnaitė mokėjo pažinti žmones ir įžvelgti jų vertybes, jungti juos bendravimui. Tai liudija ir gausūs renginiai, pagerbusieji Žolių karalienės atminimą. LR Vyriausybės patvirtintame Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo plane buvo numatyta daugiau kaip septynios dešimtys įvairių priemonių. Aktyviai įsijungė akademinė bendruomenė, vietos bendruomenės, bibliotekos, kultūros centrai. Renginių galėjo būti žymiai daugiau, jei ne pandemija, nors ir šiuo metu rasta sprendimų – renginiai kėlėsi į virtualią erdvę: Mokslų akademijos tinklalapyje pateikta konferencijos, skirtos E. Šimkūnaitės 100-mečiui pranešimai, Klaipėdos universitetas organizavo tarptautinę konferenciją „Papildomoji ir alternatyvioji medicina: fitoterapijos galia“. Vasarą įsimintini renginiai vyko gamtoje: Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode „Arbata pagal Šimkūnaitę“, šio sodo „Vingio“ skyriuje – Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto organizuota konferencija „Vaistažolių takeliais į sveikatos kelią“. Dr. Regina Juodkaitė smalsiems klausytojams pasakojo, kaip pasikeitė botanikos sodas nuo 1942 m., kai jame dirbo Eugenija Šimkūnaitė. Jos 100-metis buvo minėtas ir Kauno bei Klaipėdos botanikos soduose.
Esame dėkingi Druskininkų miesto muziejaus kolektyvui, organizavusiems susitikimą ir prisiminusiems svarų Eugenijos Šimkūnaitės indėlį tiriant ir gausinant šio krašto vaistinių augalų augimvietes. Juk būtent jos pastangų dėka netoli nuo Druskininkų, Gerdašiuose, buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje vaistinių augalų ūkis – ekologinės žemdirbystės pradininkas.
Per visą Lietuvą vilnijo spalvingi Žolinių renginiai, skirti Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečiui. Visur, kur Ji buvojo, skaitė paskaitas ir teikė patarimų, vyko susitikimai, augalų pažinimo pamokos, arbatų degustavimas. Mažeikių rajono klubas „Mano namai“ parengė įspūdingą reginį – 26 m ilgio taką iš vaistažolių ir gėlių ,,Kai pakvimpa žolynai“.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras turi gilias istorines tradicijas skatinti moksleiviją pažinti vaistinius augalus, mokėti juos taikyti gyvenime. Minint Eugenijos Šimkūnaitės metus, Centras pakvietė neformaliojo vaikų švietimo, bendrojo ugdymo mokytojus, sveikatos specialistus dalyvauti praktiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare, kurio metu buvo aplankyta Švenčionių vaistažolių fabrikas, Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkis, Kauno botanikos sodas, Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Seminaro tikslas – padėti pažinti didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės palikimą, akcentuoti sveiko gyvenimo būdo pasirinkimo svarbą, skatinti domėjimąsi augalų naudingomis savybėmis, jų praktinį panaudojimą sveikatos stiprinimui.
Švenčionių vaistažolių fabrikas visuomenei pateikė atnaujintų  Eugenijos Šimkūnaitės arbatų, kurios gaivins ir padės atgauti sveikatą.

Tautodailininkės Linos Paukštienės karpinys, skirtas E.Šimkūnaitei

Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas aktyviai ir nuoširdžiai padėjo organizuoti minėtus renginius: dalyvavo, skaitė paskaitas, konsultavo, patarė. Šiame darbe mums padėjo Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Asta Kandratavičienė, nenuilstanti Eugenijos Šimkūnaitės metų kuratorė, kuriai esame nuoširdžiai dėkingi.
Renginių gausa ir įvairovė leidžia pasidžiaugti, kad Lietuva nepamiršo šviesios asmenybės, daug jėgų atidavusios gamtosaugos, sveikos gyvensenos, fitoterapijos propagavimui.

Kokie įsimintiniausi renginiai vyko Lietuvos sostinėje Vilniuje?
Renginys, skirtas Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečiui „Žolynų užkalbėtoja“ Adomo Mickevičiaus bibliotekoje nuskambėjo aukšta gaida: prisiminta garsiosios Žolynų karalienės gyvenimas ir veikla, pasiklausyta kankliavimo, degustuota jos atminimui sukurta nervų arbata.
Porą mėnesių veikusioje parodoje čia lankytojai galėjo pamatyti Eugenijos Šimkūnaitės tėvų tarpukaryje buityje naudotų daiktų, suvenyrų, paieškoti dominančios informacijos išmaniojoje infolentoje. Ši paroda dabar persikėlė į Lazdynų biblioteką, kur taip pat vyko susitikimas su šio mikrorajono gyventojais.
Gausų dalyvių būrį sutraukė naujos knygos „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ (leidykla „Žuvėdra“) pristatymas Seime. Praėjus porai dešimtmečių po Eugenijos Šimkūnaitės mirties, iš laiko perspektyvos knygoje dalijamasi atminimais, pateikiamas jos darbų ir veiklos vertinimas, įdomiausi straipsniai. Nuoširdus ačiū akademikams Bonifacui Stundžiai ir Jonui Remigijui Naujaliui, skyrusiems laiko parengti įdomius ir informatyvius straipsnius šiai knygai.

Kaip savo įžymiąją kraštietę pagerbė gimtieji Tauragnai?
Tauragnų bendruomenė, vadovaujama Danguolės Trimonienės, Eugenijos Šimkūnaitės metų pradžią iškilmingai skelbė pristatydami tradicinį 2020 metų E. Šimkūnaitės kalendorių, kurį kasmet nemokamai gauna tauragniškiai.
Prasmingai buvo pasitikta Motinos diena: Gesės vyšnių sode pastatytas puošnus medinis suoliukas Eugenijos Šimkūnaitės atminimui (autorius tautodailininkas iš Ukmergės r. Rimantas Zinkevičius). Bus kur pailsėti kasmet čia vykstančioje Vyšnių žydėjimo šventėje.
Puokštę pačių gražiausių įspūdžių gavo visi  apsilankę Tauragnuose vykusiose Žolinėse. Saulė negailėjo kaitros, o susirinkusieji -– šypsenų. Susirinko visi naujai išpuoštoje erdvėje, kur stovėjo didelis išskaptuotas ąžuolas, žymintis netoliese buvusius Eugenijos Šimkūnaitės gimtuosius namus. Bendruomenės pirmininkė Danguolė Trimonienė kartu su seniūnu Alvydu Danausku aktyviai rūpinosi, ieškojo meistrų auksarankių, derino galimybes prie sudėtingų karantino sąlygų. Esame dėkingi jiems, Romualdui Šimkūnui ir  Antanui Būdvyčiui,  pavertusiems ąžuolą įsimintinu meno kūriniu.
Vasarą Tauragnų pievose ir laukuose vyko įdomus mokyklų augalų pažinimo konkursas „Tauragnų žolynai“, kurį organizavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Konkurso tikslas – skatinti moksleivius domėtis retais ir saugomais augalais, vaistažolėmis naudojant šiuolaikines technologijas, taip pat pažinti Eugenijos Šimkūnaitės paveldą. Pusšimtis vaikų ir mokytojų tyrinėjo dr. E. Šimkūnaitės gimtųjų vietų gamtą. Augalams ir vaistažolėms pažinti moksleiviai naudojo „iNaturalist“ programėlę, esančią išmaniuose telefonuose ir leidžiančią įkelti bei pažinti daugybę rūšių. Viso renginio metu buvo stebėtos net 138 augalų rūšys! Atpažinti augalus padėjo mokslininkai, gamtos entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Nyderlandų, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kokias dar, be šios naujosios, E. Šimkūnaitės knygas yra išleidęs E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas?
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo dėka iš periodinėje spaudoje, radijo laidose plačiai pasklidusių originalių ir prasmingų autorės išdėstytų minčių buvo išleistos visuomenei skirtos, labai greitai išplatintos, keliais leidimais kartotos knygos: „Gyvenimo receptai“, 2001; „Gyvenimo paslaptys ir lemtys“, 2003; „Gyvenimas be tablečių“, 2005;  „Sveiko gyvenimo receptai“, 2007 ir 2010; „Eugenijos Šimkūnaitės  receptų rinkinys“, 2015; „Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia“, 2006 ir kitos    http://www.simkunaites-fondas.lt/e-simkunaites-knygos/
Šiuo metu visas jos rankraštinis palikimas sudėtas į knygas. Ateityje planuojame pakartoti dabar didelio susidomėjimo sulaukusios knygos „Girios medeliai, žali žaliuonėliai“ 1991 leidimą.
Eugenijos Šimkūnaitės kūrinių populiarumą ir gyvybingumą liudija pagal juos kuriami scenarijai, juos renkasi inscenizuoti ir vaikų, ir suaugusiųjų meno kolektyvai („Kaip beržas pas Saulės dukteris ėjo“, „Indraja – saulės duktė“ ir kt.). Ypač aktyviai šiame darbe reiškiasi Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius.

Šie metai paskelbti ir Tautodailės metais. Kaip tautodailininkai prisidėjo prie E. Šimkūnaitės atminimo pagerbimo?
Eugenijos Šimkūnaitės ir Tautodailės metus sujungė karpinių meistrės iš visos Lietuvos. Didelio susidomėjimo sulaukė karpinių albumo „Iš žiniuonės skrynios“ pristatymas. Uteniškės Vaidos Svigarienės organizacinių gabumų dėka karpinius kūrė net 38 tautodailininkės iš įvairių Lietuvos kampelių. Savo darbus jos skyrė E. Šimkūnaitės atminimui ir Lietuvos gamtos grožiui. Su didele meile atlikti, persmelkti subtilumu ir lyrizmu karpiniai, atrodo, kvepėte kvepia pievomis. Ir kas nuostabiausia, juose galima aiškiai atpažinti daug vaistažolių. Šis karpinių albumas – labai prasminga dovana Eugenijos Šimkūnaitės 100-mečiui. Uteniškių karpytojų darbai buvo eksponuojami parodoje  „Karpinių puokštė žolynų karalienei“ Seime.

Tautodailininkės Rasos Slesoriūnienės karpinys

Eugenijos Šimkūnaitės kraštietis, ilgametis jos bičiulis dr. Romualdas Šimkūnas, garsėjantis savo medžio drožiniais, šiemet dalyvavo liaudies meno parodoje „Aukso vainikas 2020“, pateikdamas informatyvų medžio dirbinį, skirtą Eugenijos Šimkūnaitės100-mečiui. Kūrinys padovanotas Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui ir bus eksponuojamas memorialinėje ekspozicijoje, kuri praturtės dar vienu eksponatu.

Ar visa programa įgyvendinta? Kas dar liko nepadaryta?
Esame nusprendę, kad Eugenijos Šimkūnaitės metus pratęsime iki jos gimtadienio, t. y. 2021 m. kovo 11 d. Tai progai planuojame baigiamąjį Metų renginį (konferenciją) Vilniuje, Medicinos bibliotekoje, kur parengtais keturiais mobiliaisiais stendais supažindinsime su jos gyvenimu, veikla, darbais. Tikėkimės, gal virusas jau bus nuslopęs...
Labai vertiname Vilniaus universiteto bibliotekos indėlį prisiimant įsipareigojimą 2021 m. pateikti visuomenei kvalifikuotai parengtą visąEugenijos Šimkūnaitės kūrinių bibliografiją. Laukiame jos.

Kokias svarbiausias Eugenijos Šimkūnaitės nuostatas priminė mums šie jos atminimui paskelbti metai?
Habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė toli pralenkė  laiką, skatindama į pacientą žvelgti individualiai: jos konsultacijos rėmėsi atsakinga  medicininių tyrimų analize bei išsamiu visos giminės sergamumo ir negalavimų aprašu. „Sveikatą turime visam gyvenimui tik vieną, tad stenkimės, kad sąmoningai ar nesąmoningai neatsistotume ligos pusėje. Gydytis – ne kortomis lošti, rizikuoti nevalia.“ Šiuos habil. dr. E. Šimkūnaitės žodžius, šias nuostatas, kuriomis ji vadovavosi konsultuodama jos pagalbos prašiusius žmones, galėtume vertinti kaip norą įžvelgti genetinį paciento paveldą. Dėl šito svarbos dabar medicina jau neabejoja.
Mokslininkė labai vertino ir skatino žmogaus ir gamtos nedalomą ryšį, žmogų vertindama kaip gyvosios gamtos dalį. Tuo ji grindė gyvybinį gamtos apsaugos būtinumą, kaip žmogaus išlikimo sąlygą ir sergamumo prevenciją. Ir turbūt svarbiausia, ko mus mokė – tai nesavanaudiško bendravimo. Tai taip  aktualu šiuolaikinei į egoizmą linkusiai visuomenei.  75-ojo gimtadienio  šventėje Tauragnuose ji išsakė savo gyvenimo kredo, paliko, kad įsimintume ir vadovautumėmės gyvenime: „Jei žmogus ką nors nori rasti, ieško ir negalvoja įsidėti tik į savo kišenę, tai būtinai randa, o jei nori į savo kišenę ir dar iš kito kišenės – apie paparčio žiedą  nė negalvok.“
Dviejų disertacijų autorė vertino žinias ir jų svarbą bei skatino mokytis visą gyvenimą, jau nuo vaikystės.

Dėkoju už pokalbį. Linkiu sėkmės Jūsų darbuose ir geros sveikatos.
Fondas dėkoja visiems, kurie savo darbais prisideda prie unikalios asmenybės atminimo.

LMA skyriaus„Mokslininkų rūmai“ informacija