Naujienos

XII Lietuvos sociologų draugijos konferencija „Sociologija ir gerovės valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“

2020 metai paženklinti COVID-19 ženklu. Karantinas iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą, bet nesustabdė, o net paskatino sociologų veiklos intensyvumą. Lapkričio 27 d. įvyko nacionalinė šalies sociologų konferencija. Konferencijos organizavimas nuotoliniu būdu sudarė galimybes dalyvauti labai gausiam dalyvių skaičiui: buvo užsiregistravę apie 150 dalyvių. Įvyko net šešiolika sesijų ir trys apskritojo stalo diskusijos, kur perskaityta apie 80 pranešimų. Konferencija buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir simboliškai parodė sociologų siekį stiprinti šalies valstybingumą ne tik atskleidžiant esamas problemas, bet ir ieškant kelių joms įveikti. To ypač linkėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kurio sveikinimą perskaitė patarėja Irena Segalovičienė. Konferenciją taip pat sveikino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos sociologų draugijos prezidentė Milda Ališauskienė. Už gyvenimo nuopelnus sociologijos mokslui Lietuvoje buvo apdovanotas draugijos garbės prezidentas akademikas Romualdas Grigas. Geriausiu 2020 m. sociologijos magistro darbu buvo įvardytas Irmos Dirsytės (Vytauto Didžiojo universitetas) darbas „Kohabitacijos vaidmuo šeimos formavimo procese Lietuvoje (vadovė Aušra Maslauskaitė). Konferencijos metu veikė naujausių sociologijos knygų mugė.


Lietuvos sociologų draugijos prezidentė Milda Ališauskienė.

Plenarinėje konferencijos sesijoje pranešimą „Sociologija ir gerovės valstybė pasaulyje po koronos“ skaitė Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas Saris Hanafis (Sari Hanafi, Amerikos universitetas Beirute, Libanas). Jis pabrėžė, kad COVID-19 iššūkiai verčia atsigręžti į patį žmogų, į humanizmą, į moralinius įsipareigojimus socialiniuose ryšiuose, būtinybę kurti naują metodologiją laimės suvokime. Tam būtinas tarpdalykinis požiūris, kuriami nauji metodai. Džoana Kuhlman (Johanna Kuhlmann, Bremeno universitetas, Vokietija) ir Sonja Blum (Hageno universitetas, Vokietija) skaitė pranešimą „Europos gerovės sistemų reformų trajektorijos“. Mokslininkės lygino gerovės valstybės sistemas Europos Sąjungos šalyse, analizavo finansinės ir ekonominės krizės padarinius.


Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas Saris Hanafis (Sari Hanafi).

Įvyko trys apskritojo stalo diskusijos.  Pirmojoje diskusijoje „Iššūkiai gerovės valstybės raidai Lietuvoje: praeitis, dabartis ir ateities perspektyvos“buvo nagrinėtos skurdo problemos ir pristatyti tyrimai dėl naujo darbo kodekso poveikio, aptarti reformų, susijusių su vaiko pinigų įvedimu ir darbo jėgos apmokestinimo pokyčiais, senatvės pensijų draudimu, eiga. Buvo keliami klausimai: kokias aktualias problemas turime spręsti norėdami užtikrinti „gerovės valstybę“ visiems? Ar įmanoma „dosni“ gerovės valstybė Lietuvoje? Ar Lietuvai reikia „švediškos“ gerovės valstybės? Kokį poveikį COVID-19 turės gerovės valstybės raidai?
Kitose apskritojo stalo diskusijos „Kokybiniai interviu: lauko darbų realijos ir patirtys“ bei „Sociologinės apklausos: iššūkiai ir sprendimaidėmesys“ buvo skirtos tyrimų kokybei gerinti, duomenų patikimumui užtikrinti. Ypatingas dėmesys buvo skirtas apklausų internetu ir mišraus tipo apklausų taikymo Lietuvoje galimybėms bei praktikoms, atrankos ir reprezentatyvumo užtikrinimo klausimams besikeičiančiame kontekste.
Įvyko net keturiolika paralelinių sesijų. Nėra galimybių plačiau pristatyti visų pranešėjų, todėl apsiribosiu bent įvardydamas sesijų pavadinimus:Kelias link gerovės valstybės?, Visuomenės sveikata ir socialinis kontekstas; Vaiko gerovės sistemos sociologija; Demokratija, dalyvavimas ir valdysena; Aplinkosauga, naujosios technologijos ir visuomenės kaita; Socialinės politikos sėkmės ir nesėkmės; Lyčių lygybė; Kintanti šeima ir paramos šeimai politika; Etniškumas ir įtrauktis; Socialinių grupių įtrauktis ir socialinio mobilumo veiksniai; Šeimos ir nelygybės; Socialinės paslaugos: darbuotojų patirtys ir perspektyvos; COVID-19 ir kiti iššūkiai socialinei gerovei; Miesto ir kaimo transformacijos. Pranešimus skaitė ir patyrę sociologai, ir doktorantai. Konferencijoje dalyvavo ir praktikai. Su pranešimais galima susipažinti elektroninėje konferencijos Santraukų knygoje
(prieiga per: https://www.lstc.lt/wp-content/uploads/2020/11/Santrauku_knyga_LSD_2020.pdf), taip pat mano straipsnyje ketvirtajame žurnalo „Filosofija. Sociologija“ numeryje.
Konferenciją organizavo Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Lietuvos sociologų draugija. Talkino Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Lietuvos mokslo taryba. Buvo planuota, kad konferencija vyks Lietuvos mokslų akademijos salėse, bet virusas pakoregavo planus.  Nežiūrint iššūkių konferencija įvyko. Sėkmingą sociologams dieną apvainikavo žinia, kad dr. Sarmitė Mikulionienė yra išrinkta Latvijos mokslų akademijos užsienio nare.

Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis