Naujienos

LMA narių visuotinis susirinkimas

2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas vyko nuotoliniu būdu. LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas sesiją, informavo apie prisijungusiųjų skaičių (113) ir renginio transliaciją internetu. Vieningai buvo patvirtinta darbotvarkė.
Tylos minute buvo pagerbtas mirusiųjų – žymaus italų kalbininko ir baltisto, LMA užsienio nario prof. Gvido Mikelinio ir LMA nario, informacinių technologijų specialisto prof. Genadijaus Kulviečio – atminimas.
Prezidentas, kalbėdamas apie LMA veiklą 2020 metais, pabrėžė, kad pasaulyje kilus pandemijai, Akademija susidūrė su nemenkais iššūkiais. Tačiau LMA veikla nenutrūko ir buvo sėkmingai vykdoma. Daugiausia, be abejo, organizuojant renginius nuotoliniu būdu. Labai laiku buvo sukurta darbo grupė, skirta COVID-19. Vadovaujant habil. dr. Vytautui Usoniui jos nariai rengė ir skelbė naujausią informaciją apie ligos plitimą, vakcinacijos naujienas, profilaktikos priemones. Akademijos balsas buvo nuolat girdimas LR Vyriausybėje, atsižvelgiama į mokslininkų teikiamas prognozes ir siūlymus, kaip tinkamai reaguoti į pandemijos plitimą. LMA nuolat vykdė įvairius ES Struktūrinių fondų finansuojamus projektus, kuriais siekiama jaunimą sudominti mokslu. Akivaizdu, kad pandemijos sąlygomis mokslo įtaka visuomenei ir politikų sprendimams tapo kur kas didesnė. Ir šiuo metu Akademija bendradarbiauja su LR Prezidentūra, Seimu, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis. Buvo priimta svarbi LMA rezoliucija dėl 5G ryšio. Malonu, kad informacinį leidinį „LMA žinios“ perkėlus į elektroninę erdvę, pirmąjį tokį numerį jau vartė daugiau nei 500 svetainės lankytojų. Akademikai aktyviai pristato mokslo naujienas ir savo įžvalgas visuomenei, todėl kilo mintis LMA svetainėje sukurti skiltį „LMA ir akademikai žiniasklaidoje“. Dar viena geroji naujiena – jau įteikti 25 LMA atminimo medaliai. Galima pasidžiaugti bendradarbiavimu su Lietuvos banku. Išleistos proginės auksinės monetos, skirtos fizikai, technologiniams mokslams. Neseniai pasirodė moneta, skirta žemės ūkio mokslams. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius rengia naujos monetos, skirtos socialiniams mokslams, projektą. Akad. J. Banys pabrėžė, kad jam teko dalyvauti ALLEA susirinkimuose, kur buvo svarstoma, kaip akademijos padeda kovoti su pandemija. Taip pat ir EASAC veikloje. Pratęstas bendradarbiavimas su Čekijos ir Vengrijos mokslų akademijomis.
Akademija delegavo prof. Vytautą Usonį į Europos akademijų mokslinius patarimus politikams teikiančios institucijos SAPEA sukurtą COVID komisiją. LMA vyko Europos paveldo dienos. Informacinės technologijos tampa lemiančiomis, todėl Technikos mokslų skyriaus nariai parengė ir LMA prezidiumas priėmė rezoliuciją, kuri turėtų skatinti informatikos plėtrą mūsų šalyje. 2020  m. pradėtos leisti ir Lietuvos autorių mokslo populiarinimo knygos, iš kurių pirmos dvi pasirodys kitąmet.
Susirinkime LMA atminimo medaliais buvo apdovanoti akademikai Vytautas Ostaševičius (už mokslinį ir pedagoginį darbą ir aktyvią mokslo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje), Jurgis Vilemas (už nuopelnus Lietuvos energetikos sričiai, už seminarus energetikos klausimais), Stasys Karazija (miškininkystės mokslo korifėjus, įnešęs didelį indėlį į Lietuvos miškų būklės studijas), Albinas Kusta (už žemės ūkio mokslų plėtrą, Lietuvos vardo garsinimą ir indėlį į LMA veiklą), Kauno miesto savivaldybė (už svarų indėlį, vertinant mokslą, – yra įteikusi 12 premijų Kauno miesto mokslininkams). Medaliais įvertinti buvę prezidentai: akad. Benediktas Juodka ir akad. Valdemaras Razumas,taip pat akad. Vytas Antanas Tamošiūnas (už gyvūnų epidemiologijos tyrimus).
LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino jubiliatus. LMA prezidiumo padėkos raštai skirti akademikams Antanui Sederevičiui – 70 metų, Adolfui Laimučiui Telksniui – 90 metų, Pranui Viškeliui – 70 metų, prof. dr. Meilutei Taljūnaitei padėka skirta už produktyvų darbą leidžiant žurnalą „Filosofija. Sociologija“. Sveikinimo adresai skirti akademikams Viktorijai Daujotytei-Pakerienei – 75 metų, užsienio nariui Pietrui Umbertui Diniui (Pietro Umberto Dini) – 60 metų ir Veronikai Vasiliauskienei – 85 metų sukakčių progomis.
Vyko ir 2020 metų Kauno miesto mokslo premijos laureatų apdovanojimai. Kauno miesto mokslo premijos komisijos pirmininkas akad. Gintautas Žintelis paskelbė komisijos siūlymą skirti premiją prof. Vaidai Kamuntavičienei ir LMA nariui prof. V. Ostaševičiui.
Kauno m. savivaldybės vicemeras Audrius Palionis sveikino laureatus ir perdavė linkėjimų nuo mero Visvaldo Matijošaičio. Taip pat padėkojo už LMA atminimo medalį. Kauno miesto savivaldybė supranta, kad mokslas itin svarbus tokiame dinamiškame pasaulyje, nes jis padeda išspręsti daug kylančių problemų. Džiugu, kad galima kartu su LMA skatinti Kaune dirbančius mokslininkus.
Premija socialinių ir humanitarinių mokslų srityje įvertinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Vaida Kamuntavičienė dėkojo savivaldybei už šią iniciatyvą, taip pat ir VDU Istorijos katedrai už geras sąlygas vykdyti mokslo tyrimus, ir Lietuvos mokslo tarybai, finansavusiai ne vieną projektą. Mokslininkei yra svarbiausia, kad tyrimai bylotų apie vertybes, kad praeitis prakalbėtų dabarčiai, kad daugiau galvotume apie kitus. Tokia yra humanitarinių mokslų misija. Skaitant apdūlėjusius dokumentus tenka svarstyti, kokią žinia bus iškelta iš praeities ir kokią įtaką ji turės dabarčiai. Daug dėmesio mokslininkė skyrė Kauno bažnyčių ir vienuolynų istorijai, analizavo juos supusius žmones bei jų veiklą.
Antrasis apdovanojimas skirtas fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų sritims atstovaujančiam akademikui Vytautui Ostaševičiui iš Kauno technologijos universiteto (KTU) už ilgametę mokslinę, ekspertinę ir visuomeninę veiklą. Laureato žodžiais tariant, jam tai buvo išskirtinė diena – gauti medalį ir premiją. Mechatronikos instituto direktorius pabrėžė, kad Kaune vystoma mechatronika yra viena iš keturių Lietuvoje patvirtintų aukštųjų technologijų sričių. KTU „Santakos“ slėnyje, kurį steigiant aktyviai dalyvavo laureatas, tai yra vienas veiklos prioritetų. Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje taip pat vyrauja mechatroninio profilio įmonės. Šiuo metu akademikas su studentais ir doktorantais kuria žmogaus sveikatinimo mechatroninę įrangą, atlieka mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) elektrodinamikos tyrimus.
Toliau LMA prezidentas priminė, kad Akademija neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo rajono savivaldybe. Pakruojo rajone yra gimęs mokslininkas Teodoras fon Grotusas, kuris pradėjo naują mokslo sritį – elektrochemiją. Akad. Aivaras Kareiva stengiasi, kad Žeimelyje būtų pastatytas paminklas šiam mokslininkui. Jau surinkta didžioji dalis lėšų. Prie to prisidėjo ir LMA, skirdama lėšų iš tarptautinio bendradarbiavimo fondo. Tai bus bene pirmasis paminklas mokslininkui, pastatytas per pastaruosius 30 metų.
Vėliau susirinkimo dalyvius LMA prezidentas J. Banys informavo, kad išrinkta 10 naujų LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių.Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius pristatė trečią LMA jaunųjų akademikų dešimtį. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje LMAJA nariais išrinkti dr. Vidas Lekavičius ir dr. Paulina Želvienė, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Jonas Jankauskas ir dr. Linas Minkevičius, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Andrius Remeikis ir dr. Vacis Tatarūnas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Vita Lėlė ir dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, o Technikos mokslų skyriuje – prof. dr. Vitalij Novickij ir prof. dr. Tomas Tamulevičius. Akad. J. Banys, sveikinęs jaunuosius akademikus, pranešė, kad jų narystės pažymėjimai ir ženklai yra parengti bei bus įteikti esant progai.
Pranešimą apie aukštąsias technologijas įmonėje „Teltonika“ perskaitė jos vadovas Arvydas Paukštys. KTU baigęs elektronikos konstravimą, jis jau beveik 30 metų Lietuvoje vysto elektronikos pramonę ir daiktų interneto technologijas. Neseniai pasiekta ypatinga riba – pagaminta 10 mln. įrenginių. Šiuo metu „Teltonika” turi biurus 18 pasaulio šalių. Sparčiai besivystanti įmonė planuoja, kad joje dirbs 3 000 specialistų Lietuvoje ir tiek pat – užsienyje. „Teltonika“ susideda iš keturių įmonių. Jų veiklos sritys: transporto įrangos projektavimas ir gamyba, maršrutizatoriai, telemedicinos įranga, autonominiai įrenginiai ir įvairi elektronika. Kuriama lanksti gamyba pagal kiekvieno kliento poreikius, todėl asortimente – daug skirtingų produktų ir versijų. Šiuo metu Lietuvoje įmonėje dirba apie 300 inžinierių, projektuotojų. Įdomu tai, kad „Teltonika“ nesinaudoja Azijos gamintojų paslaugomis. Neseniai jie sukūrė dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, dabar atliekami jo klinikiniai testai, kad būtų galima naudoti gelbstint COVID-19 pacientų gyvybes. Kitas projektas kartu su KTU ir VU – projektuojamas nebrangus prietaisas, nuotoliniu būdu galėsiantis nustatyti prieširdžių virpėjimą, kurį galėtų įsigyti visi norintys. A. Paukštys papasakojo, kad jau kitais metais ketinama leisti po 1 mln. gaminių per mėnesį. Negana to, planuojama statyti Teltonika High Tech Hill (gamyklų, laboratorijų ir biurų kompleksą), kuris turėtų pradėti veikti maždaug po dvejų metų, o greta – akademiją, taip mokymą ir mokslą priartinant prie gamybos. Ši mokymo įstaiga turėtų skatinti moksleivius rinktis inžinerines profesijas. Kasmet investuodamas po 10 proc. savo pelno į mokslo ir technologijų plėtrą (MTEP), „Teltonikos” savininkas nori padėti Lietuvai tapti aukštų technologijų šalimi. Pranešėjas atsakė ir į pranešimo sudomintų LMA bei jos Jaunosios akademijos narių klausimus.

LMA prezidentas Jūras Banys (pirmas iš kairės antroje eilėje) dėkoja „Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui (pirmas iš kairės viršuje) už įdomų pranešimą.

Po pranešimo LMA prezidentas pristatė LMAJA nuostatų keitimus, kuriems yra pritaręs LMA prezidiumas. Akad. J. Banys susirinkimo dalyviams priminė, kad buvo pasiūlyta keisti mokslinio sekretoriaus statusą į vicepirmininko statusą. Pakeitimas logiškas, nes mokslinio sekretoriaus pareigybė yra posovietinis reliktas. Antra vertus, LMAJA nariai po ketverių metų kadencijos taptų LMAJA alumnais ir toliau dalyvautų LMAJA veikloje patariamojo balso teise. Be to, nariai gaus ne tik pažymėjimą, bet ir sidabrinį nario ženklą. LMAJA vadovybė turėtų būti renkama tik vienai kadencijai, o jos nariai turėtų teisę vadintis jaunaisiais akademikais. Šie papildymai ir nutarimas buvo vieningai priimti.
Renginį baigė muzikinis akad. Giedriaus Kuprevičiaus sveikinimas – muzikinė kompozicija, kurioje buvo panaudotas itin ilgai skambantis mušamasis instrumentas iš Japonijos, įprastai naudojamas maldai. Akademiko manymu, ši jo savybė puikiai iliustruoja poreikį šiuo metu kuo geriau įsiklausyti vieniems į kitus.
Baigdamas visuotinį susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys palinkėjo visiems gerų, sėkmingų ir sveikų Naujųjų metų, spartesnės mokslo pažangos ir glaudesnės protų sąjungos, kad būtų įveiktos esamos ir būsimos grėsmės.

Susirinkimo tiesioginės translaicijos įrašą žiūrėkite

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene