Naujienos

Mano pasaulio žmonių autografai

2021 09 21

Taip pavadinta akad. Arvydo Virgilijaus Matulionio knyga, kurio sutiktuvės vyko rugsėjo 16 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje. Renginio vedėjas akad. Algirdas Gaižutis, pradėdamas sutiktuvių popietę, pažymėjo knygos ypatingą turinį, struktūrą, išskyrė šios knygos meninę formą ir suteikė  žodį suteikė knygos autoriui.

Akad. A. V. Matulionis pasakojo, kaip jau 50 metų renka autografus. Į vieną knygą juos sudėti paskatino akad. Domas Kaunas. Bet praėjo nemažai laiko, kol tai buvo padaryta. Kiekvienas sutiktas žmogus – unikalus, nepakartojamas pasaulis. Ši knyga – tai 15 tūkst. susitikimų šiluma. „Knygos pavadinime yra keturi žodžiai – mano pasaulio žmonių autografai. Pirmiausia noriu apibrėžti, kad man rūpi tik mano aplinkos žmonės. [...] Knygoje pateikiu mano artimųjų – giminių, draugų, kolegų, taip pat rašytojų, kurie dovanojo man knygas, dainininkų, muzikantų, aktorių, kurių spektakliuose aš lankiausi, dar daugelio kitų užsėmimų žmonių, su kuriais buvau susitikęs, – autografus. Juos suvokiu kaip simbolius, išsaugojusius tų susitikimų šilumą, džiaugsmą, o kartais primenančius ir netekties skausmą, – sakė akademikas. – Privalėjo būti baltoji knyga, erdvi, kad atspindėtų šilumą. Jei nebūčiau sutikęs dailininkės Miglės, nebūtų knygos. Paskelbtas dėl pandemijos karantinas padėjo atsirasti knygai.“

Iš kairės: knygos autorius akad. V. A. Matulionis, knygos recenzentas Seimo narys akad. E. Jovaiša, knygos dailininkė M. Datkūnaitė, sociologas V. Gaidys ir kiti renginio dalyviai.

Akad. Eugenijus Jovaiša, vienas šios knygos recenzentų, kalbėdamas pažymėjo, kad autografų knyga rimta savo forma. Turinys – „autografas ant kažko“, tai turėjo būti „knyga momentas“, ir tai pavyko. Autorius nesirūpino parodyti savo gyvenimo istorijos per susitikimų momentus, – jis padarė žaibiškus, smūginius aprašymus, rašydamas iš širdies. Knyga dailininkės Miglės dėka yra ypatinga ir knygos meno požiūriu.

Iš kairės: akademikai – V. Martinkus, A. Gaižutis, A. V. Matulionis, E. Jovaiša, knygos dailininkė M. Datkūnaitė.

Akad. Vytautas Martinkus prisipažino, kad kai matydavo akademiką Arvydą renkantį autografus, niekada negalvojo, kad ta autografų kolekcija taps tokiu rezultatu – knyga. Priblokštas knygos privalumų – formato, storio, dailės aspektu suteikta struktūra. Tai jam netikėta, – nepagalvota, kad autografai, kaip bet kokia kita kolekcija, gali būti pristatyta kaip žmogaus autobiografija. „Po Žemaitės, visi rašo prastesnes autobiografijas. Tarpukariu nelabai kas norėjo rašyti, sovietų laikais „numokytos“, ne savos, melagingos. Autobiografijos žanras sudėtingas. Ši knyga nėra literatūrinė autobiografija, ji originali, išlaikiusi mokslinės knygos kanoną, bet jis griaunamas, nes iš autografų, – kalbėjo akad. V. Martinkus. – Knyga daugiabalsė, ir objektyvi, ir subjektyvi, laiko, erdvės matrica, turinti sociologo tinklelį (pažymėta, kokie įvykiai). Vaizdinė grafinė medžiaga kaip margas kaleidoskopas. Autoriaus ir dailininkės idėja nesivelti į spalvas – tik juoda balta – kaip atminties kodas. Leidžia visiems, atsivertus knygą, atrasti Arvydo pasaulį, lyg vartytum šeimos albumą.“

Knygos dailininkė Miglė Datkūnaitaitė: „Įdomus akademikas, įdomūs jo pasaulio žmonės ir tų žmonių autografai. Karantino klauzūroje tyrinėjau akademiko autografų rinkinį ir prieš akis skleidėsi Lietuvos politikos, visuomeninių įvykių, operos, fotografijos, teatro, pagaliau Mokslų akademijos istorija. Akademikas Arvydas yra operomanas, melomanas, todėl autografų grupes vadino simfonijomis. Mano užduotis buvo šį knibždėlyną suvaldyti. Vadovavausi Hipokrato principu: „Svarbiausia – nepakenk!“: tekalba knygoje autografai, vaizdai. Knygos dailininkas negali nustelbti knygos autoriaus. Akademikas – puikus fotografas, o fotografams profesionalams nėra nieko gražiau už nespalvotą fotografiją, tad jis sugalvojo knygos maketą daryti nespalvotą. Man, kaip grafikei, kuriai juodos ir baltos spalvų derinys taip pat labai prie širdies, beliko pritarti: taip išryškėjo autografų grožis. Gyvename vizualinio triukšmo laikais, komercijai skirtų knygų viršeliai knygynuose rėkte rėkia. Priešinausi sukurdama ramų viršelį, kuriame vyrautų švarumas, minimalizmas. Knyga apie autografus, tad kilo mintis paprašyti akademiko ranka užrašyti knygos pavadinimą viršelyje, o vėliau ir anotaciją. Akademiko Arvydo senelis buvo raštininkas, todėl akademikas taip pat rašo kaligrafiškai. Jo parašyta nosinė raidė pavadinime – kaip jaukiai nuteikiantis šypsniukas. Malonaus skaitymo ir žiūrėjimo!“

Akad. A. Gaižutis dėkojo kalbėjusiems ir kvietė kitus tarti žodį. Kalbėjo ir sveikino akad. Matulionį sociologas Vladas Gaidys, akad. Zenonas Norkus, Sarmitė Mikulionienė. Akad. A. Gaižutis taip pat pažymėjo akademinį Arvydo stilių, pasirinktą rakursą „mano pasaulio“, ne „elito“. Tai sąlytis su rašančiuoju ir autografų kolekcija. Akademikas šmaikštavo, kad pasigedo nusikalstamo pasaulio autografų, bet čia pat pridūrė, kad tai ne Arvydo pasaulis. Įvardydamas šios autografų knygos storį kaip „plytą“, parodė lakūnui akrobatui Jurgiui Kairiui skirtą miniatiūrinę knygelę, – koks įdomus tas knygos pasaulis!

Akad. A. V. Matulionis papasakojo keletą istorijų, kaip rinko autografus iš monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, kunigo Ričardo Mikutavičiaus, prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kitų, dėkojo visiems už išsakytas mintis ir dėmesį. Pažymėjo, kad paskutinis knygos epizodas simboliškas – Laisvės kelio tąsa. „2020 metų rugpjūčio 23 dieną – Baltijos kelio trisdešimt pirmojo minėjimo dieną, kai apie 50 tūkstančių Lietuvos žmonių vėl sustojo į gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos, kad paremtų kaimynus baltarusius. [...] Tądien nuskubėjau į Kelio pradžią – Vilniaus Katedros aikštę rinkti autografų. Tam, kaip visada, buvau pasiruošęs: parengiau parašams ne tris didelius lapus, tačiau jų neužteko. Rašėsi Baltijos kelio veteranai ir jaunimas, politikai ir pensininkai, jaunos šeimos ir jų vaikai. Rašėsi vilniečiai ir sostinės svečiai: iš pačios Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos. [...] Surinkau 230 autografų. Autografų simfonija – tai ne tik skaičius, tai žmonių palaikymo išraiška.  Mano surinkti autografai – tai  XX a. pabaigos –XXI a. pradžios istorinių įvykių ir žmonių atspindys“.

Išgirsti pasakojimai – autografų simfonijos – įtraukė mane ir priminė man mano pasaulio žmones. Kai kurie vienaip ar kitaip buvo susipynę su autoriaus, nes  jungė tie patys įvykiai. Retai kada vienoje knygoje žaismingai telpa daugybė žmones vienijančių pasaulių. Akad. Matulionio dėka suvienytų.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA