• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Aptartos Baltijos šalių ir Hamburgo mokslų akademijų bendradarbiavimo galimybės

2018 09 19

Lietuvos mokslų akademija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 24 užsienio mokslų akademijomis, keičiamasi mokslininkų vizitais, dalyvaujama bendruose renginiuose, konferencijose  ir projektuose.

Buvo maloni naujiena, kai šią vasara Hamburgo mokslų akademija pakvietė bendradarbiauti Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokslų akademijas ir rugsėjo 13–14 d. surengė keturšalį susitikimą, kuriame dalyvavo šių šalių akademijų prezidentai, Hamburgo  ir Lietuvos akademijų viceprezidentai, Hamburgo akademijos akademikai ir mokslinių projektų vadovai.

Įdomu tai, kad Hamburgo akademija yra labai jauna – susikūrė tik 2004 metais, federalinės valdžios iniciatyva, turėdama tikslą vienyti Šiaurės Vokietijos žymius mokslininkus, skatinti tarpdalykinius tyrimus ir būti akademinės bendruomenės, valdžios institucijų ir visuomenės tarpininku. Akademijoje 68 tikruosius narius (maksimalus skaičius  – 80), 46 emeritus, 18 narių korespondentų ir 2 garbės narius jungia ne pagal disciplinas suskirstyti skyriai, bet 10 tematinių-probleminių grupių: Klimato kaitos, Kosmologijos, Energetikos ir išteklių, Mokslo istorijos, Infekcinių ligų, Nanotechnologijų, Racionalių sprendimų priėmimo, Taikos ir konfliktų sprendimo, Socialinės teisėtvarkos ir Žinių sklaidos. Šios grupės pagal poreikį gali kisti. Akademija priklauso aštuonių Vokietijos akademijų sąjungai. Hamburgo akademija, finansuojama Federacinės Vokietijos ir Hamburgo žemės Švietimo ir mokslo ministerijų ir kitų fondų, vadovauja ilgalaikėms mokslo programas ir jas vykdo, teikia mokslo premijas, remia jaunųjų mokslininkų veiklą skirdama stipendijas ar padedama rengti konferencijas, organizuoja mokslo populiarinimo renginius visuomenei, leidžia mokslo knygas ir žurnalus.

Visų keturių šalių prezidentai akademikai Tarmo Soomere (Estija), Ojars Sparitis (Latvija), Jūras Banys (Lietuva), Edwin Kreuzer (Vokietija) pristatė savo šalių mokslų akademijų veiklą. Akademijų veikla yra panaši, bet yra ir skirtumų – skiriasi organizacinė struktūra, finansavimas, akademikų rinkimo tvarka ir kt. Vakarų Europoje yra vertinamos personalijų akademijos ir nepatikliai žiūrima į akademijas, administruojančias mokslo institutus.

Susirinkime buvo pristatyti trys Hamburgo akademijos kuruojami ilgalaikiai, net 25-eriems metams  numatyti vykdyti moksliniai projektai. Jie pateikti kaip pavyzdys galimam moksliniam bendradarbiavimui su Baltijos šalių mokslų akademijomis. Bandytos identifikuoti visoms šalims aktualios temos: kultūros paveldo išsaugojimas, pajūrio statyba ir architektūra, edukologija, medicina, akvakultūros, rizikų vertinimas ir prognozė, gyvybės mokslai,  taikomoji fizika ir kt. Artimiausiu metu ketinama pasirašyti  Hamburgo ir Baltijos šalių mokslų akademijų bendradarbiavimo ir mokslininkų mainų sutartis. Susirinkime buvo prieita vieningos išvados, kad mokslų akademijų prezidiumai gali tik sudaryti sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui, bet bendradarbiavimo sėkmė priklausys nuo akademijų narių suinteresuotumo ir aktyvumo. Diskusijose taip pat pabrėžta, kad akademijų uždavinys yra skatinti ir jaunųjų mokslininkų įtraukimą į mokslo visuomenę, didinti jų aktyvumą, gerinti mokslininko profesijos prestižą.

Jūras Banys

Zenonas Dabkevičius

Žr. nuotraukas