Renginiai

Atgal

LMA renginiai

Vinco Būdos ir Arvydo Pacevičiaus parengtos knygos „Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija / Michał Girdwojń (1841–1924). Autobiografia“ sutiktuvės

2019 02 14

RENGINIO PRADŽIA: 16 val.
RENGINIO VIETA: Lietuvos mokslų akademija

2019 m. vasario 14 d. (ketvirtadienį) 16 val.
Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Vinco Būdos ir Arvydo Pacevičiaus parengtos knygos „Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija / Michał Girdwojń (1841–1924). Autobiografia“ sutiktuvės. Dalyvaus: knygos rengėjai akad. Vincas Būda ir prof. dr. Arvydas Pacevičius, Valdas Gečys, doc. dr. Arūnas Gudinavičius, dr. Birutė Railienė, akad. Algirdas Skirkevičius. Renginio vedėjas akad. Domas Kaunas.

Knygoje publikuojama mokslininko, gamtininko, ichtiologo, entomologo, veikalų „Bitės anatomija“ (1875) ir „Žuvų patologija“ (1877) autoriaus Mykolo Kazimiero Girdvainio (1841–1924) mokslinė biografija, paremta jo paties apie 1917–1918 m. parašyta „Autobiografija“ (jos nuorašas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje), taip pat pateikiama Vinco Būdos ir Arvydo Pacevičiaus mokslinė studija. Joje brėžiami M. Girdvainio biografijos ir mokslinės veiklos kontūrai, pristatomas skelbiamas egodokumentinis šaltinis. Publikacija skirta visiems, besidomintiems mokslo istorija ir autobiografine raštija.

M. Girdvainis – bajoras, karo inžinierius, prasidėjus 1863 m. sukilimui pasitraukęs į atsargą, atsidėjo biologijai: žinių sėmėsi Anglijoje, Čekijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. Paliko daugiau kaip 20 įvairių mokslo darbų, o šlovę jam atnešė veikalai „Bitės anatomija“ ir „Žuvų patologija“, iliustruoti jo paties piešiniais ir išversti į kelias kalbas. „Nors M. Girdvainis rašė lenkų kalba, visada pabrėždavo savo atsidavimą Lietuvai – šaliai, kurioje gyveno, kur glūdi jo giminės šaknys. Taigi šis iškilus, europinio masto mokslininkas neabejotinai yra tiek lietuvių, tiek lenkų kultūros dalis, jis priskiriamas prie ryškiausių abiejų šalių – Lietuvos ir Lenkijos – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios asmenybių, o jo darbai, kūrybinis palikimas įeina į abiejų šalių aukso fondą“, – teigia sudarytojai mokslinėje studijoje.