Naujienos

Skirtos 2018 metų Lietuvos mokslo premijos

2019 02 07

Vasario 7 dieną Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2018 m. LMP laureatais.

Fizinių mokslų srityje įvertinti Arnoldas Deltuva už darbą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių (2003–2017)“, o taip pat Vidmantas Gulbinas, Andrius Devižis ir Marius Franckevičius už darbą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017)“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilius Jonas Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Vaiva Lesauskaitė, Janina Petkevičienė ir Abdonas Tamošiūnas už darbą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“. Kita premija šioje kategorijoje skirta Feliksui Jankevičiui ir Sonatai Jarmalaitei už darbą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta LMA tikrajam nariui Vytautui Ostaševičiui, Arvydui Palevičiui, Rimvydui Gaidžiui, Rolanui Daukševičiui, Giedriui Janušui ir Vytautui Jūrėnui už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai (2003–2017)“.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos nebuvo skirtos.

Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.

Lietuvos mokslų akademijos informacija

Trumpai apie laureatų darbus:

A. Deltuvos darbas „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: Nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių (2003–2017)“

Darbe teoriškai nagrinėti kvantinių dalelių susidūrimai ir reakcijos, išspręsti jų realistiškam modeliavimui svarbūs uždaviniai. Išvystytos metodikos praktiniai pritaikymai aprėpia procesus įvairiose gamtoje arba laboratorijose realizuojamose kvantinėse sistemose (pvz. atomų ir molekulių susidūrimai iki tūkstantųjų laipsnio dalių virš absoliutaus nulio atšaldytose retose dujose), atomų branduolių suskaldymas naudojant galingus gama spindulių lazerius, termobranduoliniuose reaktoriuose ir žvaigždėse vykstantys iki šimtų milijonų laipsnių įkaitintų lengvųjų branduolių susiliejimai, tūkstančius kartų didesnės energijos laboratorijose išgautų egzotiškų radioaktyvių ar stabilių branduolių susidūrimai. Šių procesų tyrimai yra labai svarbūs mikroskopinio pasaulio sąveikų ir savybių pažinimui, termobranduolinės sintezės optimizavimui ir netgi Visatos cheminių elementų susidarymo kelių supratimui.

V. Gulbino, A. Devižio ir M. Franckevičiaus darbas „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017)“

Darbas skirtas organinių ir hibridinių (perovskitų) saulės elementų našumą ir stabilumą lemiančių esminių vyksmų tyrimui ir optimizavimui.  Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas eksitonų ir krūvininkų dinamikai, kuri buvo tiriama derinat pažangius, tame tarpe ir originalius ultrasparčiosios spktroskopijos ir elektrinius metodus. Sugertos šviesos sukurtų sužadinimų evoliucijos, krūvininkų generacijos, jų judėjimo ir rekombinacijos vyksmai buvo tiriami fotovoltaikoje naudojamose bei prototipinėse organinėse ir hibridinėse medžiagose ir pilnos architektūros veikiančiuose naujos kartos saulės elementuose. Šalia taikomojo darbo pobūdžio ne mažiau svarbus ir fundamentinis darbo aspektas – suteikiamos žinios apie fizikinius  sužadinimų ir krūvininkų dinamikos procesus tirtų medžiagų klasėse.

V. J. Grabausko, J. Klumbienės, V. Lesauskaitės, J. Petkevičienės ir A. Tamošiūno darbas „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003–2017)“

Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) – skaudi pasaulio gyventojų sveikatos problema, kuri reikalauja inovatyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų būdų, formuojant kovos su jomis strategiją ir jos įgyvendinimo veiklas. Autorių pateikiami LNL rizikos vertinimo modeliai, Lietuvos gyventojų LNL rizikos profilio ir socialinių netolygumų pokyčiai per praėjusius dešimtmečius, molekulinių LNL žymenų, genetinių veiksnių ir gyvensenos sąveikos tyrimai. Pateikti duomenys yra svarbūs, nustatant LNL epidemijos priežastis ir pagrindžiant LNL kontrolės strategijas bei personalizuotos profilaktikos poreikį. Šie darbai ne tik prisidėjo formuojant Lietuvos sveikatos politiką, bet ir tapo tarptautiniu mastu pripažintos integruotos LNL profilaktikos koncepcijos pagrindu. Ši koncepcija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Politinės deklaracijos įpareigojimu parengto Globalaus LNL profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano ašis.

F. Jankevičiaus ir S. Jarmalaitės darbas „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. – miršta. Senėjant visuomenei artimiausiu metu prognozuojamas ženklus segamumo vėžiu didėjimas. Deja, Lietuvoje trečdalis navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškas pasveikimas jau neįmanomas. Sprendžiant ankstyvosios vėžio diagnostikos ir optimalaus gydymo taktikos parinkimo problemą esminio proveržio sąlyga – diegti šiuolaikines vaizdinimo, molekulinės diagnostikos technologijas. Darbas skirtas šiuolaikiniams vėžio žymenims identifikuoti, jų diagnostinei, prognozinei ir predikcinei vertei nustatyti bei adaptuoti klinikinio taikymo tikslams. Darbe tirti įvairių lokalizacijų navikai, didžiausią dėmesį sutelkiant į Lietuvos populiacijai aktualiausius prostatos, inkstų, plaučių, šlapimo pūslės, krūties ir kitus navikus. Šio darbo autoriai vieni pirmųjų Lietuvoje įvertino daugelio lokalizacijų navikų molekulinį profilį ir pasiūlė naujus diagnostinius ir prognozinius žymenis bei inovatyvius jų tyrimo metodus, pritaikytus naudoti klinikoje.

V. Ostaševičiaus, A. Palevičiaus, R. Gaidžio, R. Daukševičiaus, G. Janušo ir V. Jūrėno darbų ciklas „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimas ir taikymai (2003–2017)“

Mikromechaninių sistemų funkcionavimą lemia skirtingų fizikinių procesų dinaminė tarpusavio sąveika. Tokių mikrosistemų dinamikos tyrimus prieš pusantro dešimtmečio vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo šio darbo autoriai. Per šį laikotarpį apginta keliolika daktaro disertacijų, vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, patentuojami išradimai, skelbiamos aukšto lygio mokslinės publikacijos, tarp jų ir Springer leidyklos išleistos monografijos „Microsystems Dynamics“ ir „Biomechanical Microsystems: Design, Processing and Applications“. Gauti tyrimų rezultatai siejami su autorių atskleistų netiesinės mechanikos efektų taikymu, racionaliai išnaudojant aukštesnių virpesių modų teikiamus pranašumus. Pasitelkus multifizikinių reiškinių skaitinio modeliavimo metodus ir pažangią lazerinių matavimų įrangą, realizuoti įvairios paskirties mikrosistemų tikslūs matematiniai modeliai, kurių analizės dėka sukurti efektyviau veikiantys miniatiūrizuoti vykdikliai, jutikliai ir vibraciniai energijos generatoriai.

LMA informacija