• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

LMA narių visuotiniame susirinkime išrinkti nauji LMA nariai

2019 02 13

2019 m. vasario 12 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus: akademikus Vilmantę Borutaitę – 60 metų ir Leoną Valkūną – 70 metų proga, taip pat įteikė LMA prezidento padėką LMA vyr. referentei Lydai Milošienei.

LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos sprendimu Teodoro Grotuso stipendija skirta doktorantui Tadui Dambrauskui (Kauno technologijos universitetas). Stipendijos diplomą įteikė Fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas. LMA prezidentas J. Banys, sveikindamas stipendiatą, informavo, kad LMA ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo rajono savivaldybe ir siekti, kad Pakruojo krašte dirbusiam T. Grotusui – elektrochemijos mokslo pradininkui – būtų pastatytas paminklas.

Po to LMA mokslų skyrių pirmininkai pristatė skyriuose išrinktų kandidatus į LMA tikruosius narius, o LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas L. Valkūnas pristatė kandidatą į LMA užsienio narius prof. Žerarą Muru (Gérard Mourou). Šis prancūzų fizikas apdovanotas 2018 m. fizikos Nobelio premija už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologijos (CPA) išradimą. Ji leido sukurti labai didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerius. Tais pačiais metais jis pelnė ir Artūro Šavlovo (Arthur Schawlow) lazerių mokslo premiją. Nuo 1992 m., kai VU lazerinių tyrimų centre (VULTC) prof. A. P. Piskarsko laboratorijoje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (OPCPA), Ž. Muru ir A. P. Piskarsko mokslinės laboratorijos pradėjo glaudžiai bendradarbiauti. 1998 m. Lietuva buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape. Padedant Ž. Muru šiuo metu vykdomas parengiamasis projektas siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI. VULTC buvo pradėti lazerinio komplekso „Naglis“ kūrimo darbai, kuris vėliau tapo Lietuvos pramonės gaminamų multiteravatų galios lazerių prototipu. Tokia lazerinė sistema, pagaminta Lietuvoje ir naudojanti CPA bei OPCPA technologijas, jau veikia ELI komplekse Vengrijoje.    

Ž. Muru bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais atnešė didelės socioekonominės naudos Lietuvai. Be to, Ž. G. Muru kviečia Lietuvos lazerininkus į įvairias konferencijas skaityti kviestinių pranešimų, konsultuoja Lietuvos mokslininkus ir doktorantus.

Susirinkimo dalyvius supažindinus su kandidatais, buvo balsuojama dėl jų pavardžių įrašymo į slapto balsavimo biuletenį. Sudarytos dvi balsų skaičiavimo komisijos – LMA tikriesiems nariams rinkti ir LMA užsienio nariui rinkti. Balsavimui paskelbta susirinkimo pertrauka. Po pertraukos pasveikintas akad. Valdemaras Razumas, paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru.

Pradėjus balsavimo procedūrą, visuotinio susirinkimo dalyviams pranešimą „Mokslas ir naujos technologijos širdies ligoms gydyti“ perskaitė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Audrius Aidietis.  

Balsų skaičiavimo komisijų pirmininkai paskelbė balsavimo rezultatus – LMA tikraisiais nariais išrinkti Audrius Beinorius (filosofija), Egidijus Aleksandravičius (istorija), Audrius Dubietis (fizika), Vidmantas Gulbinas (fizika), Gediminas Juzeliūnas (fizika), Jūratė Kriaučiūnienė (fizinė geografija), Žydrė Kadžiulienė (agroekologija), Gediminas Staugaitis (agronomija), Egidijus Šarauskis (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantas Barauskas (informatika ir elektronika) ir Arvaidas Galdikas (medžiagų inžinerija). Plačiau

LMA užsienio nariu vieningai išrinktas prof. Ž. Muru.

Susirinkimo pabaigoje buvo priimti nutarimai dėl LMA tikrųjų narių išrinkimo ir dėl LMA užsienio nario išrinkimo. 

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas

Žr. nuotraukas