Naujienos

Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas: kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?

2019 03 12

Kovo 7 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius pakvietė apskritojo stalo diskusijai „Globalizacija, deglobalizacija, izoliacionizmas ir tautinis tapatumas. Kuo svarbus šių procesų pažinimas Lietuvai?“ pasitinkant akad. Antano Andrijausko ir Vilniaus universiteto doc. Konstantino Andrijausko monografiją „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“.

Ši monografija, – kaip teigė knygos autoriai, – daugeliu požiūrių yra neklasikinė ir naujoviška. Lietuvos literatūroje tai iš tikrųjų yra pirmas išsamus veikalas, kuriame, remiantis komparatyvistinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai analizuojamos sudėtingos civilizaciologijos problemos. Tekste pagrindinis dėmesys sutelkiamas į neeuropines civilizacijas pabrėžiant jų gyvavimo laikotarpį iki daugeliu atžvilgių lemiamo susidūrimo su europiečiais modernioje epochoje. Šiame veikale detaliai lyginamuoju aspektu analizuojamos pagrindinės rytinės (Kinijos, Korėjos, Japonijos), vakarinės (Mesopotamijos, Levanto, Irano) ir pietinės (Indijos) Azijos dalių, Senovės Egipto, Užsachario Afrikos, Okeanijos ir ikikolumbinės Amerikos civilizacijos; atskirai nagrinėjamos daugelį šių civilizacinių erdvių jungusios, globalistines pretenzijas reiškusios arabų–musulmonų ir, pirmąkart lietuvių kalba, Eurazijos klajoklių civilizacijos. Knygoje aptariami įvairūs šių civilizacijų raidą ir savitumą lėmę išoriniai ir vidiniai veiksniai bei sudėtingos jų tarpusavio sąveikos problemos. Į lietuviškuosius civilizacijos istorijos tyrinėjimus pirmą kartą įvedama ne tik nau­jų, anksčiau išsamiau netyrinėtų civilizacinių erdvių, bet ir jų savitumą išryškinusių sąvokų bei asmenybių.

Renginio vedėjas dr. Vytautas Rubavičius, pradėdamas diskusiją ir glaustai pristatydamas monografijos turinį ir joje aptariamų problemų lauką, pasidalijo mintimis apie dvi pamatines prasidedančiai diskusijai civilizacijos ir metacivilizacijos sampratas. Jis taip pat provokuodamas diskusijos dalyvius užklausė, ką gi iš tikrųjų reiškia globalizacija, kaip ji veikia mūsų lietuviškąjį tautinį tapatumą, kaip reiškiasi deglobalizacija, izoliacionizmas dabartiniame pasaulyje, kokias problemas šie procesai kels artimiausioje ateityje Lietuvai? Pakvietė diskusijai, suteikdamas žodį vienam monografijos autorių dr. Konstantinui Andrijauskui ir klausdamas jo, kaip atsirado ši knyga? Dr. K. Andrijauskas, apgailestaudamas, kad šiame renginyje dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti jo tėvas akad. Antanas Andrijauskas, papasakojo, kaip buvo subrandinta šios monografijos idėja, kodėl veikale neeuropinių civilizacijų istorijos klausimai nagrinėjami ne tik vyraujančiu knygos pavadinime įvardintu komparatyvistinės analizės aspektu. Šioje dviejų skirtingų kartų autorių tekste civilizacinės komparatyvistikos problemos,  teigė jis, tiriamos dar keliais svarbiais analizės pjūviais: filosofiniu – tai akad. A. Andrijausko tyrimų laukas, ir jo paties tyrimuose  vyrauja požiūris iš socialinių mokslų perspektyvos. Vadinasi, tai buvo toks požiūris į neeuropinių civilizacijų istoriją, kuriame buvo ieškoma dviejų skirtingų požiūrių „iš viršaus“ ir „iš apačios“ harmoningos jungties. Prelegentas pabrėžė, kad lietuviams norint geriau pažinti save pačius, savo nacionalinių kultūros tradicijų savitumą tikrai verta gilintis į kitų neeuropinių civilizacijų, jų kultūros laimėjimų savitumą. Todėl mokslininkas kalbėjo tiek apie įvairių lokalinių civilizacijų šumerų, indų, kinų, japonų, arabų-musulmoniškosios ir kitų civilizacijų pažinimą lyginamuoju aspektu, tiek ir visuotinės Civilizacijos iš didžiosios raidės pažinimo svarbą, kuri XXI a. įžengė į labai sudėtingų civilizacinių virsmų procesą, kurį stengiasi apmąstyti ir daugelis įtakingiausių dabartinių civilizacijos teoretikų.

Į diskusiją aktyviai įsitraukęs doc. Naglis Kardelis, pristatydamas monografiją, ypatingą dėmesį sutelkė į seniausių Artimųjų Rytų civilizacinių pasaulių geresnio pažinimo svarbą. Analizuodami Artimųjų Rytų ir Vakarų civilizacijų ištakas, jo įsitikinimu, galima geriau suvokti ir kitus ne tik neeuropiniuose civilizaciniuose pasauliuose, bet ir savo kultūroje vykstančius esminius procesus. Kita vertus, įsisąmoninę savo kultūros tradicijų pažinimo svarbą, esame suinteresuoti gilintis ir į kitų kultūrų laimėjimus. Taip tampame atviresni gelminių civilizacijos istorijos procesų suvokimui. Visa, kas įdomaus, pasak filosofo, ateina į Civilizacijos istoriją etninės kultūros pagrindu (graikų filosofija, romėnų teisė, kinų tapyba ant šilko ir t. t.). Nepakantumas neeuropinių civilizacijų laimėjimams kyla iš įvairių socialinių, ekonominių, politinių nuostatų, dažniausiai tiesiogiai nenusijusių su tautiškumu. Neatsitiktinai yra stigmatizuoti ženklai ir žodžiai: „nacionalizmas“, „tautiškumas“, „patriotizmas“ – nes reikia brandumo norint juos prasmingai vartoti. Galiausiai, išsamesnis susipažinimas su kitomis didingomis kultūromis ir civilizacijomis leidžia įsigilinti į savosios kultūros šaknis, atsigręžti į savastį, suvokti ryšį su protėviais, kad žmogus galėtų toliau kurti kaip laisvas individas.

Dr. V. Rubavičius, pritardamas, kad kultūrinio  atvirumo ir uždarumo tema yra labai aktuali dabartinei mūsų kultūrai ir politikai, pabrėžė, kad atsivėrimas pasauliui negali būti politiškai skatinamas. Geras civilizacijos istorijos procesų pažinimas yra nepaprastai svarbus dabartinei Lietuvai, kuri yra įtraukta į daugybę dabartinių civilizacinių procesų, kur globalizacija susiduria su vis stiprėjančiomis izoliacionizmo ir tautinio tapatumo įtvirtinimo apraiškomis. Kuo daugiau suvokiamos kitos kultūros, tuo daugiau įgaunama kultūrinių įrankių bendrauti su savąja istorija ir kurti (tapatumas yra kuriamas, yra tautos galia).

Prof. Bronislavas Kuzmickas, pabrėždamas, kokia svarbi ir reikalinga ši monografija, kalbėjo apie Lietuvos kultūrai nuolatos kylančius iššūkius dabartinėmis globalizacijos ir izoliacionizmo tendencijų susidūrimo sąlygomis. Profesorius taip pat pasidalijo mintimis apie neblėstančią dabartiniame pasaulyje ekonominės, politinės ir karinės galios reikšmę, ypač dėmesį atkreipdamas į anksčiau ilgus šimtmečius viešpatavusių Rytų civilizacijų galios ryškėjantį atgimimą ir paaštrėjusias dabartiniame pasaulyje pagrindinių į hegemoniją pretenduojančių galių varžytuves ir bei svarbiausius šio proceso dalyvius.

Dr. Žilvinas Svigaris apžvelgė, kaip monografijoje yra išplėtotas ypatingą aktualumą dabartiniame civilizaciniame diskurse įgavęs kokybiškai naujas metacivilizacijos matmuo. Jo įsitikinimu, jis reljefiškai atspindi dabartiniame pasaulyje išryškėjusius kokybiškai naujus tiesiogiai su globalizacijos procesais ir informacine revoliuciją susijusius erdvinius ir laikinius santykius. Prelegentas ypač akcentavo, kad civilizacija ir metacivilizacija yra ne istorinio fakto konstruktai, bet sudėtingi sociokultūriniai fenomenai, turintys savo tūrį ir yra užpildyti labai konkrečiais turiniais. Todėl ir dabartiniai metacivilizacijos raidos procesai daro didelę įtaką ne tik didžiųjų lokalinių civilizacijų, bet ir ne tokių skaitlingų tautų kaip Lietuva kultūros raidą. Reaguodamas į prelegento pasakytas įžvalgas, doc. Andrijauskas diskusijos pabaigoje dar pasidalijo savo mintimis apie metacivilizaciją, koks yra jos turinys, kaip jaučiasi konkretus žmogus, ar jis laimingas, ar jaučiasi laimėtojas (dauguma taip nesijaučia) ir kaip būtina galioms kalbėtis, kad kuo mažiau vyktų konfliktų, karų.

Baigdamas diskusiją vedantysis dr. V. Rubavičius dėkojo dalyviams už išsakytas įžvalgas, mintis ir konstatavo, kad šias diskusijas išprovokavusi nauja neeuropinių civilizacijų istorijai skirta akad. A.Andrijausko ir doc. K. Andrijausko monografija „Civilizacijos istorijos metamorfozės: komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį“ yra iš tikrųjų labai reikšmingas įvykis Lietuvos mokslui ir kultūrai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija

Žr. nuotraukas