Naujienos

Vilniaus kalvų geodinaminės problemos ir geotechninio modeliavimo perspektyvos

2019 03 28

Tokiu pavadinimu LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geoaplinkos problemų komisija 2019 m. kovo 28 d. surengė mokslinį seminarą Lietuvos mokslų akademijoje (LMA). Seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus  pirmininkas Vaidutis Kučinskas, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas Leonas Valkūnas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Domas Kaunas, LMA nariai Robert Mokrik, Kęstutis Kilkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos geologijos tarnybos, Civilinės inžinerijos mokslo centro atstovai ir kiti, seminarą vedė akad. R. Mokrik.

Buvo išklausytas Civilinės inžinerijos mokslo centro  direktoriaus doc. dr. Šarūno Skuodžio (VGTU, CIMC) pranešimas„Šlaitų geotechninis modeliavimas ir projektavimas“. Pranešime akcentuota tyrėjų, projektuotojų, statytojų, ekspertų kompetencija ir kvalifikacija. Pateiktas pagrindinių dokumentų, kuriais privalu vadovautis atliekant teritorijų projektinius inžinerinius geologinius ir geotechninius (toliau IGG) tyrimus, projektavimo ir statybos darbus, sąrašas, apžvelgti šių dokumentų pagrindiniai principai bei reikalavimai. Pranešėjas taip pat išdėstė, kas yra svarbu ir į ką reikia kreipti dėmesį modeliuojant šlaitų deformacijas bei jas prognozuojant. Paaiškino, kad senų IGG tyrimų archyvinių duomenų naudojimas modeliuojant šlaitų deformacijas yra netinkamas, nes skiriasi projektinių charakteristikų nustatymo principai.

Kitą pranešimą – „Šlaitų inžinerinių geologinių tyrimų problemos ir duomenų patikimumas“ – perskaitė Vilniaus universiteto doc. dr. Gintaras Žaržojus. Jame buvo aptartos problemos, kurios iškyla rengiant IGG tyrimų užduotis ir programas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į archyvinės medžiagos analizę, akcentuota tų tyrimų kokybė ir buvę tikslai. Pabrėžta ūkinės veiklos vykdytos, vykdomos ir būsiančios miesto kalvose, taip pat ir Gedimino kalne, svarba bei būtinybė susieti ją su IGG tyrimų tikslais ir uždaviniais. Pranešėjas pasiūlė projektinius IGG tyrimus pradėti nuo geofizinių tyrimų, po kurių parinkti vietas lauko tyrimams ir bandiniams. Tyrinėjant ir imant bandinius didelis dėmesys turi būti skiriamas piltiniam ir deliuviniam gruntui bei jų kontaktams su natūraliais gruntais, – šios vietos yra pavojingiausios. Taip pat svarbu ištyrinėti kalvų hidrogeologines sąlygas: kritulių vandens nuotėkio, infiltracijos ir iškrovos galimybes, greičius ir vietas. Buvo priminta, kad visi projektavimo ir statybos ar kiti tvarkymo darbai privalo būti atliekami tik atlikus projektinius IGG tyrimus taip, kaip reikalauja statybos techniniai reglamentai STR 1.04.02:2011 ir STR 2.05.21:2016. Taip pat buvo pažymėta, kad pagal minėtus STR projektiniai tyrimai galioja penkerius metus nuo ataskaitos išleidimo. Akcentuota tyrėjo atsakomybė ir kokybės užtikrinimo klausimai.

Lietuvos geologijos tarnybos prie AM Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja dipl. inž. Roma Kanopienė taip pat perskaitė parnešimą „Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų reglamentavimas kultūros paveldo objektuose“. Jame buvo paaiškinta, kas yra inžineriniai geologiniai ir geotechniniai (IGG) tyrimai, kokia šių tyrimų reglamentavimo tvarka. Taip pat buvo akcentuota, kada reikėtų taikyti statybos techninius reglamentus, o kada kultūros paveldo objekto tvarkybos dokumentus ir kokios jų tarpusavio sąsajas. Parodė, kokios problemos iškylą, kai kultūros paveldo objektai tvarkomi savavališkai, nesilaikant nustatytų taisyklių. Išvadose pažymėjo, kad labai mažai IGG tyrimų yra atliekama kultūros paveldo objektuose, nors tvarkymo dokumentuose yra pabrėžtas tyrimų būtinumas.

 Po kiekvieno pranešimo vyko trumpa diskusija. Auditorija uždavė klausimų pranešėjams. Diskusijose kalbėjo akad. K. Kilkus, geologas Vytautas Račkauskas, ministras M. Kvietkauskas, akad. J. Banys ir kiti. Seminaro pranešėjai parengė rekomendacijas dėl Gedimino kalno tvarkymo ir įteikė jas kultūros ministrui bei LMA vadovybei.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus informacija

Žr. nuotraukas