Naujienos

Technologijų proveržis: teisinė aplinka ir etikos klausimai

Ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtas technologinis proveržis atskleidžia poreikį kurti subalansuotą teisinę aplinką, ieškoti visuomenėje atramą turinčių etinių standartų, leisiančių apsaugoti galutinius vartotojus ir visuomenę nuo per daug rizikingų sprendimų plėtojant technologijas. Etikos klausimai yra vis svarbesni šiandien, kai socialinė tvarka nespėja paskui technologinę pažangą. Šiuo metu aiškiai apibrėžiamos nanotechnologijų, biologijos, informacinių technologijų ir kognityvinių mokslų sąveikos lemiamos rizikos, susijusios su galimybe pakeisti žmogaus sandarą ar asmenybę.Ypatinga etikos svarba technologijų vystymosi kontekste paskatino 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengti tarptautinę diskusiją „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“, kurioje buvo gvildenami nelengvi technologijų etikos klausimai. Kaip nustatyti tinkamą metodologinę prieigą prie etinių problemų sprendimo technologijų vystymo metu? Ar galima identifikuoti universalias vertybes, padėsiančias išspręsti mokslo ir technologijų etikos klausimus? Koks teisės ir valstybės institucijų vaidmuo ir praktinės galimybės sprendžiant etines dilemas šiuo mokslo pažangos intensyviuoju laikotarpiu?

Diskusiją organizavo LMA Jaunoji akademija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto moksline grupe „Žmogaus teisės ir technologijos“. Diskusijai vadovavęs LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas pabrėžė etikos svarbą atliekant mokslinius tyrimus ir plėtojant technologijas: „Mokslas turi vystytis, remdamasis pripažintais vertybiniais standartais, o naujų technologijų vystymas neturi būti pagrįstas vien ekonomine logika“. Diskusija buvo organizuota siekiant inicijuoti platesnį įvairių sričių ir krypčių mokslo atstovų, tarp jų ir filosofų, bioetikos ekspertų įsitraukimą sprendžiant technologijų etikos klausimus. 

Diskusijoje dalyvavusi Gento universiteto Teisės fakulteto profesorė Eva Lievens pažymėjo, kad besivystančių technologijų nespėjama teisiškai sureguliuoti. Tarptautinės teisės ekspertas Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pasisakė už minimalių tarptautinių etinių standartų, kuriais reguliuojamas technologijų taikymas, priėmimą.

Vertinant valstybės institucijų pajėgumus užtikrinti etinių standartų laikymąsi aptartas bioetinę priežiūrą vykdančių subjektų vaidmuo ir galimybės. Čia aktualiomis įžvalgomis pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentai Gvidas Urbonas ir Eimantas Peičius, atkreipę dėmesį į vystytiną biomedicininių tyrimų etikos kontrolės efektyvumą. Kartu bioetikos ekspertai akcentavo skirtingų mokslo sričių specialistų kalbėjimo ir susikalbėjimo bioetikos klausimais svarbą. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai atstovavęs vyriausias specialistas Regimantas Juras pabrėžė, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau koncentruojasi į profesinės etikos standartus, o mokslo etikos klausimams spręsti būtina mokslininkų ir visuomenės komunikacija.

Diskusijos metu taip pat nagrinėta, kaip filosofijos mokslas gali padėti užtikrinti teisinę tvarką, pavyzdžiui, pateikiant universaliuosius vertybinius standartus.  Šiais klausimais itin aktyviai diskutavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atstovai – filosofai Jonas Čiurlionis ir Vilius Dranseika. Buvo atkreiptas dėmesys į žmonių etinio ugdymo svarbą. Kalbėdami apie filosofų pagalbą teisininkams, abu pripažino, kad filosofija teisininkams gali būti naudinga, nes gali padėti geriau suvokti dalykų esmę, be to, nemažai filosofinių nuostatų tiesiogiai susijusios su teisine praktika. 

Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo ir kiti svečiai, tarp jų Briuselio laisvojo universiteto profesorius Joseph Tanega ir Lodzės universiteto docentė Joanna Kulesza. Tikimasi, kad šioje diskusijoje išsakytos mintys bus geras pagrindas tolesniems aktualiems pokalbiams technologijų etikos klausimais.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Žr. nuotraukas