• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas

2019 04 17

Balandžio 16 d. įvyko ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas sesiją, pristatė svečius: švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Valdemarą Razumą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį ir Programų skyriaus vedėją dr. Viliją Ragaišienę.

Tylos minute buvo pagerbtas kovo 1 d. mirusio LMA užsienio nario prof. Žoreso Alfiorovo (Žores Alferov) atminimas.

Už nuopelnus bioelektrochemijos mokslui Teodoro Grotuso medalį akad. Valdui Stanislovui Laurinavičiui įteikė T. Grotuso fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas.

LMA nario ženklai ir pažymėjimai įteikti neseniai išrinktiems akademikams: Audriui Beinoriui (filosofija), Egidijui Aleksandravičiui (istorija), Audriui Dubiečiui (fizika), Vidmantui Gulbinui (fizika), Gediminui Juzeliūnui (fizika), Jūratei Kriaučiūnienei (fizinė geografija), Žydrei Kadžiulienei (agroekologija), Gediminui Staugaičiui (agronomija), Egidijui Šarauskiui (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantui Barauskui (informatika ir elektronika), Arvaidui Galdikui (medžiagų inžinerija).

Toliau buvo įteikti 2018 m. LMA vardinės premijos laureato diplomai. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkursų rezultatais, paskyrė keturias vardines Lietuvos mokslų akademijos premijas. Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija) premija skirta rašytojui, eseistui, literatūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui už lietuvių poezijos, jos socialinių ir estetinių turinių tyrimus, už kūrybingą leidybinę literatūros tekstologiją. E. V. Sventickas, dėkodamas pažymėjo esąs greta akademinės terpės, bet buvo ekspertų, pamačiusių ir įvertinusių jo veiklą, ir tai jam yra svarbu. Pamalonintas, kad Just. Marcinkevičiaus premiją gauna pirmasis, kaip prizinę vietą, pakvietė visus dar tą patį vakarą skirti keletą minučių atsiversti ir paskaityti Poeto knygą, o kas nespės, teprisimena dvi eilutes: „Pasaulis – už mus. / Prieš mus – tik mes patys“.

Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika) premiją pelnė prof. habil. dr. Arūnas Krotkus už darbų ciklą „Ultrasparčiosios optoelektronikos medžiagos ir prietaisai“. Akademikas, padėkojęs pagal Oskarų teikimo ceremonijos protokolą, džiaugėsi, kad baigė tą pačią mokyklą kaip ir akad. P. Brazdžiūnas (buv. Panevėžio realinę ir 1-ąją vidurinę, dab. Juozo Balčikonio gimnaziją), išreikšdamas viltį, kad nebus pirmas ir paskutinis joje mokęsis P. Brazdžiūno premijos laureatas.

Jono Kubiliaus (matematika) premija įteikta prof. habil. dr. Vygantui Paulauskui ir prof. habil. dr. Donatui Surgailiui už darbų ciklą „Darbai iš atsitiktinių procesų teorijos“. Kalbėjęs akad. V. Paulauskas pabrėžė, kad premija labai svarbi Lietuvos matematikams.

Tado Ivanausko (gamtosauga) premija skirta dr. Ilonai Jukonienei už darbų ciklą „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“. Laureatė kalbėjo, kad gamtosaugos problemos XXI a. yra labai aktualios ir T. Ivanausko paveldą šioje srityje būtina sieti su šių dienų darbais.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasmetinį apdovanojimą už taisyklingą ir stilingą mokslinio darbo kalbą, džiaugėsi dėmesiu lietuvių kalbai, kuris juntamas susitikus LMA, dėkojo už nuoširdų ir puikų bendradarbiavimą. VLKK apdovanojimu įvertintas taisyklingiausia ir stilingiausia kalba parašytas LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų konkursui teiktas dr. Žydrūno Vičinsko mokslinis darbas „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (Klaipėdos universitetas).

LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatą, 2019 m. sąmatos projektą. Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad atnaujintas LMA interneto svetainės turinys ir Akademija bus labiau matoma visuomenei.

Toliau vyko ataskaitos aptarimas. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narė akad. Jūratė Sprindytė pasiūlė, kad LMA mokslų skyriai daugiau bendrautų tarpusavyje ir pasidžiaugė turtinga ir turininga savo skyriaus narių veikla – per metus išleista 16 knygų. „Knyga išlieka, ji svarbi mūsų kultūros paveldui, nes skatina žmogaus mentaliteto pokyčius“, – pažymėjo akademikė. Technikos mokslų skyriaus narys akad. Rymantas Jonas Kažys palinkėjo atstatyti ryšius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pabrėžė fundamentinių ir taikomųjų mokslų neatsiejamumą ir siūlė vertinant institucijų ir asmenų mokslinę veiklą labiau kliautis laimėtais Europos projektais, jų rezultatais ir skirti dvi Lietuvos mokslo premijas technologijos mokslų srityje. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narys akad. Benediktas Juodka siūlė LMA tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą vykdyti pagal NB8 formulę – 3 Baltijos ir 5 Šiaurės šalys,  kaip buvo daroma anksčiau, jam būnant LMA prezidentu, kaip teko jam daryti būnant LR Seimo nariu ir ką iki šiol taiko politikai.

Buvo priimti nutarimai ir patvirtinta 2018 metų LMA veiklos ataskaita bei metinės pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymas, taip pat 2019 metų LMA pajamų ir išlaidų sąmata.

Susirinkimą tęsė LMA Aukštųjų mokyklų studentų bei Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojų apdovanojimo iškilmės. Diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA prezidentas J. Banys kartu su švietimo, mokslo ir sporto viceministru V. Razumu. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkurso rezultatais, paskyrė keturiolika premijų aukštųjų mokyklų studentams už geriausius mokslinius darbus ir šešis pagyrimo raštus, taip pat vienuolika premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, bei septynis pagyrimo raštus.

Bendru sutarimu buvo patvirtinti LMA viceprezidento Z. Dabkevičiaus pristatyti LMA Jaunosios akademijos nuostatų papildymai.

Renginio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas perskaitė pranešimą apie Lietuvos mokslo būklę ir iššūkius. Nuo 2010 metų Lietuva inovacijas diegė sparčiau nei Latvija ar Estija. Tą liudija penki sukurti slėniai – didžiausia tyrimų infrastruktūra Baltijos šalyse. Tačiau yra problemų įveiklinant atviros prieigos centrus, reiktų persvarstyti sumaniosios specializacijos prioritetus, didinti mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus. Pranešėjas sulaukė klausimų apie aukštųjų mokyklų jungimą, santykius su MOSTA, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

LMA visuotinio susirinkimo metu salėje buvo eksponuota Technikos mokslų skyriaus nario akad. Eugenijaus Ušpuro filatelinė kolekcija, renkama nuo 1994 metų ir gausi geležinkelio pašto tarnybos 1861–1949 m. artefaktų. Branduolinės energetikos specialistas ir kolekcininkas akad. E. Ušpuras, pristatydamas eksponatus, citavo Nilsą Borą: „Pasaulyje yra du prasmingi dalykai: branduolinė fizika ir filatelija“.

LMA Organizacinio skyriaus informacija

Žr. nuotraukas