Naujienos

Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai

2019 05 02

 2019 m. balandžio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriai, Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) organizavo konferenciją-diskusiją ,,Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“.  Įžangos žodį tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, mokslų skyrių pirmininkai akad. Zenonas Dabkevičius ir akad. Vaidutis Kučinskas.    

Pranešėjas akad. Virginijus Šikšnys (VU) pristatė genomo redagavimo technologijas ir pažymėjo, kad jos atveria neribotas galimybes tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Augalų selekcijoje genomo redagavimo kelias yra žymiai trumpesnis negu medicinoje. Genomo redagavimas yra kontroliuojamas procesas ir jis neturėtų būti priskiriamas GMO.

Pranešėjas prof. dr. Gintaras Valinčius (VU Gyvybės mokslų centras) aptarė ekonominę naudą, kurią gali duoti CRISPR (genomo redagavimo) technologijų taikymas. Politikai nesiryžta pritarti, kad būtų taikomas CRISPR metodas, nors  įmonių (UAB Thermo Fisher Scientific Baltics ir kt.), kuriose gali būti  taikomas CRISP metodas, įkūrėjai ir dauguma darbuotojų yra mokslininkai ir pasirengę sėkmingai jas taikyti. Šios įmonės naudoja inovatyvias ir tik saugias technologijas, gamina aukštos pridėtinės vertės bioproduktus ir yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų. Pranešėjas pabrėžė, kad Lietuvoje tikslinga sukurti genomo redagavimo technologijų ir kompetencijos centrą moksliniams tyrimams bei verslui vykdyti.

Pranešėjas dr. Gintaras Brazauskas (LAMMC) apžvelgė genomo modifikavimo ir redagavimo metodų taikymo žemės ūkyje patirtį ir perspektyvas bei pažymėjo, kad šiuo metu pasaulyje auginama 10 genetiškai modifikuotų augalų rūšių. GMO augina 24 šalys, o importuoja 43 šalys , tarp jų ir ES. 2015 m. ES reglamentas leidžia šalims narėms pačioms pasirinkti dėl GMO augalų auginimo. Genų redagavimo (GR) metodų taikymas, skirtingai nei GMO, atitinka vartotojų lūkesčius ir yra saugus, todėl GR metodams neturėtų būti taikomi GMO apribojimai.

Pranešėjas akad. Vidmantas Stanys, pristatydamas genomo modifikavimo ir redagavimo tyrimus sodininkystėje ir daržininkystėje, pažymėjo, kad pasitelkiant genų redagavimą kuriamos vartotojui naudingos vaisių ir daržovių savybės (pvz., augalų atsparumas virusams). Genų redagavimas pasižymi labai dideliu tikslumu. 

Diskusijos dalyviai pritarė, kad genų redagavimas – tai inovatyvi technologija, daug kartų praplečianti dabartines galimybes kuriant geresnės kokybės produktus, rūpinantis žmonių ir gyvūnų sveikata. Labai svarbu išaiškinti plačiai visuomenei ir sprendimų priėmėjams genų redagavimo technologijų galimybes ir  jų privalumus,  todėl priimta konferencijos rezoliucija, kurią pasirašė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU rektorius akad Artūras Žukauskas, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskasir Kavli premijos laureatas, šios technologijos vienas kūrėjų akad. Virginijus Šikšnys. Šiai rezoliucijai pritarė ir savo parašais patvirtino dar 30 konferencijoje dalyvavę akademikų, profesorių, mokslo daktarų ir  kitų specialistų.

Rezoliucija pridedama

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų bei Biologijos, medicinos  ir geomokslų skyrių informacija

Žr. nuotraukas