• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Naujienos iš EASAC konferencijos Helsinkyje

2019 06 19

Baltijos ir Šiaurės šalių mokslų akademijų bendradarbiavimas, mokslas  ir politika, klimato kaita, – šios svarbiausios temos buvo gvildentos Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) organizuotoje konferencijoje Suomijos sostinėje Helsinkyje birželio 13–14 dienomis. Tarp 53 dalyvių iš 20 šalių mokslų akademijų dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aptarta Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo patirtis, esama situacija ir numatytos tolesnio  bendradarbiavimo galimybės. Posėdyje, kuriam pirmininkavo Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijų prezidentai prof. Jūras Banys ir prof. Ojars’as Sparitis buvo išklausytas išsamus  prof. Lars’o Walløe’o  pranešimas „Istoriniai, Baltijos ir šiaurės šalių kontaktai nuo 1990 metų“. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, siekdamos pertvarkyti  ir modernizuoti mokslo, studijų ir visą akademinę struktūrą, Baltijos šalių mokslų akademijos pirmiausia užmezgė ryšius – prasidėjo jaunųjų  ir brandžių mokslininkų vizitai į Šiaurės šalis, surengtos pirmos bendros konferencijos, Šiaurės šalių mokslo tarybos įvertino Baltijos šalių mokslo būklę ir teikė siūlymus. Lietuvos mokslo būklę 1994 m. vertino Norvegijos mokslo taryba. Pagal Šiaurės šalių ekspertų rekomendacijas buvo pradėtos  pertvarkyti  mokslo ir studijų institucijos – prie universitetų jungti arba stambinti mokslo institutai, pertvarkytos studijų ir mokslinių tyrimų programos.  Buvo prisimintas ir Vilniuje įvykęs Baltijos ir Šiaurės šalių mokslų akademijų susitikimas, kuriam išskirtinį dėmesį skyrė tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas, pakviesdamas delegacijų atstovus diskusijoms ir dalykinių pietų.

Danijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos akademijų prezidentai ar atstovai  padarė  trumpus pranešimus apie tarptautinį bendradarbiavimą, kurių medžiaga bus apibendrinta ir bus parengtos bendros rekomendacijos Baltijos–Šiaurės šalių akademijoms.  Atkreiptas dėmesys, kad dauguma akademijų, tarp jų ir Lietuvos, turi pasirašiusios dvišales bendradarbiavimo sutartis, bet to nepakanka. Pasiūlyta ir buvo pritarta ateityje pasirašyti vieną bendrą septynių Baltijos–Šiaurės šalių bendradarbiavimo sutartį.

 LMA prezidentas akad. J. Banys pateikė  informacija, kad LMA pasirašiusi sutartis su Norvegijos,  Suomijos, Estijos ir Latvijos bei  trimis Švedijos akademijomis, bet kol kas neturi sutarties su Danijos akademija.  LMA  yra 14 užsienio narių iš Baltijos–Šiaurės šalių ir tiek pat mūsų akademikų yra užsienio nariais Baltijos ir Šiaurės šalyse, tačiau  LMA neturi užsienio narių iš Suomijos ir Danijos, o Danijos ir Estijos akademijos nėra pakvietusios LMA akademikų būti užsienio nariais. Daugiausiai mokslininkų vizitais  tarpusavyje keičiasi tik Baltijos šalys ir labai mažai vykstama ar sutinkama svečių iš Šiaurės šalių. Prezidentas, apžvelgęs bendradarbiavimo patirtį, pateikė siūlymų, kaip toliau  gerinti ir plėsti ryšius. Pranešimas pridedamas.

Antroje konferencijos dalyje visos Europos akademijos trumpai papasakojo, ką nuveikė pastaraisiais metais viešindamos mokslo pasiekimus, aptarė rengtas konferencijas ir pristatymus bei siūlymus politikams. Prezidentas Jūras Banys, kalbėjo apie atnaujintą LMA interneto puslapį, kuriame pateikiama operatyvi informaciją apie LMA  ir akademikų veiklą, vykstančias konferencijas, renginius, priimtus sprendimus. Kaip pavyzdys kitoms akademijoms buvo LMA priimtos ir politikams pateiktos rezoliucijos dėl skiepijimo nuo infekcinių ligų ir dėl genų redagavimo metodo platesnio taikymo Lietuvoje ir Europoje. Išklausius visų akademijų informaciją, pasiūlyta akademijoms ir toliau  plėtoti mokslo, visuomenės ir politikų dialogą įtraukiant ir verslą. Akcentuota, kad nepriklausomo mokslo atstovai turi teikti siūlymų politikams dėl aplinkosaugos, energetikos, plastikų atliekų, transporto  organizavimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų  problemų sprendimo. Svarbiausiai, mokslininkai turi ne rengti kuo daugiau ataskaitų, bet ieškoti konsensuso sprendimams priimti. Akademijų sprendimai turi būti žinomi ne tik savose šalyse, bet pasiekti ir Europos Komisiją bei jos institucijas, nes konstatuota, kad  80 proc. teisėkūros ateina iš Briuselio.

Visame pasaulyje didėja jaunųjų akademijų aktyvumas ir reikšmė – jų balsas turi garsiai skambėti visuomenėje ir tarp politikų. Konferencijoje pasidžiaugta neseniai sukurtos Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos aktyvumu, kuri  įsitraukė į tarptautinę veiklą ir pakvietė Baltijos–Šiaurės šalių jaunuosius akademikus į forumą Lietuvoje.

 Didelis dėmesys konferencijoje skirtas klimato kaitos problemoms spręsti. Skaityti pranešimai „Klimato kaita ir žmonių sveikata“, „Aplinkos pokyčiai“, „Miškas bioenergijai“ ir kiti, kur akcentuota, kad klimato kaita yra neišvengiama. Tad kuo greitesni mokslo žiniomis pagrįsti racionalūs sprendimai padėtų sušvelninti klimato kaitos neigiamą poveikį aplinkai ir žmonijai. Mokslų akademijų reikšmė yra didžiulė vykdant  ir inicijuojant mokslinius tyrimus, rengiant tyrimo rezultatus apibendrinančias studijas bei siūlymus valdžios institucijoms, informuojant visuomenę apie esančia situaciją  ir galimus pavojus.

Daugiau informacijos

      https://www.easac.eu/

Parengė akad. Zenonas Dabkevičius