Naujienų archyvas

Vizionierius, susiejęs gyvenimą su biofarmacija

Liepos 3 d. LMA įvyko akademinė diskusija „35 metai biofarmacijos inovacijų Lietuvoje. Kaip panaudosime įdirbį?“, skirta LMA tikrojo nario, prof. Vlado Algirdo Bumelio 70-ties metų jubiliejui. Apie biotechnologijų ir biofarmacijos praeitį, dabartį ir perspektyvas, jų progresą nulėmusius žmones ir idėjas kartu su jubiliatu kalbėjosi buvęs ilgametis LMA prezidentas ir VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vedėjas prof. Benediktas Juodka, Kavli premijos laureatas, LMA tikrasis narys prof. Virginijus Šikšnys ir VU Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valinčius.

Savo karjerą daugelis jų pradėjo kaip chemikai, tačiau metams bėgant tapo biochemikais, enzimologais, biotechnologais. Diskusijoje prof. V. Bumelis prisiminė savo karjeros pradžią, kai 1984 m. tapo Genų inžinerijos laboratorijos Enzimologijos institute „Fermentas“ vedėju. Šios mokslo ir technologijų srities pažangos pagrindas, kaip pabrėžė visi diskusijos dalyviai, buvo talentingi ir smalsūs žmonės. Tokie, kaip prie ištakų stovėję taikomosios enzimologijos specialistas prof. Antanas Glemža (1938-2010), akad. Arvydas Janulaitis, dr. Vytautas Naktinis ir kiti. Specialistų rengimą reikšmingai paspartino Jubiliato iniciatyva 1994 m. VGTU įkurta bioinžinerijos katedra.

V. Bumelio asmenybėje susijungė tyrėjo, verslininko ir organizatoriaus talentas. Jis sugebėjo dar 1992 metais įkurti bendrą Lietuvos-Kinijos įmonę, iki šiol gaminančią interferoną alfa-2b. O po šešerių metų  įtikino Šveicarijos verslininkus investuoti į biofarmaciją Lietuvoje. Iš tokių nuoseklių žingsnių ir susiformavo biofarmacijos sėkmės istorija, kuri dabar iliustruojama TEVA/“Sicor Biotech“, „Thermofisher Scientific Baltics“, „Biotechpharma“  ir kitų įmonių, startuolių gausa bei jų sėkminga veikla. Dėl šių priežasčių biotechnologijos pastaraisiais metais tampa natūraliu mūsų valstybės prioritetu. Ūkio ministerija ruošia specialią biotechnologijų skatinimo ir finansavimo programą, o biofarmacijos ir biotechnologijų verslo atstovai vis drąsiau kalba, jog šios sritys artimiausiais metais galėtų sukurti 5-7% BVP.

Tuo tarpu akad. V. A. Bumelis jau planuoja naują beveik 200 mln. eurų investiciją į gamyklą „Celltechna”, kurioje bus ne tik sintetinami nauji biofarmaciniai preparatai, bet iš kamieninių ląstelių spausdinami žmogaus organai. 35-erių metų biofarmacijos istorija liudija, jog drąsiai svajojant ir ryžtingai veikiant, įmanoma pasiekti pačius aukščiausius tikslus.

Dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA specialistas ryšiams su visuomene

Žr. nuotraukas