Naujienos

Bronius Jaskelevičius: nuo Tanzybėjaus iki Lietuvos mokslų akademijos. Penkiasdešimt metų Akademijoje

Už formalios biografijos eilučių slypi įdomus žmogaus likimas. Būtų galima sukurti scenarijų kino filmui. Bronius matė, kaip pokario neramumų kulkos lėkė į tėvų namo sienas Dzūkijoje, išgyveno tetos areštą, šeimos tremtį, močiutės ir broliuko Vytauto mirtį iš bado Tanzybėjaus gyvenvietėje Krasnojarsko krašte Sibire. Ten pradėjo eiti į mokyklą, baigė septynias klases, o 2-ąją vidurinę mokyklą rusų kalba baigė Druskininkuose. Lietuvoje negalėjo mokytis, kur norėjo, nes trukdė „tamsi liaudies priešo“ praeitis. 1960 m. tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) mandatinė komisija pasakė, kad „ […] dar reikia padirbėti su komunistiniu jaunimu (t. y. komjaunuoliais)“. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus technikos mokyklą, įgijo šaltkalvio-įrankininko specialybę. Dirbo „Plastos“ gamykloje ir laikui bėgant nuo šaltkalvio-įrankininko išaugo iki konstruktoriaus ir Naujų gaminių konstravimo biuro viršininko. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakulteto vakarinį skyrių (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Mokėsi ir dirbo. Buvęs bendradarbis „Plastoje“ ir aspirantas Česlovas Sipavičius paskatino tobulėti: baigęs universitetą, 1969 metų rugsėjo mėnesį Bronius atėjo į Mokslų akademiją ir savo veiklą joje pradėjo kaip tuometinio Matematikos, fizikos ir technikos mokslų skyriaus vyriausiasis inžinierius patentiniam licenciniam darbui – konsultavo mokslininkus paraiškų išradimams ir atradimams rengimo klausimais.

⁕⁕⁕

Akademiko Povilo Brazdžiūno patarimu, 1972 m. B. Jaskelevičius įstojo į Mokslų akademijos Fizikinių techninių energetikos problemų instituto (FTEPI, dabar – Lietuvos energetikos institutas) aspirantūrą. Mokslinio darbo vadovu buvo žinomas mokslininkas prof. Adomas Mačiulis, kuris už dalyvavimą politiniuose renginiuose dėl Lietuvos laisvės buvo baustas kalėjimu.

B. Jaskelevičius aspirantūrą baigė 1975 m., apgynė disertaciją tema „Polimerinių medžiagų cheminio atsparumo didinimo difuzinio stabilizavimo metodu tyrimai“ ir pradėjo dirbti FTEPI jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Ankstesnio darbo patirtis padėjo kartu su bendradarbiais gauti du išradimus už aukštas temperatūras atlaikančių medžiagų receptūrų sukūrimą.

1977 m. B. Jaskelevičių Mokslų akademijos vadovybė pakvietė grįžti į Akademiją ir užimti Respublikinės gamtos ir visuomenės mokslų koordinavimo tarybos mokslinio sekretoriaus pareigas.

Tačiau nebuvo atsisakyta ir mokslinių interesų. Vienas įdomiausių darbų – Botanikos instituto Biodestruktorių laboratorijos (vadovas – prof. Albinas Lugauskas) sutartinis projektas su Maskvos Kosminių tyrimų institutu vertinant specialių sintetinių austinių ir plėvelės pavidalo polimerinių medžiagų biologinį atsparumą specifinėmis aplinkos sąlygomis. Tyrimų poligonas buvo įrengtas Juodkrantėje. Spėjama, kad šias medžiagas buvo ketinama naudoti kosminiuose laivuose siekiant išvengti biokorozijos. Pavyzdžių medžiagų sudėtis buvo nežinoma, visa informacija užkoduota: etiketėse nurodytas tik pavyzdžio numeris. Ir rezultatų viešai skelbti nebuvo galima.

Akademikui Algirdui Žukauskui pradėjus vadovauti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įkurtam Technikos mokslų skyriui, B. Jaskelevičius pradėjo aplinkosauginius tyrimus, vertino energetikos objektų išlakų emisijas, poveikį aplinkai ir gresiančiai klimato kaitai. Bendradarbiaujant su Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriumi, „Žmogus ir biosfera“ programos vadovu akademiku Leonardu Kairiūkščiu, Miškų mokslo institutu, Aplinkos ministerija buvo plėtojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų inventorizacija: skaičiuoti energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio, centralizuotai tiekiamos šilumos, vietinio šildymo, sąvartynų išskiriamų ir išmetamų į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂, CH₄, N₂O, NO_x, CO), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išlakų kiekiai bei vertintos procesų perspektyvos.

Vėliau B. Jaskelevičius įtrauktas į Nacionalinio klimato kaitos komiteto veiklą, kuriam buvo pavesta sukurti Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) įgyvendinimo Lietuvos Nacionalinę strategiją. Atliktų bendrų darbų rezultatas – 1996 m. LR Vyriausybė patvirtino JTBKKK įgyvendinimo Nacionalinę strategiją. Šių darbų dėka B. Jaskelevičius buvo pakviestas dirbti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Per beveik 15 pedagoginio darbo VGTU metų paskelbė mokslo straipsnių ir išleido dvi mokomąsias knygas, jam suteiktas docento vardas. VGTU Aplinkos apsaugos katedros, kurioje dirbo Bronius, vedėju buvo taip pat jaunystę priverstinai prie Sibiro upės Lenos leidęs prof. Pranas Baltrėnas. Susitikimai ir bendras darbas su panašios lemties žmonėmis rodo, kad tyliosios disidentinės Lietuvos žmonių buvo daug. Tarp jų ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas.

B. Jaskelevičius koordinavo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės prof. Gražinos Tautvaišienės inicijuotą pirmąjį LMA parengtą ir vykdytą ESF 2005–2008 m. projektą „Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą“,kurį kartu su LMA vykdė Lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Socialinių tyrimų institutas, Vilniaus universiteto Imunologijos bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutai. Šiuo metu dėmesį skiria LMA Technikos mokslų skyriaus mokslinio sekretoriaus pareigoms. Dr. Bronius Jaskelevičius sako: „dirbu čia, Lietuvos mokslų akademijoje, nes dar norisi nuveikti prasmingų darbų“.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Miglė Datkūnaitė, LMA Organizacinio skyriaus vyriaus. specialistė
Virginijos Valuckienės nuotr.