Naujienos

Adolfo Jucio akademiniai skaitymai

Šie skaitymai rengiami kasmet pagerbiant šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininką, sudėtingų atomų teorijos kūrėją akad. Adolfą Jucį. Juos organizuoja Lietuvos mokslų akademija kartu su Teorinės fizikos ir astronomijos institutu. Šį kartą renginys sutapo su akademiko 115-uoju gimtadieniu.

Skaitymų pranešėjais kviečiami Lietuvos fizikai teoretikai, pelnę LMA A. Jucio ar Lietuvos mokslo premiją, kiti svarbių mokslo rezultatų pasiekę mūsų fizikai ir užsienio svečiai. Šiemet savo darbus, kurie buvo įvertinti 2018 m. Lietuvos mokslo premija, pristatė dr. Arnoldas Deltuva. Baigęs Vilniaus universitetą, A. Deltuva tobulinosi Vokietijoje, Hanoverio universitete, po to dešimt metų dirbo Lisabonos universiteto Branduolinės fizikos centre. Sugrįžęs į Lietuvą, nutarė čia prisidėti prie aukščiausio lygio teorinės fizikos plėtros. Mokslo premija jam buvo suteikta už lengvųjų branduolių teoriją plėtojimą; tie darbai buvo vykdyti Lisabonos universitete ir labai sėkmingai pratęsti Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute.

Adolfo Jucio akademiniai skaitymai vyko Fizinių ir technologijos mokslų centre Saulėtekyje, kur dabar yra susibūrę dauguma fizikų – mokslininkų ir studentų. A. Deltuva perskaitė pranešimą „Susidūrimai ir reakcijos: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“. Jis sukūrė efektyvius teorinius metodus branduolinėms reakcijoms trijų ir keturių dalelių sistemose aprašyti, be to, pats sudarė kompiuterių programas gautoms lygtims spręsti. Tai leidžia jam, naudojantis superkompiuteriais, gauti gerą teorinių rezultatų atitikimą eksperimentiniams duomenims ir taip juos interpretuoti, atskleisti naujas reakcijų savybes. Tie rezultatai yra svarbūs siekiant geriau pažinti branduolines reakcijas, vykstančias termobranduoliniame reaktoriuje, ir vykusias Visatoje po Didžiojo sprogimo. Be to, pasirodė, kad A. Deltuvos išplėtoti metodai tinka aprašyti ir procesams, vykstantiems labai šaltų, beveik iki absoliutinio nulio atšaldytų atomų sistemose; tad tiriant šį svarbų šiuolaikinės fizikos objektą taip pat buvo gauta naujų rezultatų. Ypač susidomėję jo pranešimo klausėsi jaunieji fizikai.

Akad. Romualdas Karazija

Žr. nuotraukas