Naujienų archyvas

Hamburgo ir Baltijos šalių mokslų akademijos plečia bendradarbiavimą

Spalio 31 d. – lapkričio 1 d. Hamburge susitiko Šiaurės Vokietijos žymius mokslininkus jungiančios Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos (Academy of Sciences and Humanities in Hamburg) ir Baltijos šalių mokslų akademijų delegacijos.  Buvo  aptarta, kokiose srityse galėtų bendradarbiauti Vokietijos ir Baltijos šalių mokslininkai, kaip efektyvinti mokslų akademijų veiklą, kaip į akademijų veiklą įtraukti jaunąją  mokslininkų kartą.



Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos ir Baltijos šalių mokslų akademijų delegacijų susitikime

Hamburgo mokslų akademijos prezidentas prof. Edvinas Kreruzeris, savo įvadine kalba kviesdamas susitikimo dalyvius diskusijai, pažymėjo, kad daugelio Vokietijos mokslų akademijų vidutinis akademikų amžius yra 60–65 metai. Nėra žemutinės akademikų amžiaus ribos, tačiau Hamburgo akademijoje emeritais tampama, sulaukus 70 metų. Siekiant į akademijų veiklą įtraukti jaunuosius aktyvai dirbančius mokslininkus daugelyje šalių kuriamos jaunosios akademijos. Hamburge dar tik planuojama kurti jaunąją akademiją. Taip pat buvo kviesta pagalvoti, kaip savo veiklą ir bendravimą turi organizuoti akademijos  skaitmeninių technologijų amžiuje – veiklos aprašymas, susirašinėjimai, kvietimai į renginius jau pateikiami skaitmeniniu formatu, o kaip organizuoti susitikimus ir renginius, kai kelionė yra ilgesnė nei pats susitikimas ar konferencija. Mokslų akademijų veikla ir jos rezultatai  turi būti labiau matomi visuomenei ir politikams, tačiau kyla klausimas, ar akademijos veikla turi būti skelbiama socialiniuose tinkluose, ar daugiau pasitikėti tradicinėmis informavimo priemonėmis – televizija, radiju, laikraščiais? Visų akademijų atstovai pažymėjo, kad stengiamasi operatyvią informaciją skelbti akademijų tinklalapiuose ir apie veiklą informuoti periodiniuose ar vienkartiniuose leidiniuose, o socialiniams partneriams siunčiant individualizuotą informaciją. Kai kurios akademijos yra labai aktyvios ir socialiniuose tinkluose.

Edvinas Kreuzeris taip pat pristatė Hamburgo priešakinių tyrimų institutą (Hamburg Institute for Advance Study, HIAS) ir pažymėjo, kad analogiškus institutus, kuriuos jungia asociacija, turi visos Vokietijos žemės. Valstybė ir daugelis fondų remia priešakinių tyrimų institutus, o institutai moka mokestį asociacijai – skėtinei organizacijai. Svarbu tai, kad HIAS įsteigė fondą karjerą pradedantiems užsienio jauniesiems mokslininkams, kuriuo galės naudotis ir Baltijos šalių mokslininkai – tarptautinio lygio mokslinius tyrimus vykdantys jaunieji mokslų daktarai galės atvykti trumpalaikių, iki 3 mėn., vizitų / stažuočių. Apie fono veiklą, projektus ir konkursus informaciją gaus bei ją platins ir Hamburgo MA partneriai.

Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademiją ir Baltijos šalių mokslų akademijas pristatė jų vadovai

Hamburgo mokslų akademijos tarybos narys prof. Andreasas K. Engelis  pristatė 2020 m. startuojantį Hamburgo jaunosios akademijos kūrimo projektą. Jau gautas finansavimas ir numatoma steigti Jaunąją, 20 narių jungiančią, akademiją. Nariais galės būti Šiaurės Vokietijos tik akademinėse institucijose dirbantys mokslų daktarai, kadencijos trukmė – iki 3 metų. Bus teikiama parama Jaunosios akademijos narių mobilumui ir konferencijų, mokslo rezultatų sklaidos bei bendradarbiavimo skatinimo renginių organizavimui. Už gaunamą paramą bus prašoma ir metinių Jaunosios akademijos narių veiklos ataskaitų. Šiuo metu rengiamas rinkimų reglamentas, todėl Hamburgo akademijai buvo labai svarbu išgirsti apie Baltijos šalių patirtį šioje srityje.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys perskaitė pranešimą apie LMA Jaunosios akademijos kūrimą ir jos vienerių metų veiklą. Malonu buvo pasidalyti patirtimi ir pasidžiaugti, kad Lietuva, atsiliepdama į pasaulines tendencijas, laiku įkūrė Jaunąją akademiją ir turi jau gražios patirties šioje srityje. Plačiau  

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys

Estijos MA prezidentas prof. Tarmo Soomerė papasakojo apie Estijos Jaunosios akademijos kūrimą ir  dviejų metų patirtį, laimėjimus ir iškilusius kai kuriuos sunkumus: akademija neorganizavo Jaunųjų akademijos narių rinkimų, nes narius nominavo mokslo institucijos, ir mažiau koordinavo veiklą, o  Jaunosios akademijos nariai savarankiškai priėmė daug skubotų, nepakankamai apgalvotų sprendimų. Dabar tobulinamos rinkimų ir veiklos tvarkos. Estijoje Jaunosios akademijos nariais yra renkami aktyvūs jaunieji mokslininkai iki 37 metų ir jų kadencija tęsiasi iki 41 metų. Renkama iki 33 narių.

Latvijos MA prezidentas prof. Ojarsas Sparitis pabrėžė, kad kiekviena šalis turi skirtingą patyrimą. Latvijoje nėra jaunosios akademijos, bet aktyviai veikia Jaunųjų mokslininkų sąjunga. Jos privalumas yra tas, kad į sąjungos veiklą yra įtraukiama nemažai aktyvaus jaunimo, bet trūkumas tas, kad sąjunga veikia kaip asociacija, jungianti ne tik mokslininkus, bet ir studentus, bakalauro ir magistro laipsnį turinčius narius, gyvena iš narių mokesčių ir projektinės veiklos, jos aktyvumas yra banguojantis ir priklauso tik nuo vadovybės bei narių aktyvumo. Mokslo akademija neturi didelės įtakos asociacijos veiklai ir bendrauja tik kaip partneriai.



Iš kairės: Latvijos MA prezidentas prof. Ojarsas Sparitis, Lietuvos MA prezidentas akad. Jūras Banys, Hamburgo mokslų akademijos prezidentas prof. Edvinas Kreruzeris, Estijos MA prezidentas prof. Tarmo Soomerė 

Aptartos  bendradarbiavimo galimybės fizinių ir technologijos (nanomokslai, fotonika, dalelių fizika, civilinė inžinerija), žemės ūkio (iššūkiai ir sprendimai priekrantės regionuose), medicinos (gastroenterologija ir genetika), istorijos ir literatūros (Vokietijos ir Baltijos šalių istorija bei kalbos; Baltijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimas; kultūros paveldo išsaugojimas), politikos ir socialinių (tiksliųjų ir humanitarinių mokslų vieta moderniame pasaulyje, politikų ir mokslininkų bendradarbiavimo tobulinimas) mokslų srityse. Be abejo, temų skaičius gali būti didinamas ar mažinamas atsižvelgiant į akademijų narių aktyvumą ir poreikius.

Buvo nutarta, kad toliau akademijų atstovai kasmet rengs susitikimus vis kitose šalyje. Kitas susitikimas įvyks 2020 m. rudenį Estijoje, vėliau Latvijoje ir Lietuvoje. Pasirašytos Hamburgo ir Baltijos šalių akademijų dvišalės bendradarbiavimo sutartys, tarp jų ir Lietuvos. Plačiau

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius
Nuotraukų autorius Janas Vilkenas  (Jann Wilken)