Naujienos

Konferencija „Žiedadulkių tyrimai: mokslo pažanga ir naujovių taikymas“

Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamos tęstinės mokslinės konferencijos „Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje“. 2019 m. lapkričio 7 d. LMA mažojoje salėje įvykusi konferencija jau buvo penktoji, ši kartą skirta žiedadulkių tyrimams. Rengėjai – LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcija, Gamtos tyrimų centras ir Šiaulių universitetas.

Augalų žiedadulkės vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose kaip genetinės informacijos pernešėjos ir energijos šaltinis. Žmonija nuo neatmenamų laikų naudoja žiedadulkes kaip koncentruotą,  vitaminais turtingą maisto papildą. Šiandien žinios apie žiedadulkes svarbios nuo prieš tūkstančius metų buvusios augalijos ir klimato rekonstrukcijai iki pagalbos alergijos pažeistiems asmenims.

Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos pirmininkas akad. Mečislovas Žalakevičius, Lietuvos mokslų akademijos  Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė, Lietuvos mokslų akademijos  Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Alergologijos komisijos pirmininkė akad. Rūta Dubakienė, Lietuvos mokslų akademijos  viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto dr. Violeta Čeksterytė

Konferenciją atidarė prof. dr. Ingrida Šaulienė pranešimu „Aerobiologijos žinios ir taikymo aspektai“, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas aerobiologijai. Darbai reikšmingi sprendžiant biologinės įvairovės ir klimato kaitos, urbanizacijos ir visuomenės sveikatos bei kultūros paveldo ir kriminalistikos uždavinius.

Šiaulių universiteto prof. Ingrida Šaulienė

Doc. dr. Lauros Šukienės pranešimu pristatytos oru plintančių biologinės kilmės dalelių nustatymo technologijos, dabartiniu metu pasaulyje kuriami ir tobulinami inovatyvūs įrankiai, leisiantiems automatizuoti šį procesą. Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja tokių technologijų bandymuose. Dr. Violetos Čeksterytės pranešimas „Lietuvos medingųjų augalų žiedadulkių morfologiniai ir proteominiai tyrimai“ supažindino su meduje esančių žiedadulkių sudėtimi ir kiekiu, parodančiu, iš kokių augalų suneštas medus. Medaus kilmės nustatymas pagal būdingus žiedadulkių baltymus charakterizuoja Lietuvos augmenijos specifiškumą, jo kokybišką paruošimą ir funkcionalumą. Dr. Ilona Kerienė pranešime „Anemofilinių augalų žiedadulkių ekstraktų antigrybinės savybės“ supažindino su žiedadulkėse gausiais antigrybinėmis savybėmis pasižyminčiais fenoliniais junginiais. Tyrimais siekiama rasti priemones, kurių taikymas padėtų apsaugoti maisto produktus nuo mikroskopinių grybų taršos. Dr. Miglės Stančikaitės pranešimas „Žiedadulkės – laiškas iš praeities“ pristatė žiedadulkių analizės pagrindu Lietuvos mokslininkų atliktų klimato dinamikos, paleoaplinkos sąlygų, gyventojų istorijos tyrimų rezultatus. Iškastinių žiedadulkių spektro tyrimas leidžia nustatyti gamtinių ir antropogeninių veiksnių nulemtus paleoaplinkos pokyčius, įvertinti jų erdvinę bei chronologinę sklaidą. Gyventojų ūkio dinamika, kultūrinių augalų geografinis paplitimas nagrinėjami pasitelkiant iškastinių žiedadulkių tyrimus.

Gamtos tyrimų centro dr. Miglė Stančikaitė ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos sekcijos pirmininkas akad. Mečislovas Žalakevičius

Konferencijos pranešėjai sulaukė daugybės klausimų, vyko įdomios diskusijos. Konferencijos rezoliucijoje konstatuota, kad atsižvelgiant į aukštą Lietuvoje vykdomų tyrimų tarptautiškumą ir gautus įdomius rezultatus būtina plėtoti tarpdalykinius žiedadulkių tyrimus ir jų pagrindu kurti inovatyvius produktus bei paslaugas.

Akad. Mečislovas Žalakevičius,  LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus
Bendrosios biologijos sekcijos ir konferencijos pirmininkas
Virginijos Valuckienės nuotraukos