Naujienos

Akademinis disputas „Iš kunigaikščių Radvilų istorijos: Lietuvos evangelikų reformatų nekropolis Kėdainiuose“, skirtas Reformacijos dienai

2019 lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje buvo paminėta praeitais metais LR Seimo į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Reformacijos diena. Renginį organizavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ bei Kėdainių krašto muziejus.Renginį vedė Radvilų palaidojimų Dubingiuose tyrimų grupės vadovas archeologas, Nacionalinės mokslo premijos laureatas prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Iš kairės: Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkasDonatas Balčiauskas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas, VU Istorijos fakulteto prof. dr. Raimonda Ragauskienė

Gausiai susirinkę renginio dalyviai buvo supažindinti su kai kuriais mokslinių tyrimų projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ rezultatais – didžiausio evangelikų reformatų nekropolio buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – kunigaikščių Radvilų ir kitų evangelikų reformatų palaidojimų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje istoriniais tyrimais.

Renginio dalyviai klausosi choro „Giesmė“ atliekamo Reformacijos himno

Buvo perskaityti trys didelio dėmesio sulaukę, gausiai iliustruoti pranešimai. Prof. dr. Raimonda Ragauskienė pateikė duomenis apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje palaidotų devynių kunigaikščių Radvilų(5 suaugusiųjų ir 4 vaikų) sveikatą, prof. dr. Deimantas Karvelis išanalizavo dviejų evangelikų reformatų bažnyčių Kėdainiuose statybą ir rekonstrukcija, o prof. dr. Aivas Ragauskas aptarė  ikonografijos ir evangelikų reformatų bažnytinių mirčių metrikų knygų informaciją apie evangelikų reformatų palaidojimus mieste. XVI a. vid. – XVII a. pr. jie buvo laidojami kapinėse prie šv. Jurgio bažnyčios, vėliau tiek evangelikų reformatų bažnyčioje ir kapinėse Jonušavoje, tiek didžiojoje bažnyčioje bei kapinėse miesto centre. XVIII a. pab. – XIX a. pirmoje pusėje evangelikai reformatai buvo laidojami naujose kapinėse prie Smilgos upės, kurios vėliau buvo paskirtos stačiatikiams, o evangelikų reformatų palaidojimai iki pat 1940 m. vyko kapinėse Jonušavoje.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius. Nuostabiomis  giesmėmis renginį meniškai papuošė choras „Giesmė“ (vadovė Gražina Petrauskaitė).

Parengė prof. Aivas Ragauskas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Galerija