Naujienų archyvas

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai

2019 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje LMA nariai antrą kartą rinko Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narius. Jų skaičius išaugo iki dvidešimties. Naujieji dešimt narių jau yra daug pasiekę profesinėje sferoje. Dauguma jų ne tik atlieka mokslinius tyrimus, bet taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savo žiniomis dalijasi su studentais.

Doc. dr. Vytautas Rinkevičius (Vilniaus universitetas) yra baltistas, baltų ir slavų istorinės akcentologijos ir prūsų kalbų tyrėjas. 2009 m. apgynė disertaciją „Prūsų kalbos kirčiavimo sistema“, kurioje pirmą kartą baltistikos istorijoje atkuriamas išsamus sinchroninis prūsų kalbos kirčiavimo sistemos vaizdas ir nustatomos šios sistemos raidos tendencijos, remiantis tyrėjo sukurta kompiuterine duomenų baze ir šiuolaikiška morfologinės akcentologijos koncepcija. Išleido monografiją „Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1” (Vilnius, 2015), kurioje pristatomos baltų ir slavų kalbų kirčiavimo sistemos, jų kilmė ir raida. Kitoje monografijoje „Altpreußisch: Geschichte – Dialekte – Grammatik“ (Hamburg: Baar, 2017) aprašyta prūsų kalbos gramatinė sistema, jos kilmė ir raida šiuolaikinės indoeurapeistikos mokslo pasiekimų kontekste. Jo parašyta ir išleista studijų knyga „Prūsistikos pagrindai“ (Vilnius, 2015) laikytina kompetentingai ir patraukliai parašytu šiuolaikiniu prūsistikos įvadu.

Dr. Tomas Petreikis (Vilniaus universitetas) atlieka knygos kultūros tyrimus, kurie šiuo metu suvokiami kaip komunikacijos ir informacijos mokslų, gimusių socialinių ir humanitarinių mokslų sankirtoje, dalis. Tiria knygos kultūros klausimus, gilindamasis į regioninę reiškinio specifiką. Yra paskelbęs fundamentinių ir taikomųjų knygotyros, knygos istorijos, kultūros istorijos, šaltiniotyros, bibliografijos darbų. Priklauso Martyno Mažvydo ir Simono Daukanto bibliofilų klubams, turi ekspertinio vertinimo patirties leidybos sektoriuje.

Fizikas teoretikas dr. Jevgenij Chmeliov (Vilniaus universitetas) savo mokslinius tyrimus papildo eksperimentine veikla. Šio universalaus mokslininko reiškinių modeliavimo laukas – nuo perovskitų saulės energetikoje iki sudėtingų sistemų biologijoje. Jis yra Europos ir tarptautinių moksleivių fizikos olimpiadų Lietuvos komandos vadovas, taip pat 2020 m. Lietuvoje vyksiančios Tarptautinės moksleivių fizikos olimpiados akademinio komiteto narys. Šiuo metu kartu su bendraautoriais rengia kvantinės mechanikos vadovėlį.

Dr. Aldona Balčiūnaitė (Fizinių ir technologijos mokslų centras) tiria kuro elementuose naudojamų katalizatorių savybes ir ieško naujų katalizatorių. Mokslininkės darbai gerai žinomi pasaulio elektrochemikams ir yra svarbūs kuro elementų ir baterijų mokslo ir technologijos pažangai. Ji yra trijų Lietuvos patentų bendraautorė. 2018 m. yra gavusi LMA jaunųjų mokslininkų stipendiją.

Veterinaras dr. Aleksandr Novoslavskij (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) darbuojasi maisto mikrobiologijos, molekulinės mikrobiologijos srityje. Šių tyrimų tikslas – veterinarijai, gyvulininkystei ir visuomenės sveikatai aktualių bakterijų kontrolė maisto reikmėms auginamuose gyvūnuose. Tyrimų rezultatai aktualūs plėtojant maisto pramonę ir kuriant kokybiškas, saugias žaliavas bei produktus. Atliekamų tyrimų pagrindu kuriamos kontrolės ir prevencinės priemonės mažinant patogeninių bakterijų skaičių žemės ūkio produkcijoje, jos gamybos bei perdirbimo procese. Mokslininkas taip pat dalyvauja edukacinėje veikloje (Erasmus+ veiklos Lenkijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje), Lietuvos mikrobiologų draugijos veikloje.

Dr. Giedrius Gasiūnas (Vilniaus universitetas) tiria bakterijų apsaugos nuo virusų CRISPR-Cas sistemų mechanizmus ir į jų sudėtį įeinančių nukleazių savybes. Šių sistemų tyrimai lėmė genų redagavimo technologijos proveržį. Doktorantūros metu, vadovaujant akad. Virginijui Šikšniui, jis vienas pirmųjų nustatė „molekulinių žirklių“ – CRISPR-Cas9 baltymo veikimo mechanizmą. Šis atradimas sukėlė revoliuciją genų redagavimo srityje. Publikacija žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pacituota jau 886 kartus. JAV, Europoje, Japonijoje ir Eurazijoje suteikti patentai, dengiantys kertinę technologijos dalį. 2017 m. su bendraautoriais pelnė Lietuvos mokslo premiją.

Dr. Jurgita Skiecevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) tiria uždegiminių žarnyno ligų genominius pakitimus ir virškinamojo trakto mikrobiomo sudėtį, nagrinėja ligų patogeninius mechanizmus, ieško biožymenų ligų diagnostikai ir gydymui. Ji bendradarbiauja su Oto fon Gerikės (Otto von Guericke) ir Kristiano Albrechto (Christian Albrecht) universitetų Vokietijoje, Makso Planko (Max Planck) Evoliucinės biologijos instituto, Oslo universiteto, Brodų (Eli and Edythe L. Broad) instituto JAV bei kitomis mokslininkų grupėmis.

Agronomės Dr. Ritos Armonienės (LAMMC) tyrimų tikslas – nustatyti naujus žieminių kviečių genus, aktyvuojamus žemose temperatūrose, ir įrodyti jų įtaką grūdinimosi procese. Tai leis sukurti atsparesnes šalčiui žieminių kviečių veisles. Kita mokslinių tyrimų kryptis – naujo genetinio potencialo nustatymas NordGen genų banko žieminių kviečių kolekcijoje. Taip pat vykdo tyrimus, kurie padės įsteigti pigią fenotipavimo laboratoriją augalų vaizdavimui ir analizei. Moksliniai dr. R. Armonienės darbai įvertinti LMA premija ir Švedijos stipendija. Dalyvauja „BalticWheat“ tinklo veikloje, siekiant tvaraus kviečių auginimo Baltijos jūros regione, Europos augalų fenotipavimo tinklo veikloje. Vykdo projektą Nacionalinėje Suomijos augalų fenotipavimo stotyje Helsinkio universitete.

Dr. Gediminas Stankūnas – Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, turintis daugiau nei 13 metų mokslinę patirtį tiriant branduolių sintezę fizikoje ir inžinerijoje. Jis atlieka neutronų srautų ir radiacinių procesų pernašos modeliavimą branduoliniuose įrenginiuose ir rezultatų analizę. G. Stankūnas dalyvauja didžiausiame H2020 projekte „EUROfusion“. Pagrindinė tiriamojo darbo sritis apima jonizuojančios spinduliuotės apsaugos priemonių modeliavimą ir nustato galimą apšvitą bei dozės galias branduolių sintezės reaktoriuose. KTU studentams dėsto „Branduolio ir dalelių fizikos“ kursą. G. Stankūno darbai branduolių sintezės, neutronikos ir radiacinių tyrimų srityse įvertinti Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendija (2015 m.).

Dr. Remigijus Paulavičius (Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas) yra Bloko grandinių technologijų grupės vadovas. Aktyviai bendradarbiauja su verslo įmonėmis. „Blockchain“ sprendimai plačiausiai taikomi finansų srityje, todėl bendradarbiauja ir su Lietuvos banku. Paskelbė kolektyvinę monografiją (kartu su prof. Juliumi Žilinsku) „Simplicial global optimization“.

LMAJA nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras LMAJA narių skaičius ilgainiui turi pasiekti 40.

Lietuvos mokslų akademijos informacija