Naujienos

Kaip klimato kaita keičia Lietuvos vandenis?

Gruodžio 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) LMA Vandens taryba ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius surengė seminarą-diskusiją „Klimato kaita ir vandens telkiniai: iššūkiai ir galimi sprendimo būdai“. Renginys sulaukė didelio mokslo, visuomeninių, gamybinių organizacijų ir valdymo institucijų atstovų dėmesio.

Pranešimą apie dabartines klimato kaitos tendencijas skaitė Vilniaus universiteto prof. Arūnas Bukantis. Jis pažymėjo, kad globali oro temperatūra nuo 1880 m. pakilo beveik 1.0 °C, atmosferoje CO₂ kiekis padidėjo 47 proc., CH₄ – 159 proc., o N₂O – 23 proc. Pasaulinio vandenyno lygis nuo 1901 m. pakilo 20 cm, Baltijos jūros lygis ties Klaipėda – 15 cm. Lietuvoje kyla vidutinė metinė oro temperatūra, didėja metinis kritulių kiekis. Daugėja ekstremalių karščių (>30 °C), didėja garingumas, mažėja Baltijos jūros leduotumas, speigų pasikartojimas, dienų skaičius su krituliais ir įšalo gylis bei jo trukmė. 2015 m. ir 2018 m. Lietuvoje buvo patys šilčiausi nuo 1778-ųjų.

Dr. Jurga Arustienė, atstovaujanti Lietuvos geologijos tarnybai, pranešime analizavo klimato kaitos poveikį požeminio vandens ištekliams. Akad. Jūratė Kriaučiūnienė iš Lietuvos energetikos instituto kalbėjo apie Lietuvos upių hidrologinio režimo dėsningumus. Tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais stebimas žiemos laikotarpio upių nuotėkio didėjimas, pavasario nuotėkio mažėjimas bei nežymūs vasaros ir rudens sezonų nuotėkio pokyčiai. Maksimalūs pavasario potvynių debitai buvo stebimi anksčiau. Per daugiametį laikotarpį vidutinis metinis Nemuno upės nuotėkis mažėjo (ypač ryškiai pastaruoju 35 m. laikotarpiu). Ši tendencija išliks ir ateityje: prognozuojama, kad 2016–2035 m. nuotėkis sumažės vidutiniškai 6,5 proc., o 2081–2100 m. – iki 16,3 proc.



Akad. Jūratė Kriaučiūnienė

Akad. Arvydas Povilaitis iš Vytauto Didžiojo universiteto pristatė prognozuojamus azoto ir fosforo srautų pokyčius Lietuvos upėse, taip pat naujus inžinerinius sprendimus pasklidusiai vandenų taršai mažinti. Buvo pažymėta, kad su klimato kaita prognozuojama ir didesnė biogeninių medžiagų prietaka į Lietuvos upes iš pasklidųjų taršos šaltinių. Dėl upių nuotėkio pokyčių tai tampa ypač aktualia problema žiemos laikotarpiais ir padažnėjusių stiprių liūčių metu vasarą. Siekiant derinti žemės ūkio poreikius ir aplinkosaugos tikslus jis siūlė taikyti kokybiškai naujas technologijas žemių sausinimo sistemose.

Apie klimato kaitos poveikį pelkėms ir pelkiniams ežerams kalbėjo dr. Julius Taminskas, o dr. Tomas Virbickas (abu iš Gamtos tyrimų centro) pristatė klimato kaitos poveikį žuvų bendrijoms natūraliose ir pakeisto hidrologinio režimo upėse. Pranešėjas atkreipė ypatingą dėmesį į hidroelektrinių (HE) daromą poveikį žuvims. Nustatyta, kad drėgnais metais HE poveikis sąlyginai nedidelis, tačiau jis tampa reikšmingu sausmečiu, kai HE pradeda praleidinėti tik gamtosauginį debitą, kuris nėra nekenksmingas aplinkai. Tikėtina, kad su klimato kaita tokių problemų gali tik didėti, todėl siūloma pereiti prie ekologinio debito (E-flow; BVPD). Klaipėdos universiteto prof. Inga Dailidienė skaitė pranešimą apie Kuršių marių ekosistemos pokyčius. 



Priekyje LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. A. Povilaitis

Visi pranešėjai sulaukė daug klausimų, vyko įdomi diskusija. LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. A. Povilaitis renginio dalyvius kvietė diskutuoti, ar esame pasiruošę klimato kaitos iššūkiams. Seminare kalbėjo įvairių sričių mokslininkai, specialistai-praktikai, Aplinkos ministerijos ir įvairių visuomeninių, aplinkosauginių organizacijų atstovai. Visiems buvo smalsu, kokiam scenarijui reikia rengtis? LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius, dėkodamas už puikiai organizuotą renginį, akcentavo, kad mokslininkai klimato kaitos klausimais daug dirba ir modeliuoja, tačiau modelius reikia nuolat tikrinti ir tobulinti, nes gamta įneša savų pataisų. Seminaro dalyviai išreiškė viltį, kad pagal savo kompetencijas visi šalies ūkio sektoriai įsiklausys į mokslininkų rekomendacijas ir tinkamai priims  klimato kaitos iššūkius.

Akad. Arvydas Povilaitis, LMA Vandens tarybos pirmininkas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA