Naujienos

LMA narių visuotinis susirinkimas

2020 m. vasario 25 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Posėdį vedęs LMA prezidentas Jūras Banys pristatė renginio svečius – inauguruojamus LMA užsienio narius Estijos MA prezidentą Tarmą Somerę (Tarmo Soomere), Talino universiteto profesorių Reiną Raudą (Rein Raud), Estijos Respublikos ambasadorę Janą Vanaveski (Jana Vanaveski) ir ūkio ir kultūros reikalų patarėją Martą Tarmaką (Mart Tarmak), LMA konkursų laureatus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį ir komisijos Programų direktorę dr. Viliją Ragaišienę. Prezidentas kalbėjo, kad LMA sukvietė sveikinti jaunuosius tyrėjus kaip tik tada, kai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje svarstoma mokslui ir inovacijoms aktuali ES parama.

Susirinkusieji tylos minute pagerbė akademikų Marijaus Arvydo Šliogerio ir Edvardo Gudavičiaus atminimą. Vėliau 70 metų jubiliejaus proga buvo pasveikintas akademikas Vilijandas Bagdonavičius.

Inauguruojamų LMA užsienio narių T. Somerės ir R. Raudo diplomų tekstą paskelbė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, LMA prezidentas jiems įteikė nario ženklus ir diplomus.

Akademikas T. Somerė inauguraciniame pranešime kalbėjo apie šiuolaikinio mokslo ir jo atstovų – mokslininkų – santykį su visuomene bei jos lūkesčiais. Esminis iššūkis XXI amžiuje – ne tik kurti žinias, bet kuo geriau perduoti jas kitiems. Ypač turint omenyje, kad nūnai pasitikėjimas mokslu ir ekspertais apskritai yra susvyravęs. Mokslininkams dabar ypač svarbu suprasti, kaip visuomenė interpretuoja tas žinias. Todėl nuolat turime savęs klausti: ką galvoja žmonės ir visuomenė, ką ji žino ir kaip visuomenė pasinaudotų teisingu atsakymu. Autoriaus tekstas pridedamas

LMA užsienio narys Estijos MA prezidentas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere)

Akademikas R. Raudas akcentavo, kad mokslininkus vienija noras kvestionuoti tai, kas yra akivaizdu. Netgi įskaitant pačios tikrovės vertinimo kriterijus. Ir tai svarbu, nes tikrovė humanitarinių ir socialinių mokslų srityje pastaraisiais dešimtmečiais pakito. XX a. pabaigoje „sulūžo“ hierarchinis kultūros modelis. Jau nebėra prasmės kalbėti apie aukštąją ir populiariąją kultūrą, nepriimtina ją reitinguoti. Ji tapo, Zigmunto Baumano (Zygmunt Bauman) žodžiais tariant, takiąja galia. R. Raudo manymu, tai teigiami poslinkiai, nes dabar galime drąsiai ir laisvai rinktis kultūros produktus, nesijausdami išgamomis. Kultūrą būtų galima apibrėžti kaip mūsų pasauliui, pasaulėžiūrai reikalingų įprasminimo išteklių sistemą. Svarbu suvokti, kad kultūrinės prasmės migruoja, o kultūros procesas iš esmės neturi krypties. Ir būtent dėl to atviros kultūros koncepcija yra perspektyviausia, nes ji leidžia visuomenei ir individui vystytis, kurti ir taikyti kultūros inovacijas. Kai konservatyvi, grynumą siekianti išlaikyti uždaroji kultūra atsiduria sunykimo pavojuje.



LMA užsienio narys Talino universiteto profesorius Reinas Raudas (Rein Raud)

Susirinkimą pratęsė LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslo darbų konkursų laureatų apdovanojimai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2019 metų LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius. Remiantis konkurso rezultatais, paskirta dešimt jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premijų bei keletas pagyrimo raštų, kuriuos įteikė LMA prezidentas J. Banys.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė dr. Martynas Jakulis (Vilniaus univesitetas – VU) ir dr. Ineta Žičkutė (Kauno technologijos universitetas – KTU), o pagyrimo raštas įteiktas dr. Jolitai Čeičytei (KTU). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premijomis įvertinti dr. Sima Rekštytė (VU) ir dr. Aleksejus Žarkovas (VU). Pagyrimo raštas įteiktas dr. Marijonui Tutkui (VU, Fizinių ir technologijos mokslų centras – FTMC). Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje laureatų diplomai skirti dr. Giedrei Trakinienei (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir dr. Rapolui Žilioniui (VU Gyvybės mokslų centras – VU GMC), o pagyrimo raštą gavo dr. Justas Dainys (Gamtos tyrimų centras). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje įvertinti dr. Karolina Barčauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras – LAMMC) ir dr. Juliana Lukša (Gamtos tyrimų centras). Technikos mokslų skyriuje – dokt. Linas Jonušauskas su dr. Dariumi Gailevičiumi (VU) ir dr. Marijanas Jurgo (Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Pagyrimo raštas įteiktas dr. Gintarei Kručaitei (KTU).

Apdovanoti ir LMA Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslo darbų konkursų laureatai. LMA prezidiumo nutarimą dėl 2019 metų LMA Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkurso laimėtojų perskaitė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius, o diplomus iškilmingai įteikė LMA prezidentas J. Banys. Paskirta keturiolika aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso premijų bei keli pagyrimo raštai. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje diplomai įteikti magistrėms Daliai Aleksandravičiūtei (Vilniaus dailės akademija - VDA), Monikai Aleksei (Čeponytei) (Vytauto Didžiojo universitetas – VDU), Eglei Dmukauskaitei (VU) ir Aistei Žvinytei (VDA). Pagyrimo raštas – magistrantui Pauliui Balsiui (VDU). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: magistrams Mantui Lukauskui (KTU), Vaidai Paketurytei (VU), Gintarei Plečkaitytei (VU). Pagyrimo raštas skirtas magistrui Ignui Čipliui (VU GMC). Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje įvertintos magistrės Enrika Juzėnaitė (VU) ir Gunda Petraitytė (VU). Pagyrimo raštas įteiktas magistrantei Giedrei Skliutei (VU GMC). Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje laureatėmis pripažintos magistrantės Aušra Bakšinskaitė (LAMMC, VDU) ir Urtė Stulpinaitė (LAMMC, VDU), o Technikos mokslų skyriuje – magistrė Dovilė Kuizinienė (VDU), magistrantė Gabrielė Šarapajevaitė (KTU) ir magistras Edvinas Skliutas (VU). Pagyrimo raštas skirtas magistrantui Dovydui Blaževičiui (KTU).


Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Vaida Buivydienė

Įteikus apdovanojimus, atėjo metas dar vienai ceremonijai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimams, kurie tradiciškai skiriami sklandžiausia lietuvių kalba parašytų 2019 metų LMA konkursams teiktų darbų autoriams. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas A. Antanaitis kalbėdamas pasidžiaugė, kad beveik visų vertintų mokslo darbų lietuvių kalba buvo sklandi ir taisyklinga. Taigi šalies mokslininkai tiesia kalbai kelią į ateitį, stato lietuvių kalbos mokslo rūmą. Taip sutapo, kad šiemet apdovanojimais įvertinti tik humanitarinių mokslų atstovai, tačiau ankstesniais metais buvo apdovanoti ir kitų mokslo sričių mokslininkai. A. Antanaitis paskelbė šių metų laureatus, kuriais pripažinti Vaidos Buivydienės mokslo darbas „Lietuvių bendrinės kalbos su(si)kūrimo sociokultūrinės aplinkybės XX a. pirmojoje pusėje: pradžios mokyklų gimtosios kalbos vadovėlių turinio ir kalbos norminimo bruožai“ (VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas); Ernestos Kazakėnaitės daktaro disertacija „XVI–XVII a. liuteronų latviškųjų Biblijos fragmentų sąsajos su Glücko Biblijos vertimu (1685–1694)“ (VU Filologijos fakultetas; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir Monikos Triaušytės magistro darbas „Kalbinės gimtinės (savi)vertė ir kalbinės aplinkos percepcija: paribio žemaičių vaizdiniai“ (VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas).

Susirinkimo pabaigoje buvo priimtas nutarimas dėl administracinės paskirties nekilnojamojo LMA turto. Anksčiau vykusiame LMA prezidiumo posėdyje buvo nutarta nesutikti patikėjimo teise valdomo LMA pastato perduoti Turto bankui valdyti centralizuotai ir tam susirinkimo dalyviai vienbalsiai pritarė. Be to, Prezidentas paprašė skirti iki 1,2 proc. sumokėto 2019 m. gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos mokslų akademijai, kuri paramą naudos jauniesiems mokslininkams skatinti, konferencijoms, seminarams ir diskusijoms rengti, mokslo rezultatų sklaidai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA