Naujienų archyvas

Naujausios kviečių veislės Lietuvos ūkininkams, perdirbėjams ir vartotojams

Išplitus pasaulyje COVID-19 virusui ir Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, įvedus karantiną, Lietuvos mokslų akademijos vadovybė, įvertindama, kad nėra galimybės organizuoti konferencijų, seminarų, diskusijų ir kitokių renginių,  pakvietė visus Akademijos narius – akademikus – ir darbuotojos dalytis LMA leidiniuose bei svetainėje operatyviausia, įdomiausia informacija, atitinkančia LMA veiklos misiją, tikslus ir uždavinius. Skelbiame akad. Vytauto Ruzgo, ilgamečio augalų selekcininko, 23 duoninių javų naujų veislių bendraautoriaus  ir kolegos dr. Žilvino  Liatuko - 18 veislių bendraautoriaus, 2010 m. Lietuvos mokslo premijos laureatų straipsnį apie kviečių selekciją ir naujausias veisles.

Naujausios kviečių veislės Lietuvos ūkininkams, perdirbėjams ir vartotojams
Akad. Vytautas Ruzgas, dr. Žilvinas Liatukas

Lietuvoje žieminių kviečių selekcija pradėta seniai, dar 1922 m. ir tęsiama be pertraukos iki šiol – toks augalų selekcijos bruožas ir pas mus, ir visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad pasaulyje selekcijos indėlis kasmet derlingumą padidina apie 50 kg grūdų iš hektaro, tiek gaunama tobulinant augalo genetines savybes. Augintojams nuolat reikia naujų veislių, nes besikeičiantį agrotechninį lygmenį turi atitikti ir nauji augalų genotipai.

Žieminiai kviečiai Lietuvoje – plačiausiai auginami žemės ūkio augalai, jie užima net 740 tūkst. ha, tai sudaro 43 proc. viso žemės ūkio augalų, be daugiamečių žolių, ploto. Agronominiu požiūriu tai nėra gerai, nes nesilaikoma sėjomainos reikalavimų, bet ūkininkams kviečiai ir rapsai duoda didžiausią pelną.

Kviečių grūdai – žaliava perdirbamajai pramonei, gaminančiai skirtingų savybių produktus: duoną, konditerijos gaminius, krakmolą, pašarus ir t. t. Dėl to reikia skirtingų savybių žaliavos. Duonai kepti – baltymingesnių kviečių, bet jie yra mažiau derlingi, palyginti su pašarams skirtais krakmolingesniais kviečiais, konditerijai, atvirkščiai, – reikia krakmolingesnių, bet turinčių mažiau aktyvius krakmolą skaldančius fermentus kviečių.

Šiomis kryptimis vykdoma ir žieminių kviečių selekcija. Pagal numatytus tikslus sukuriami nauji genotipai, ištiriama jų reakcija į biotinius ir abiotinius veiksnius natūraliomis sąlygomis, biomasės kaupimo ypatumai, grūdų kokybė ir kitos savybės.  Tarp kviečių veislių yra didelė konkurencija, todėl, kad veislė būtų įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir būtų auginama, ji turi būti labai konkurencinga – praeiti ūkinio vertingumo ir genetinio originalumo testus. Tokią veislę sukurti galima tik turint didelės apimties selekcines programas.  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institutas kasmet padaro per 200 žieminių kviečių hibridizacijos kombinacijų. Tolesnis kelias – nuo sukryžminto augalo iki naujos perspektyvios veislės gana ilgas, tenka devynis dešimt metų naujus genotipus tirti eksperimentiniuose augynuose, atrenkant pačius perspektyviausius, kartu laukiama, kol per atitinkamą kartų kiekį kviečiai taps homozigotiniai, genetiškai nebeskils ir atitiks vienodumo kriterijus. Pavyzdžiui, 2020 m. žieminių kviečių augynuose bus tiriama per 2 000 genetiškai stabilių linijų ir apie 18 000 skylančių populiacijų. Tai kruopštus, visą sezoną trunkantis darbas, kaip sako selekcininkai, reikia po kelis kartus „nusilenkti“ kiekvienam  selekciniam laukeliui. Nauji biotechnologiniai metodai selekcinį ciklą gali sutrumpinti dvejais trejais metais, nes genetiškai stabilios linijos susiformuoja nepalyginti greičiau, bet  institute turimos galimybės ir pajėgumai dirbti šiais metodais yra riboti.  Reikia daug patirties atrenkant perspektyvius augalus antroje selekcijos kartoje, o kad būtų iš ko atrinkti geriausius, reikia ir didelio sukurtų genotipų skaičiaus. Šiemet antrojoje kartoje turėsime įvertinti per 100 000 augalų, kad būtų suformuotos pirminės  perspektyvios populiacijos.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra 13 žieminių kviečių veislių, kurias sukūrė LAMMC Žemdirbystės institute selekcininkai. Ilgiausiai jame yra įrašyta veislė ‘ADA’, net nuo 2001 m. išlieka konkurencinga ankstyvųjų kviečių grupėje. Ji auginama ir kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje.  Lietuviškos žieminių kviečių veislės Nacionalinį augalų veislių sąrašą papildo kas dvejus trejus metus, o jos  yra laukiamos šalies žemdirbių.



Akad. Vytautas Ruzgas

2020 m. į Nacionalinį augalų veislių sąrašą buvo įrašytos dvi žieminių kviečių naujos veislės, sukurtos Žemdirbystės institute, tai  ‘Silva‘ ir ‘Taurija‘.  

Veislė ‘Silva‘ „valstybinius egzaminus“ laikė 2017–2019 m. – jos ūkinis vertingumas buvo tiriamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Genetinį originalumą – ar ši veislė skiriasi nuo visų iki šiol žinomų veislių, ištyrė Lenkijos augalų veislių tyrimo centras. Jeigu veislė nėra originali, ji negali būti registruojama ir teisiškai saugoma bei įrašoma į ES žemės ūkio augalų veislių katalogą. Įrašymas į šį katalogą suteikia teisę veislę dauginti visoje ES. Šios veislės grūdų vidutinis derlingumas Valstybinės augalininkystės tarnybos padaliniuose buvo  9,3 t ha^-1. Grūdų kokybiniai parametrai auginant intensyviai labai geri, atitinkantys Ekstra arba pirmos grūdų kokybės klasės standartus. Pagal savo miltų tešlos atsparumo minkymui tyrimus – farinogramą – veislė ‘Silva‘ priskiriama labai aukštos kokybinės klasės kviečiams. Šių kviečių 1000 grūdų masė vidutinė, 44,4 g , o hektolitro masė aukšta – 807 g l^-1. Išplaukėjimo ir brandos laikas vidutinis, pasižymi labai geru žiemkentiškumu. Veislė žema – 82,2 cm ir atspari išgulimui – 9.0 balai, todėl dėl žemo aukščio ji nerekomenduojama auginti ekologinėmis sąlygomis. Veislė vidutiniškai atspari lapų septoriozei, dryžligei, miltligei, rudosioms rūdims ir varpų fuzariozei bei pašaknio puviniams. ‘Silva‘ vidutiniškai atspari grūdų dygimui varpose, todėl nuėmimo laikas neturi būti vėlyvas.

Veislė  ‘Taurija‘ į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES bendrąjį augalų veislių katalogą įtraukta 2020 m. Registraciniuose tyrimuose tirta 2017–2019 m. Veislės ‘Taurija‘ grūdų vidutinis derlingumas, gautas Valstybinės augalininkystės tarnybos padaliniuose, buvo  9,56 t ha^-1. Grūdų kokybiniai parametrai auginant intensyviai yra geri, atitinkantys antros grūdų kokybės klasės standartus. Pagal farinogramą veislė ‘Taurija‘ priskiriama A kokybinės grupės kviečiams. Šios veislės 1000 grūdų masė vidutinė, 43,4 g, o hektolitro masė aukšta – 802 g l^-1. Išplaukėjimo ir brandos laikas ankstyvas, pasižymi labai geru žiemkentiškumu. Veislė žema – 81,4 cm ir atspari išgulimui – 8,9 balai.  Rudenį augalai auga vidutiniškai, sėjos laikas nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, kai dabar yra šiltesnis ruduo. Pavasarį auga intensyviai. Rudeninio ir pavasarinio vystymosi ypatumai neriboja įprasto herbicidų naudojimo. Augimo reguliatoriai efektyvūs tręšiant didelėmis N trąšų normomis. Veislė vidutiniškai jautri lapų septoriozei ir dryžligei bei varpų fuzariozei, vidutiniškai atspari miltligei, rūdims ir pašaknio puviniams. Veislė ‘Taurija‘ ankstyva, bet atspari grūdų dygimui varpose, todėl gali būti nuimama ir vėliau. 

Tikimės kad šios dvi naujos kviečių veislės padės Lietuvos ūkininkams išauginti didelius ir stabilius derlius, o duonos valgytojus pasieks skanūs ir geros kokybės kepiniai.

Nuotraukos iš asmeninio akad. Vytauto Ruzgo archyvo