Naujienų archyvas

Medicinos personalo apsauga nuo COVID-19

2020 04 09

2020 m. balandžio 7 d. paskelbtame pareiškime Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM, Federation of European Academies of Medicine) valdyba ragina saugoti medicinos personalo, dirbančio su COVID-19 pacientais, sveikatą. Originalus pareiškimas yra https://feam.cmail19.com/t/j-l-qektdy-jrhiydjhlk-i/

Visų pirma, FEAM valdyba primena medicinos bendruomenei du esminius faktus apie apsaugą nuo COVID-19:

• atsižvelgiant į tai, kad pandemija gali trukti ilgai, pavienis  RT-qPCR testas yra aktualus tik jo atlikimo metu ir turės būti kartojamas, priklausomai nuo kintančių aplinkybių;
•kai bus įmanoma ir patvirtinta, sveikatos apsaugos personalui turi būti įvestas antikūnių tyrimas, kuris parodytų jų imuninės sistemos būklę dėl COVID-19¹.

RT-qPCR tyrimas yra labai specifiškas COVID-19 genomui ir jautrus, tačiau gali rodyti neigiamą rezultatą, jei infekcija yra ką tik prasidėjusi, virusų ir RNR generavimas yra žemas, skilimo mechanizmai yra aktyvuojami nosiaryklės audinyje arba kai ėminys atliktas neteisingai². Esant neigiamai reakcijai į virusą arba klaidingai neigiamai reakcijai, tokiems pacientams išsivysto infekcija ir jie bus užkrečiami buvimo ligoninėje metu³. Nepakankamai gerai apsaugotas medicinos personalas jaučiasi saugus dėl pradinio neigiamo RT-qPCR tyrimo ir rizikuoja užsikrėsti patys bei užkrėsti kitus palatoje esančius pacientus. Vieniems klinikinė COVID-19 infekcijos eiga gali būti lengva ar subklinikinė, o kitiems gali išsivystyti sunki žaibiška ligos forma⁴.

Tad pacientų, sergančių COVID-19, atskyrimas nuo žmonių, kurių COVID-19 tyrimas priėmimo metu yra neigiamas, nebūtinai eliminuoja infekcijos tikimybę⁵. Jei yra apsaugos priemonių, gera praktika būtų tokia, kad hospitalizuoti pacientai būtų traktuojami kaip galimai užsikrėtę COVID-19 palatoje ir tyrimų metu.

Šiuo metu vykdomi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar specifiniai anti-COVID-19 antikūniai eliminuoja virusą ir apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Be to, reikia skirti dėmesį į medicinos specialistų, dirbančių sunkiomis sąlygomis, rizikuojančių savo pačių gyvybėmis ir nežinančių, kada baigsis pandemija, psichinei sveikatai ir gerovei⁶. Išgyvenamumas nevienodas, tačiau gali būti apie 50 proc. pačių sunkiausių ventiliuojamų ligonių atveju⁷. Be to, kai kurie pacientai, sergantys rimtomis gretutinėmis ligomis, gali neatitikti ventiliavimo kriterijų ir tada gydytojai priversti priimti sunkius sprendimus, kam pirmiausia teikti pagalbą⁸. Potrauminis stresas yra gerai žinoma medicinos specialistų, dirbančių ekstremaliomis sudėtingomis sąlygomis, būklė^9,10. Todėl labai svarbu, kad sveikatos apsaugos sistemos rimtai atsižvelgtų į COVID-19 krizės poveikį medicinos specialistų psichinei sveikatai¹¹.

FEAM valdyba:
George E. Griffin, prezidentas, Jungtinės Karalystės Medicinos mokslų akademija; St George's, Londono universiteto infekcinių ligų ir medicinos profesorius emeritas; Anglijos visuomenės sveikatos valdybos narys
Bernard Charpentier, buvęs prezidentas, Prancūzijos medicinos akademija; buvęs Prancūzijos medicinos mokyklų dekanų tarybos prezidentas; buvęs Kremlin-Bicêtre universitetinės ligoninės nefrologijos, dializės ir transplantacijos skyriaus vadovas
Maria do Céu Machado, viceprezidentė, Portugalijos medicinos akademija; Lisabonos universiteto pediatrijos profesorė
Françoise Meunier, viceprezidentė, Belgijos karališkoji medicinos akademija (ARMB)
Stefan Constantinescu, viceprezidentas, Belgijos karališkoji medicinos akademija ir Rumunijos medicinos akademija; Liuveno katalikiškojo universiteto profesorius, de Duve instituto narys, Briuselio Ludwigo vėžio tyrimų institutas
Jean-Michel Foidart, iždininkas, Belgijos karališkoji medicinos akademija (ARMB); buvęs Lježo universiteto Ginekologijos ir akušerijos katedros vadovas

Europos medicinos akademijų federacija FEAM vienija Europos nacionalines medicinos akademijas, mokslų akademijų medicinos skyrius, veterinarijos mokslų ir farmacijos akademijas. Jos misija yra skatinti šių organizacijų bendradarbiavimą, suteikti joms platformą, kurioje jos galėtų formuluoti savo kolektyvinę nuomonę dėl žmonių ir gyvūnų medicinos, biomedicininių tyrimų, švietimo ir sveikatos klausimais, turinčiais europinę reikšmę, ir išplėsti šių organizacijų patariamąjį vaidmenį, minėtais klausimais vykdomą veiklą savo valstybėse, iki Europos valdžios institucijų.

Rue d’Egmont, 13 │ B-1000 Brussels │ +32 (0)2 793 02 50 │ info@feam.eu │ @FedEuroAcadMed │ www.feam.eu
¹ ‘SARS-CoV-2 specific antibody responses in COVID-19 patients’, Okba, Nisreen MA, et al. medRxiv (Published 20 March 2020).
² For a review on the evidence of real-time RT-PCR to detect SARS-CoV2, see ‘Detection of 2019 novel coronavirus (2019-nCov) by real-time RT-PCR’, Corman, Victor M. et al, Eurosurveillance 25.3 (Published 23 January 2020, Vol. 5, issue 3).
³ For some evidence of potential false negative results, see among others, ‘Combination of RT‐qPCR Testing and Clinical Features for Diagnosis of COVID‐19 facilitates management of SARS‐CoV‐2 Outbreak’, Wang, Yishan, et al. Journal of Medical Virology (Published 25 February 2020); ‘Chest CT findings in coronavirus disease-19 (COVID-19): relationship to duration of infection’, Bernheim, Adam, et al., Radiology (20 February 2020).
⁴ Apie tai, kad COVID-19 perduoda asimptominiai pernešėjai, tarp kitų šaltinių, žr.: ‘Transmission of 2019-nCoV infection from an asymptomatic contact in Germany’, Rothe, Camilla, et al. New England Journal of Medicine (Published 5 March 2020); ‘A Familial Cluster of Infection Associated With the 2019 Novel Coronavirus Indicating Possible Person-to-Person Transmission During the Incubation Period’, Yu, Ping, et al. The Journal of Infectious Diseases (Published 18 February 2020).
⁵ Apie panašų perspėjimą rašoma ‘Laboratory testing for coronavirus disease (COVID-19) in suspected human cases’, World Health Organization. Interim guidance, (Published 19 March 2020), kur primenama, kad: „vienas ar daugiau neigiamų rezultatų nepaneigia COVID-19 infekcijos galimybės“ ir rekomenduoja: „jei gaunamas neigiamas paciento, turinčio didelį įtarimo dėl COVID-19 viruso infekcijos indeksą, ypač kai mėginiai buvo imami tik iš viršutinių kvėpavimo takų, reikėtų surinkti ir ištirti papildomus mėginius, jei įmanoma, iš apatinių kvėpavimo takų“.
⁶ ‘2019-nCoV epidemic: address mental health care to empower society’, Bao, Sun, et al. The Lancet (Published 7 February 2020.
⁷ Yang X, Yu Y, Xu J, et al. Clinical course and outcomes of critically ill patients with SARS-CoV-2 pneumonia in Wuhan, China: a single-centered, retrospective, observational study. Lancet Respir Med 2020 (February 24 Epub ahead of print).
⁸ ‘COVID-19 pandemic: triage for intensive-care treatment under resource scarcity’, Swiss Academy of Medical Sciences, 24 March 2020.
⁹ ‘Post-traumatic stress disorder’, Bisson J., Cosgrove S., et al. BMJ (Published 26 November 2015); 351: h6161.
¹⁰ ‘Post-Traumatic Stress Disorder: A state-of-the-art review of evidence and challenge’, Bryant R.A. World Psychiatry. 2019 Oct; 18(3): 259–269 (Published 9 September 2019).
¹¹ ‘Mental health care for medical staff in China during the COVID-19 outbreak’, Chen, Liang, et al. The Lancet Psychiatry. 2020 Apr; 7(4): e15-e16. (Published February 18, 2020).