Naujienų archyvas

Virtualusis sodų žydėjimas

Jau tapo tradicija per sodų žydėjimą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute sukviesti LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus akademikus, Agronomijos mokslų sekcijos narius, mokslininkus, dirbančius augalų tyrimo ir maisto srityse, ir aptarti aktualiausias šios šakos mokslo problemas. Šį pavasarį net du veiksniai keitė susidariusią tradiciją: žiema be šalčio pakoregavo augalų vegetacijos pradžios ir žydėjimo datas bei COVID-19 viruso pandemija sukaustė žmonių judėjimą ir normalų darbo ritmą, parodydami mūsų gyvenimo trapumą, mūsų visų atsakomybės būtinybę ir sudarydami prielaidas šviesiajai ir tamsiajai žmogaus pusei pasireikšti. Taip patikrinamas mūsų pasirengimas nepalankių veiksnių atakai ir tvarumas, skatinama peržiūrėti vertybes ir prioritetus. Kur mes esame? Kokie iššūkiai mūsų laukia artimiausioje ateityje? Ar tikrai pasirengę juos įveikti? Tai klausimai mokslininkų sambūriui ir kiekvienam atskirai.

Pasaulyje didėja gyventojų skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė. Siekiant, kad nepritrūktų maisto gausėjančiam gyventojų būriui išmaitinti, būtina intensyvinti žemės ūkį. Per praėjusį šimtmetį žemės ūkio intensyvinimas daugiausiai buvo pasiektas padidinus pasėlių produktyvumą dėl pažangesnės infrastruktūros, dėl žemei drėkinti, jai intensyviau dirbti, trąšų, pesticidų ir kitų priemonių naudojimo. Tačiau ši praktika, kaip parodė gyvenimas, nesilaikant visų rekomendacijų, gali daryti žalingą poveikį aplinkai, žmogaus sveikatai. Norint išlaikyti būtiną žemės ūkio produkcijos augimą turi būti rasti nauji, aplinkai nekenksmingi ūkininkavimo būdai. Apie tai ir rengtasi diskutuoti sekcijos narių susirinkime. Racionaliausias daugelio minėtų klausimų sprendimas – pritaikyti augalus kuriant naujas veisles.

Kitas visuotinas veiksnys, darantis įtaką mūsų gyvenimo būdui – klimato kaita. Klimato pokyčiai veikia visus pasaulio regionus, tačiau prognozuojama, kad skirtinguose regionuose poveikis bus nevienodas. Vien tiktai šiais metais Lietuvoje sausio mėn. temperatūros vidurkis buvo 6 laipsniais didesnis už daugiametį vidurkį ir viršijo kovo mėn. daugiametį vidurkį. Prisitaikyti prie sąlygų kitimo turi visa gamta. Išryškėja vandens trūkumo problema. Trumpalaikis atšilimas žiemą sukelia augalų ankstyvą pumpurų skleidimąsi, o grįžusios žemos temperatūros vėliau gali pažeisti vegetuojančias jų struktūras. Tikėtinas neigiamas poveikis derliui, jei nebus tinkamai įvykdytas augalų vernalizavimo reikalavimas. Su klimato kaita keičiasi piktžolių, kenkėjų, naudingų vabzdžių ir ligų sukėlėjų rūšinė sudėtis tam tikruose regionuose. Temperatūros didėjimas turi įtakos bakterijoms, grybeliams ir virusams plisti, atsiranda nauji stresai augalams. Taigi dėl besikeičiančių sąlygų ateityje reikės naujų augalų veislių, turinčių fiziologinių savybių, padedančių labiau prisitaikyti prie aplinkos. Būtina nustatyti genetinius veiksnius, lemiančius adaptacinių savybių raišką ir įvairovę, rasti DNR ir biocheminius žymeklius naujoms tikslinės paskirties ir klimato pokyčiams adaptyvioms veislėms kurti. Iš kitos pusės pripažinta, kad tausojamasis žemės ūkis taip pat yra klimato kaitos švelninimo priemonė. Žinoma, kad žemės ūkio indėlį į pasaulinį anglies ciklą, o kartu ir klimato kitimą gali lemti daugelis veiksnių įskaitant pasėlius, dirvožemio tvarkymo praktiką ir dirvožemio tipą. Parodyta, kad žemės dirbimo kultūra, paremta minimaliu dirvožemio dirbimu mažiau į aplinką išmeta CO2 nei įprasta žemės dirbimo sistema.

Pastaraisiais dešimtmečiais tapo akivaizdu, kad biologinės įvairovės erozija yra viena didžiausių problemų pasaulyje. Didelis rūšių ir tradiciškai auginamų sodo augalų veislių nykimas pastebimas dėl urbanizacijos ir labai suintensyvėjusių sodininkystės technologijų, dėl ypač siauros specializacijos. Visame pasaulyje pramoniniuose soduose auginama tik keletas augalo rūšies veislių, geriausiai atitinkančių augintojo ir pardavėjo reikalavimus. Šiuolaikinių pramoninių sodo augalų veislių genetinės prigimties vienodumas vertinamas kaip grėsmė biologinei įvairovei ir maisto saugumui. Tai ypač aktualu keičiantis klimatui. Pasaulyje jau yra neigiamų pavyzdžių. Labai susiaurėjus pramoninėse plantacijose auginamų bananų genofondui, nebesuvaldomas ligų plitimas, žūsta ištisos plantacijos.

Mokslininkai kreipia dėmesį į agrobendrijos komponentų santykių tyrimą. Parodytas daugiaplanis endobakterijų poveikis augalams: reguliuojant fitohormonų kiekius, padedant įsisavinti maisto medžiagas, mažinant augalų stresą aplinkos poveikyje, stiprinant atsparumą patogeniniams mikroorganizmams ir kt. Tai sudaro prielaidas ateityje atsirasti naujoms selekcijos ir žemės ūkio tyrimų kryptims. Kol kas yra per mažai biologinių savybių – fiziologinių, genetinių ir biocheminių santykių tarp augalo šeimininko ir „endogyventojų“ tyrimų. Nežinome, kaip augalo genotipas gali paveikti jo apgyvendinimą endobakterijomis, todėl neaiškios selekcinio darbo kryptys.

Žydinčiuose soduose iš dešinės: akad. Zenonas Dabkevičius, dr. Česlovas Bobinas, akad. Algirdas Sliesaravičius

Būtina iššifruoti augalų genomus ir suprasti, kaip augalai mobilizuoja vidinius genetinius išteklius kovai su nepalankiomis sąlygomis, kokia kalba perspėja aplinkinius augalus apie gresiančius pavojus, kaip komunikuoja su savo „socialiniais partneriais“, kaip formuoja produktyvumą ir produkcijos kokybę. Augalų selekcija – ilgalaikis procesas, tad sukurti augalus su pageidaujamais požymiais sugaištama daug laiko. Svarbu kiek galima anksčiau numatyti pokyčius, lemiančius kitokių augalų poreikį, sukaupti tinkamą pradinę medžiagą, kad būtų galima laiku pritaikyti augalus prie besikeičiančių sąlygų.

Kiekvieną pavasarį sodai žydi. Manau, kad jie žydės (ne tik virtualiai) ir ateityje, jei mums užteks išminties laiku pasirengti kylantiems iššūkiams, išsaugoti sukurtą fondą (LAMMC SDI per vieną naktį buvo pavogti per 8-erius metus selekcininkų sukurti medeliai) ir darniai gyventi sparčiai kintantį gyvenimą.

Akad. Vidmantas Stanys
Virginijos Valuckienės nuotraukos