Naujienos

Dar kartą apie 5G ryšį

2020 05 15

Nuo senųjų laikų, atsirandant naujoms technologijoms, visuomenėje kildavo baimių ir spekuliacijų apie jų įtaką gamtai plačiąja prasme – prisiminkime įvairias mašinas, transportą, elektros įrenginius ir t. t. Šiandieną vertinant komunikacijų priemones ir jų galimybes bet kokie samprotavimai, pagrįsti žinojimu ar šiaip sau – „kažkur girdėjau“ ar „aš taip manau“, – plinta labai greitai ir plačiai, ypač antrasis „aš taip manau“ variantas.
Šiuolaikinės komunikacijų technologijos labai galingos ir be galo sparčiai vystosi, patogu kompiliuoti, modifikuoti informaciją ir dažnai skaitytojas ją gauna kaip kažkieno suformuluotą tekstą, rodantį autoriaus supratimą arba norą pateikti tokią informaciją. Galima prisiminti ir paradoksą dėl asmens duomenų apsaugos ir savo noru socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.
Sparčiausiai per visą komunikacijos istoriją plėtojantis dabartinėms informacinėms technologijoms, visuomenėje kyla begalės teiginių dėl jų galimos įtakos įvairioms žmogaus gyvenimo sritims. Dažnai pateikiami netikslūs arba iškraipyti samprotavimai, stengiantis sužadinti visuomenės susidomėjimą.
Tai, kas buvo minėta, vyksta ir dėl mobiliųjų telefonų technologijų, pradedant nuo jų atsiradimo (Lietuvoje 1994 m.) iki šių dienų, diegiant 5G technologiją.

5G technologija
5G ryšio karta technologiškai nėra labai nauja, tai esamos 4G ryšio kartos evoliucija. Mobiliojo ryšio kartos vystosi pagal 3GPP organizacijos rengiamus standartus ir pats standartų pavadinimas primena, kad jie tęsiasi nuo trečiosios kartos. 4G LTE ir LTE-Advanced buvo sukurta atitinkamai 8-osios bei 10-osios 3GPP standartų versijų pagrindu. LTE buvo pradėta diegti 2009 m., vėliau nuolat tobulinama, o dabartinė vadinamoji 5G karta atitinka 3GPP 15-ąją versiją, išleistą 2019 metais. Šie standartai nėra iki galo užbaigti, nuolat tobulinami ir ši technologija vystosi pakopomis, ruošiamos naujos versijos ir galutinė, susiformavusi 5G karta, ko gero, bus 17-ojo standarto versija. Pagrindiniai 5G technologijos skirtumai nuo 4G ryšio: padidinta duomenų perdavimo greitaveika, pagerintas spektrinis efektyvumas, patobulintos antenos, taupiau naudojama elektros energija ir naudojami nauji radijo dažniai. Europoje 5G ryšiui plačiausiai ruošiamasi naudoti 3.5 GHz dažnių juostą, anksčiau naudotą WiMAX technologijos ryšiui. Šie dažniai anksčiau buvo naudojami ir Lietuvoje interneto ryšiui teikti. Kitas potencialus dažnių ruožas yra trumpesnių bangų – 26 GHz juosta, kuri būtų naudojama trumpesniais, kelių šimtų metrų atstumais. Toks dažnis užtikrintų tiesioginio matomumo ryšį. Tai vadinamos mažos celės, skirtos aptarnauti miesto aikštes ar prekybos centrus, didesnio žmonių susibūrimo vietas, kur reikalingas spartesnis duomenų pralaidumas. Tokie dažniai sunkiai prasiskverbia pro pastatus ar tankią medžių lapiją, tačiau tokios sklidimo sąlygos ir numatomos projektuojant aukštesnio dažnio tinklus. Jie veiks kartu su žemesnių dažnių ir platesnės aprėpties tinklais.

ICNIRP elektromagnetinės spinduliuotės normos
Elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamus lygius nustato Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP). Atsižvelgdama į daugybės tyrimų rezultatus, ICNIRP yra nustačiusi 10 W/m2 galios tankį, kuris dabar yra priimtas daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Europos Tarybos rekomendacija 1999/519/EB[1] nustato griežtas elektromagnetinio lauko poveikio visuomenei ribas pagal 1998 m. ICNIRP rekomendacijas [2]. Tai reiškia, kad poveikio visuomenei ribos visada yra mažiausiai 50 kartų mažesnės, negu rodo tarptautiniai moksliniai tyrimai, kuriuose įtariamas poveikis sveikatai. 2020 m. kovo mėn. ICNIRP išleido naujas gaires, remiantis gausia 20 metų mokslo žinių apžvalga. Naujosios gairės paliko esamą elektromagnetinio lauko ribinį lygį, tačiau pakeitė lauko vertinimo metodiką, erdvinį ir laikinį lauko poveikio vidurkinimą.

ICNIRP normų užtikrinimas
Mobiliojo ryšio radijo stočių atitikimą spinduliavimo normoms reglamentuoja tarptautiniai radiotechniniai standartai ITU-T K.100 ir IEC 62232, kurie numato procedūras, kaip yra nustatomas elektromagnetinio lauko lygis stoties aplinkoje. Antenos spinduliuojamos bangos net atviroje erdvėje ir nesant kliūčių silpnėja atvirkščiai proporcingai atstumo kvadratui, todėl higieninių normų ribą spinduliuojamas laukas gali viršyti tik arti antenos, kelių ar keliolikos metrų atstumu. Beje, ryšio antenos spinduliuoja horizontalioje plokštumoje, taigi jei antena yra ant namo stogo, šio namo viduje spinduliavimas žymiai mažesnis nei namo išorėje. Tokios žmonėms neprieinamos zonos apie antenas yra apsauginės arba sanitarinės zonos, kurių dydį ir lemia higieninės normos. Apsauginių zonų ribos nustatomos su atsarga, t. y. pagal teoriškai galimą maksimalią spinduliavimo galią, kuri realiais atvejais yra mažai tikėtina [3]. Per daug sumažinus higienos normų lygius, sanitarinių zonų dydžiai išsiplės, ypač apie jau naudojamas 2G, 3G, 4G bazines stotis, dėl to 5G ryšio antenos negalės būti keliamos ant jau esamų ryšio bokštų. Norint išlaikyti 5G ryšio spartą teks diegti naujas bazines stotis ir jų tankumas padidės.

Elektromagnetinio lauko biologinio poveikio tyrimai
Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad miestuose, kur veikia 4G ir 5G bazinės stotys, galima tikėtis tik nedidelio suminio bendrosios ekspozicijos padidėjimo [4]. Europos Komisijos SCENIHR komitetas, išnagrinėjęs daugybę mokslinių duomenų, 2015 m. kovo mėn. taip pat pateikė savo raminančią išvadą, kad elektromagnetinis laukas neturėtų būti siejamas su pavojumi žmogaus sveikatai [5].
Šiandien nėra žinoma moksliškai pagrįstos informacijos apie šios technologijos žalingumą. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, nejonizuojančio spinduliavimo biologinio poveikio ir medicininių taikymų srityje per paskutiniuosius 30 metų yra paskelbta daugiau nei 25 tūkst. mokslinių straipsnių [6]. Jie nepatvirtino jokių žemo intensyvumo elektromagnetinių laukų pasekmių sveikatai. Tačiau pabrėžiama būtinybė ir toliau vykdyti elektromagnetinio lauko biologinio poveikio tyrimus. Prancūzijos nacionalinė sveikatos apsaugos agentūra ANSES vykdo 3.5 ir 26 GHz dažnių galimo biologinio poveikio tyrimus ir galutinius rezultatus planuoja paskelbti 2021 m. [7]. Tyrimų reikalingumas minimas ir Europos Komisijos SCHEER komiteto 2018 metų ataskaitoje [8].

[1] EU Council Recommendation on the limitation of exposure of the general public to electromagnetic fields (0 Hz to 300 GHz), 1999
[2] ICNIRP Guidelines for limiting exposure to time-varying electric, magnetic and electromagnetic fields (up to 300 GHz), Health Physics 74 (4):494–522; 1998
[3] C. Törnevik, „Impact of EMF limits on 5G network roll-out“, ITU Workshop on 5G, 2017
[4] EU: Study on using mm-waves bands for the deployment of the 5G ecosystem in the Union, 2017
[5] EC SCENIHR: Does electromagnetic field exposure endanger health? 2015
[6] WHO: What are electromagnetic fields? Summary of health effects
[7] 5G deployment in France: ANSES takes action to assess the health risks
[8] SCHEER: Statement on emerging health and environmental issues, 2018

2020-05-06 skelbtą naujieną LMA prašymu papildė  ekspertai iš Vilniaus universiteto
dr. Rimvydas Aleksiejūnas ir dr. Kęstutis Svirskas