Naujienos

Lietuvos botanikai ir mikologijai pašvęsti mokslo darbai

Prieš 120 metų, priešpaskutinę pavasario dieną, 1900-05-30, dabartinio Molėtų rajono Girstaitiškio kaime ūkininkų šeimoje gimė ANTANAS MINKEVIČIUS, be kurio praėjusio amžiaus antroje pusėje mūsų krašto botanikai ir mikologijai skirtų mokslo darbų apskritai neįmanoma įsivaizduoti šių biologijos krypčių Lietuvoje plėtrą. Būtent A. Minkevičius buvo žmogus, savo įvairiapusiškais darbais suformavęs pagrindines botanikos ir mikologijos raidos kryptis pokarinėje Lietuvoje. Tik gyvendami be galo greitoje laiko tėkmėje, kai savaitės pralekia kaip valandos, mėnesiai – kaip savaitės, o metai – kaip mėnesiai, mes, niekad nesustojančio laiko ir mažesnių ar didesnių rūpesčių nešami, dažnokai primirštame mūsų pirmtakų atliktus, o dabar jau mokslo istorija tapusius reikšmingus darbus. Todėl graži jubiliejinė data yra itin gera proga prisiminti A. Minkevičiaus asmenybę ir svarbiausius jo nuopelnus mūsų krašto mokslui.
A. Minkevičiaus mokslinė veikla buvo susijusi su trimis institucijomis – Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos mokslų akademija. Aukštaitijos vaikas A. Minkevičius 1920 m. baigė Vilniaus lietuvių gimnaziją ir nusprendė tapti gamtininku. Nežiūrint sudėtingos politinės to meto situacijos, palankiai susiklosčius įvairioms aplinkybėms, A. Minkevičius 1921 m. pradėjo lankyti ką tik Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų vakarines paskaitas, o 1923 m. tapo visiškai naujai Kaune įkurto Lietuvos universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto studentu. Studijos sekėsi puikiai, todėl labai darbštus ir itin pareigingas studentas 1925 m. buvo priimtas dirbti į Botanikos sodą jaunesniuoju laborantu, kur visus botanikos reikalus universitete kuravęs profesorius Konstantinas Regelis (Constantin Andreas von Regel, 1890–1970) pasiūlė A. Minkevičiui tirti augalų ligas ir jas sukeliančius patogeninius grybus. Šis pirmasis mokslinis įpareigojimas buvo labai reikšmingas: įvairūs labai perspektyvūs fitopatologiniai tyrimai (tarp daugelio kitų) tapo vienais svarbiausių per visą A. Minkevičiaus mokslinės karjeros laikotarpį. Tirti augalų ligas A. Minkevičiui sekėsi: dar būdamas studentu 1927 m. to meto populiariame žurnale „Kosmos“ paskelbė pirmąją publikaciją apie Lietuvos parazitinius grybus. Baigęs universitetą 1928 m., A. Minkevičius toliau dirbo paties įsteigtoje Fitopatologijos laboratorijoje, tapo jos vadovu, kol neužilgo, 1930 m., išvyko tęsti studijų į Šveicariją, kur 1932 m. Ciuricho aukštojoje politechnikos mokykloje apgynė disertaciją „Tyrimai apie narkozės įtaką augalų apsikrėtimui grybais“. Gavęs Gamtos mokslų daktaro laipsnį, A. Minkevičius Kaune toliau aktyviai vykdė fitopatologinius ir bendruosius mikologinius tyrimus. Šių mokslinių darbų svarbiausias rezultatas buvo 1938 m. Vytauto Didžiojo universitete A. Minkevičiaus apgintas habilitacinis darbas „Lietuvos rūdžių Uredinales metmenys“. Nuo 1937 m. A. Minkevičius pradėjo Biologijos studijų programos studentams skaityti greitai populiariu tapusį fitopatologijos kursą. Taip Lietuvoje atsirado nauja biologijos mokslo kryptis, kurios pradininkas buvo vis daugiau jaunatviško ryžto ir pasitikėjimo savo veikla įgaunantis A. Minkevičius. Jau po karo, 1948 m., Vilniaus universitete A. Minkevičius išleido labai plačios apimties vadovėlį aukštosioms mokykloms „Fitopatologijos pagrindai“, o 1950-aisias ir monografiją „Grybinės medžių ir krūmų ligos“. Šiek tiek vėliau – 1957 m. – A. Minkevičius su savo mokiniu Jonu Mazelaičiu išleido pirmąjį vadovą mūsų krašto grybams pažinti „Valgomieji ir nuodingieji grybai“. Praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje jau su savo mokiniais ir pasekėjais išleido didelę praktinę vertę turėjusius darbus „Vadovas augalų ligoms pažinti “ (1970 m.) ir „Augalų apsaugos darbuotojo žinynas“ (1974 m.). Paskutines monografijas apie grybus A. Minkevičius su savo mokine habil. dr. Milda Ignatavičiūte išleido 1991 ir 1993 m. Tokiems kapitaliniams mokslo darbams parengti vien darbštumo ir pareigingumo tikrai neužteko, reikėjo ir talento – šia savybe A. Minkevičius tėvų ir gamtos tikrai buvo apdovanotas.

Augalų ligų ir grybų tyrimai nebuvo vienintelis A. Minkevičiaus mokslinės veiklos baras prieškariniame Vytauto Didžiojo universitete. Profesorius K. Regelis, pats būdamas floristu ir augalų geografu, siekė plėtoti įvairiapusiškus Europos universitetams būdingus botanikos tyrimus. Tokių tyrimų baras buvo labai platus: juk uždarius Vilniaus universitetą 1832 m., Lietuvos teritorijoje ilgus devyniasdešimt metų faktiškai jokie botanikos ir mikologijos tyrimai apskritai nevyko – nebuvo jokių mokslinių institucijų ir specialistų, gebančių įvertinti krašto augalų ir grybų įvairovę. Nuo pat darbo Kaune pradžios prof. K. Regelis į savo mokslinių idėjų ir sumanymų įgyvendinimą įtraukdavo savo mokinius. A. Minkevičiui buvo pasiūlyta tirti Lietuvos samanų įvairovę. Europos universitetuose tuo metu briologija – mokslas apie samanas – pradėjo klestėti, o Lietuvoje visiškai nieko nebuvo. Prof. K. Regelio žodis A. Minkevičiui: „Kolega Antanai, Lietuvai reikia“, – buvo šventas. Prasidėjo darbas: pradžioje A. Minkevičius samanas rinko Kauno apylinkėse, vėliau apkeliavo visą Žemaitiją. Jau 1929 m. žurnale „Kosmos“ paskelbė pirmuosius savo samanų įvairovės tyrimo rezultatus. Vėliau apie miškų samanas duomenis nuolat skelbdavo labai populiariame žurnale „Mūsų girios“. 1931 ir 1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto „Darbuose“ publikavo du didelius mokslinius straipsnius apie Lietuvos samanų įvairovę. Po karo, 1955 m., jau Vilniaus universitete apibendrino savo samanų tyrimų rezultatus išleisdamas didelės apimties „Vadovą Lietuvos miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti“. Už šį darbą A. Minkevičius 1959 m. buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Net keturis dešimtmečius – iki 1995 m. – tai buvo vienintelis vadovas mūsų krašto samanoms apibūdinti. Unikalus dalykas – absoliučios daugumos vadove esančių samanų paveikslų (o jų pateikta net 206) autorius yra pats A. Minkevičius, tai rodo autoriaus įsigilinimą į samanų rūšių diagnostinius požymius. A. Minkevičius yra šiuolaikinių briologinių tyrimų pradininkas Lietuvoje.

Prieškarinėje Lietuvoje prof. K. Regelis intensyviai plėtojo induočių augalų floros bendruosius tyrimus. Todėl studentams ir visiems besidomintiems botanika aktualiausia problema buvo lietuviško vadovo augalams pažinti stoka. Tokios knygos tiesiog niekas Lietuvoje nebuvo parengęs. Vadovo augalams pažinti problemą, sulaukę tuomečio Matematikos-Gamtos fakulteto dekano prof. Zigmo Žemaičio palaikymo ir prof. K. Regelio pritarimo, spręsti ėmėsi išties drąsūs, tik ką universitetus baigę, tokio darbo patirties visai neturintys jaunuoliai Jonas Dagys (būsimasis žymus augalų fiziologas, Vilniaus universiteto profesorius ir Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas), Jurgis Kuprevičius (geras augalų žinovas, žuvo karo metais) ir A. Minkevičius. Ir štai, botaninė sensacija – 1934 m. „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“ pasirodė knygynuose. Leidinys buvo rengtas skubotai, todėl nebuvo aukšto lygmens, ypač jame trūko augalų rūšių lietuviškų pavadinimų, nes daugelio jų dar tiesiog nebuvo. Problemų buvo ir su lietuviškais botanikos terminais, patys vadovo sudarytojai teigė, kad kai kuriuos terminus „teko ir patiems nukalti“. Bet svarbiausias tikslas buvo pasiektas: visi, turintys šiek tiek botanikos žinių ir noro, prireikus galėjo savarankiškai nustatyti Lietuvos savaiminių ir daugelio kultūrinių augalų rūšinę priklausomybę.
A. Minkevičiui įgyta organizacinė patirtis rengiant „Vadovą Lietuvos augalams pažinti“ labai pravertė vėliau, kai Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas priėmė nutarimą leisti daugiatomį veikalą „Lietuvos flora“. Abejojančių dėl tokio sumanymo buvo nemažai – ar užteks žinių ir jėgų tokiam išties dideliam ir atsakingam darbui, tuojau pat apie tokias kalbas sužinoję iš buvusio Leningrado atskubėjo „geranoriški patarėjai ir potencialūs talkininkai“. Mandagiai padėkojus, buvo nuspręsta leisti kapitalinį veikalą apie Lietuvos florą savo jėgomis. Būsimojo leidinio redakcinės kolegijos vyriausiuoju redaktoriumi sutiko būti A. Minkevičius, kuriam ir teko didžiausia atsakomybė organizuojant darbų pradžią. Bet A. Minkevičius su kitais redakcinės kolegijos nariais sėkmingai įveikė visus organizacinius sunkumus ir 1959 m. buvo išleistas „Lietuvos floros“ I tomas. Trūko kvalifikuotų autorių, todėl pats A. Minkevičius šiame tome aprašė daugumą rūšių. Lietuvos floros leidimas gerokai užtruko, paskutinis VI tomas pasirodė tik 1980 m., bet visas darbas buvo atliktas Lietuvos botanikų pajėgomis. Tai buvo didelis laimėjimas, už kurį A. Minkevičius kartu su kitais botanikais 1981 m. buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Nors jau buvo garbingo amžiaus, A. Minkevičius – vienas svarbiausių daugiatomio veikalo „Lietuvos grybai“, pradėto leisti praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, organizatorių.

1940 m. A. Minkevičius drauge su Matematikos-Gamtos fakultetu persikėlė į Vilniaus universitetą, kur tapo profesoriumi ir Botanikos katedros vedėju. Kartu nuo 1945 m. A. Minkevičius pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijai priklausiusiuose institutuose. Jo iniciatyva Biologijos institute buvo įkurtas Botanikos skyrius, kurio vadovu iki 1950 m. jis pats ir buvo. Reorganizavus Biologijos institutą, dirbo moksliniu bendradarbiu, 1958–1961 m. buvo Botanikos instituto Fitopatologijos sektoriaus vadovu. 1956 m. A. Minkevičius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. Eidamas akademiko sekretoriaus pareigas, 1961 m. A. Minkevičius pradėjo vadovauti Mokslų akademijos Gamtos mokslų skyriui. Jį reorganizavus, iki 1963 m. vadovavo naujai suformuotam Chemijos ir biologijos skyriui. Tuo laikotarpiu kelerius metus A. Minkevičius buvo mokslinio žurnalo „Lietuvos MA darbai Biologijos mokslų serija (C)“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje su Botanikos instituto darbuotojais ir studentais A. Minkevičius pradėjo tirti vandens telkinių dumblius. Pradžioje Daugų ežere buvo atlikti bentoso ir fitoplanktono tyrimai, vėliau Trakų ežeruose tirti maurabraginiai dumbliai. Moksliniuose žurnaluose skelbti straipsniai apie vandens telkinių dumblių įvairovę parodė, kad A. Minkevičiui vadovaujant Lietuvoje susiformavo nauja mokslinių tyrimų šaka – hidroalgologija. Svarbus sumanymas buvo pradėti tirti Kuršių marių florą. Kelerių metų tyrimo rezultatai buvo paskelbti 1959 m. rusų kalba išleistoje kolektyvinėje monografijoje „Kuršių marios“. A. Minkevičiaus mokinė Česlova Pocienė buvo pirmoji Lietuvoje pradėjusi ir išplėtojusi dirvožemio dumblių (pedoalgologinius) tyrimus.
Praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje A. Minkevičius pradėjo kerpių tyrimus Lietuvos miškuose. Kerpės – lichenizuoti grybai, labai svarbūs daugelio gamtinių sistemų komponentai. Greitai buvo surinkta didelė kerpių kolekcija, kuriai tvarkyti A. Minkevičius pasitelkė neprofesionalę, bet noro ir gabumų tokiai veiklai nestokojusią Teklę Rudzinskaitę. Po kelerių metų intensyvaus darbo – 1983 m., kartu su doc. Vytautu Galiniu buvo parengtas ir išleistas „Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti“. Lietuvoje atsirado galimybės pradėti pažinti kerpes ir plėtoti naują tyrimų kryptį – lichenologiją.

Antanas Minkevičius – kelių kartų gamtininkų mylimas botanikos profesorius. Antano Levicko nuotrauka „Mokslo ir gyvenimo“ 1980 m. Nr. 5

Iš visų botanikos objektų A. Minkevičius labiausiai mėgo medžius. To įrodymas yra 1954 m. jo išleistas veikalas „Savaime augantieji, auginami bei augintini Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai“, šiuo savo darbu A. Minkevičius svariai padėjo dendrologijos – mokslo apie medžius – plėtrai Lietuvoje.
Sukauptomis žiniomis A. Minkevičius dosniai dalijosi su savo mokiniais ir kolegomis – visiems besikreipiantiems visada rasdavo laiko. Mokėjo kantriai išklausyti ir patarti, o prireikus, ir padėti. Buvo labai teisingas kitų atžvilgiu ir nepaprastai padorus žmogus. Pagrindinis jo darbo bruožas – visus pradėtus darbus užbaigti. Todėl nenuostabu, kad A. Minkevičiaus mokinės Vilniaus universiteto doc. Irenos Birutės Šarkinienės nuoroda, profesoriui vadovaujant buvo parengta ir apginta trisdešimt daktaro (pagal dabartinę sistemą) disertacijų. Už nuopelnus mokslui A. Minkevičiui 1960 m. buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Ankstesniais laikais daugelis mokslo žmonių A. Minkevičių vadino Lietuvos botanikos patriarchu. Manau, kad pelnytai.
Sulaukęs gilios senatvės, A. Minkevičius mirė 1998-11-28, palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Už nuopelnus Lietuvos mokslui 2000 m. Vilniaus universiteto Petro Skargos kieme A. Minkevičiaus garbei buvo atidengta memorialinė lenta. Naujai grybo rūšiai 2002 m. suteiktas pavadinimas Scolicosporium minkeviciusii Treigienė.Prasminga, gražu ir labai moksliška. Didžiausia garbė Kolegos profesoriaus Antano MINKEVIČIAUS atminimui!

 Akad. Jonas Remigijus Naujalis