Naujienos

Virtuali Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) konferencija

2020 06 02

Gegužės 28–29 d.   buvo planuota kasmetinė Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) konferencija EASAC rezidencijoje Halės mieste Vokietijos  nacionalinėje mokslų akademijoje „Leopoldina“, kur yra įsikūręs jos nuolatinis  sekretoriatas. Tačiau besitęsiant koronaviruso pandemijai  nutarta organizuoti virtualią konferenciją,  kuri buvo surengta gegužės 29 d.
EASAC vienija ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalines mokslų akademijas ir teikia  nepriklausomas moksliškai grįstas konsultacijas svarbiems mokslo, verslo ir visuomenės iššūkiams Europoje spręsti.
Virtualioje konferencijoje  dalyvavo 43 mokslų akademijų atstovai. Lietuvai atstovavo LMA prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.
Konferencijoje buvo apžvelgta EASAC 2019–2020 m. veikla, pristatytos vykdomos mokslų programos, šių metų veiklos planai ir išklausytos Europos akademijų organizacijos narių atstovų ataskaitos  apie jų veiklos atsaką į Covid-19 pandemiją.

Virtualios konferencijos dalyvis LMA prezidentas akad. Jūras Banys (penktoje eilutėje pirmas)

Nuo sausio mėn. EASAC prezidento pareigas  einanti Švedijos karališkosios mokslų akademijos atstovė Kristina Moberg (Christina Moberg), įžangos kalboje apibendrinusi organizacijos veiklą ir bendradarbiavimą su  nacionalinėmis akademijomis, pabrėžė, kad mokslininkai turi dirbti kartu, neatskirti  valstybinių sienų, atsiliepdami į laikmečio aktualijas ir spęsdami neatidėliotinas  problemas. Jos požiūriu reikėtų vengti mokslą griežtai skirstyti į fundamentinį ir taikomąjį, nes tik fundamentiniai atradimai leidžia taikomajam mokslui pasiekti praktinių rezultatų. Pranešėja įžvelgė, kad mokslas ateityje taps vis reikšmingesniu visuomenės gyvenime, tačiau svarbiausia, kad mokslo laimėjimai būtų ne tik skelbiami mokslo straipsniuose, bet taikomi praktikoje, viešinami ir žinomi visuomenei, politikams ir sprendimų priėmėjams.
EASAC vykdomoji direktorė Kristijane Dyl (Christiane Diehl)  pateikė išsamesnę šešių mėnesių, nuo lapkričio 20–23 d. vykusio forumo Budapešte, Vengrijos mokslų akademijoje, ataskaitą.  Nepaprastoji situacija ribojo konferencijas ir susitikimus, todėl pranešėja pristatė vykdomus projektus, nuotolinį bendravimą su nacionalinėmis akademijomis ir tai, kad  stengtasi visą informaciją apie veiklas, projektų ataskaitas apie ekspertinę veiklą ir tyrimus, susijusius su Covid-19, skelbti EASAC interneto puslapyje adresu  https://easac.eu/.
Šiuo metu EASAC koordinuoja 16 projektų vykdymą – keleto aktualiausių programų ir projektų  vadovai konferencijos dalyviams trumpai pateikė informaciją apie jų eigą ir svarbiausius gautus rezultatus.  Pvz., pagal „Energijos“ programą aktyvai dirbantys nariai yra iš 24 šalių  sprendžia transporto išmetamo anglies junginių mažinimo, miško energetinių išteklių ir  sintetinio kuro geresnio naudojimo problemas. Pradedamas naujas „Pastatų dekarbonizacijos“ projektas. „Aplinkos“ programoje daugiausiai dėmesio skiriama neonikotinoidinių grupės  insekticidų naudojimo ribojimui ir klimato poveikio padarinių švelninimui žemės ūkyje, didesnėms  bieonergijos naudojimo galimybėms bei bioįvairovės išsaugojimui globaliu mastu. Pagal projektą „Pakavimui skirtas plastikas žiedinėje ekonomikoje“ tiriama plastiko įtaka aplinkai, keliami užterštumo pavojai, jo degradacijos procesai ir jų  spartėjimas, perdirbimo technologijos, ieškoma plastiko pakaitalų – alternatyvių medžiagų, tinkamų produktams pakuoti, teikiami siūlymai, kaip gamintojai, pardavėjai, vartotojai, atliekų surinkėjai ir perdirbėjai bei kiekvienas mūsų gali prisidėti prie šių problemų sprendimo. Programa „Biomokslai“ daugiausiai dėmesio skirta medicinos mokslams,  klimato kaitai ir sveikatai, subalansuotai ir saugiai mitybai, užkrečiamų ligų, o šio metu ir Covid -19 tyrimams, taip pat ieškoma galimybių ir metodų, kaip tarptautiniu mastu labiau pasidalyti žmonių sveikatos tyrimo ir praktinio patyrimo duomenimis, kurie ypač svarbūs ligų pandemijų atvejais. Diskutuota apie naujos  Genų redagavimo technologijos svarbą mikroorganizmų augalų ir gyvūnų selekcijoje bei žmonių genetinių ligų gydimui – mokslininkai vis dar stebisi, kad  nauja, daug žadanti ir saugi technologija, kuriai sukurti ir tyrimams išlesta milijardai lėšų, vis dar oficialiai neįteisinama ir politikų bei sprendimų priėmėjų neleidžiama plačiai naudoti.  Išklausyta ataskaita  „Regeneratyvinę mediciną“, kur pranešėjas pabrėžė, kad  ląstelių regeneracijos technologiją, kurioje sveikos donorinės ląstelė dauginamos ir perkeliamos sergantiems pacientams, galėtų būti naujas įrankis medicinos pažangai, tačiau dar reikia išspręsti galimos rizikos, etikos, teisines,  visų šalių interesų ir  pacientų apsaugos problemas. Programų vadovai kvietę nacionalinių akademijų atstovus aktyviau įsijungti  į visus projektus. Gaila, kol kas Lietuvos mokslininkai  mažai dalyvauja šiose programose ir projektuose

Virtualios konferencijos dalyvis LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius (trečioje eilutėje penktas)

Antroji posėdžio dalis buvo skirta  COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams spręsti. EASAC konstatuoja, kad Europoje COVID-19 pandemija sukelia milžiniškas sveikatos ir socialines problemas, todėl  vis daugiau dėmesio  būtina skirti ekologiškam atsigavimui palengvinti, ekonominei veiklai skatinti, taip pat sprendžiant pasaulinės klimato krizės problemas. Ekologiško ekonomikos atkūrimo politika turi būti grįsta patikimais ir skaidriais moksliniais įrodymais. Šiame komentare EASAC, remdamasi ankstesniais tyrimais, vertindama energetikos, aplinkos ir sveikatos prioritetus, komercinius ar politiniais interesus, siekia teikti patarimus svarbiais ekonomikos atstatymo ir žmonių sveikatos užtikrinimo klausimais. EASAC patarimai palaiko kai kurias jau esamas ar planuojamas Europos Sąjungos politikos kryptis, bet taip pat ragina gaivinti ekonomiką vadovaujantis  ekologiško situacijos atstatymo principais: mažinti energijos, susijusios su dideliu anglies kiekiu, gamybą ir naudojimą; labiau pripažinti ekosistemų paslaugų vertę; visose gamybos ir politikos sektoriuose  atsižvelgti į jų poveikį žmonių sveikatai. EASAC mano, kad  Europos Sąjunga turėtų rodyti pasaulinę lyderystę ragindama ambicingus kitų šalių veiksmus ir bendradarbiaudama tarptautiniu mastu, laukdama Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos COP26 ir Biologinės įvairovės konvencijos COP 15 bei spręsdama darnaus vystymosi tikslus. Skirtinga šalių patirtis kovoje  su koronaviruso  infekciją ir plitimu  įrodė, kad mokslo, politikos ir visuomenės bendradarbiavimas bei tarpusavio  supratimas yra vaisingas. EASAC ragina stiprinti šiuos moksliškai grįstų sprendimų priėmimo gebėjimus nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygiais, kad ekonomikos atsigavimas vyktų kuo sparčiau ir būtų užtikrinta žmonių sveikata.
Buvo paprašyta visų šalių mokslo akademijų atstovų trumpai pristatyti savo veiklą bei sprendimus COVID-19 pandemijos kontekste. Išklausyti 25 akademijų atstovai. Pirmasis kalbėjęs LMA prezidentas J. Banys pabrėžė, kad imtasi aktyvių priemonių: prie Mokslų akademijos,  pasitelkus LMA narius ir žymiausius šalies infekcinių ligų bei biomedicinos specialistus, suburta komisija, kuriai keliama užduotis kvalifikuotai vertinti  įvairius COVID-19 infekcijos požiūrius, komentuoti situaciją  ir skleisti  naujausias šalies ir pasaulio žinias. Šios komisijos veikla labai aktyvi ir apie jos darbą  informacija ir patarimai skelbiami LMA svetainėje. Daugumos mokslų akademijų veikla šiuo laikotarpiu panaši: sukurtos komisijos, akademijos nariai dalyvauja nacionalinėse pandemijos koordinavimo komisijose, bendraujama su politikais ir valdžios atstovais, vykdomi aktyvūs viruso biologijos tyrimai, ieškoma skiepų, stebima epidemiologinė situacija, siūlomi ekonomikos gaivinimo sprendimai, keičiamasi informacija su kitomis nacionalinėmis akademijomis ir akademijų asociacijomis, vykdomos nuotolinės mokslinės konferencijos, per TV, radiją bei internetą informuojama visuomenė apie naujausius tyrimus ir esamą epidemiologinę situaciją, teikiami patarimai, kaip išvengti ar suvaldyti situaciją. Į šia veiklą aktyviai yra įsijungusi ir Globali jaunoji akademija. Kipro, Suomijos ir daugelis mokslo akademijos pabrėžė, kad jų šalių vyriausybės vadovaujasi mokslininkų patarimais, todėl pavyko sėkmingai suvaldyti pandemiją. Didžiosios šalys turi specializuotas medicinos  mokslo akademijas, kurios ypač daug dėmesio skiria pandemijos sukeltoms žmonių sveikatos  problemoms spręsti.  Šiuo metu EASAC svetainėje jau skelbiama informacija apie dalies akademijų veiklą, susijusią su Covid-19, o apibendrintą konferencijos  ataskaitą ketinama paskelbti birželio mėn. viduryje.
Kita Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos konferencija planuojama lapkričio 26–27 d.  Portugalijoje, Lisabonoje.

Akad. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas