Naujienos

Čia gimė Sąjūdis

2020 06 05

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas po sovietinės okupacijos (1941–1990 m.) siejamas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu (LPS), kurio veikla prasidėjo Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) 1988 m. birželio 3 d. Audringame susirinkime didžiojoje konferencijų salėje, kur netilpo visi norintys dalyvauti, buvo išrinkti 35 iniciatyvinės grupės (IG) nariai, kūrybinės inteligentijos atstovai, iš jų penki LMA akademikai (Juozas Bulavas, Antanas Buračas, Jokūbas Minkevičius, Raimundas Leonas Rajeckas ir Justinas Marcinkevičius, vėliau išrinktas LMA nariu) ir keturi LMA institutų darbuotojai (Arvydas Juozaitis, Bronislovas Juozas Kuzmickas, Romas Pakalnis, Zigmas Vaišvila).

1988-06-03 LMA mažoji konferencijų salė. Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Juozas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvydas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, Giedrius Papinigis (ne IG narys), Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila; ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (dabar – Penkauskienė). Nuotraukos autorius Algimantas Žižiūnas. LCVA, Tv.f. 22.

Nors steigiamuoju LPS susirinkimu tapusio daugiausia mokslininkų susibūrimo dingstis buvo naujos TSRS konstitucijos projekto svarstymas, išvakarėse daugelis būsimų sąjūdiečių buvo susirinkę Mokslininkų rūmuose (Verkiuose). Ten jau pradėtos aptarti galimybės įsteigti Lietuvos liaudies frontą, analogišką įsikūrusiems Latvijoje ir Estijoje.

1988-11-29 Sąjūdžio mitinge Katedros a., šalia LMA. Kalba Vytautas Landsbergis, dešiniau – Kazimieras Uoka, Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis; kairiau – Vaclovas Aliulis.

Idėjinio atgimimo uždaviniai „Sąjūdžio žiniose“, 1988-06-18.

Po audringojo LPS IG steigiamojo susirinkimo A. Buračas ir Romualdas Ozolas įsipareigojo apibendrinti išsakytas problemas IG tolesnės veiklos projekte. Kilus itin dideliam visuomenės susidomėjimui ir negaunant galimybės paskelbti savo užmanymų viešoje spaudoje, nutarta juos platinti savilaidos keliu „Sąjūdžio žiniose“, už kurių rengimą atsakingu skirtas A. Juozaitis (tuo metu LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, FSTI, jaunesnysis mokslinis bendradarbis). Išsamesnį LPS programos projektą atsisakius skelbti visiems LTSR laikraščiams, jo variantas taip pat buvo parengtas neviešai platinti (su Gražinos Didelytės vinjete).

LPS IG programos projektas su Gražinos Didelytės vinjete, 1988-06-12.

Ir vėliau, jau po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo, Mokslų akademijoje vyko dauguma Sąjūdžio Seimo sesijų, kuriose buvo parengti svarbiausieji pereinamojo laikotarpio atkuriant mūsų valstybės nepriklausomybę politiniai, socialiniai, kultūros ir ekonomikos pertvarkos dokumentai, labai palengvinę Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimų ir įstatymų ruošimą. Čia parengtas Lietuvos Konstitucijos projektas, ekonomikos reformos koncepcija. Lietuvos MA viena pirmųjų paskelbė savo visišką nepriklausomybę nuo TSRS Mokslų akademijos. 1990 m. kovo 23 d. LMA visuotinis susirinkimas, pabrėždamas, kad mokslas turi būti laisvas, nevaržomas valdžios, pakeitė pavadinimą į Lietuvos mokslų akademija ir pasiskelbė nepriklausoma nuo politinių bei vyriausybinių institucijų moksline organizacija.

LPS Seime LMA pristatomas parengtas Lietuvos ekonominio savarankiškumo projektas, 1989 m.

Iki LPS I suvažiavimo LPS IG dar viešai nesiryžo skelbti Lietuvos nepriklausomybės atgavimo siekių, atsižvelgdama į kruviną Vengrijos ir Čekoslovakijos aksominių revoliucijų nuslopinimo ir liūdną Lenkijos solidarumo judėjimo užgniaužimo, įvedant karinę diktatūrą, patirtį. Iki pat 1989 m. vasario 15 d. apsiribota respublikos ekonominio savarankiškumo, tautinės kultūros ir lietuvių kalbos teisių išplėtimo, ekologinių grėsmių mažinimo klausimais. Ir visus juos aptariant ypatingai svarbus vaidmuo teko tuometinių LMA institutų darbuotojams, palaikiusiems glaudžius ryšius su Vilniaus universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojais, Lietuvos kūrybinėmis organizacijomis – ypač su rašytojų ir dailininkų sąjungomis, LMA globojama „Žinijos“ draugija, jos Filosofų klubu, Žaliųjų judėjimu, jaunimo klubais „Atgaja“, „Žemyna“, „Talka“. 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141, ir nemažai jų taip pat buvo susijusi su Mokslų akademija.

Rengiantis minėti LPS 20-metį, pasitarimas LMA prezidiume (iš kairės): Eduardas Vilkas, Justinas Marcinkevičius, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Leonardas Sauka, LMA viceprezidentė Veronika Vasiliauskienė, Bronislovas Genzelis, Angonita Rupšytė, Zigmas Vaišvila, Bronislovas Kuzmickas, Antanas Buračas, LMA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas – 2009 m. balandis.

Sąjūdinė LMA darbuotojų veikla tęsėsi ir atsikūrus Lietuvos Respublikai – rengiant visuomeninius mokslininkų sąjungos, švietimo ir mokslo reformos bei kitus projektus. Keičiantis LR vyriausybėms, susiduriant su socialinės atskirties, bankų krizės ir kitomis problemomis, ypač svarbus liko jų inicijuojantis vaidmuo aptariant tolesnio Sąjūdžio vertybių puoselėjimo, šalies ateities perspektyvų (Lietuvos mokslo ir technologijų Baltoji knyga, Lietuva 2030, informacinių tinklų saugumo ir kt.) klausimus.
Ypač aktyviai Sąjūdžio ir tolesnėje Lietuvos valstybės atkūrimo veikloje, greta minėtų LMA darbuotojų – išrinktųjų LPS IG narių – dalyvavo akademikai Eduardas Vilkas ir Vytautas Statulevičius, LMA Ekonomikos instituto (EI), LMA FSTI, LMA Puslaidininkių fizikos instituto darbuotojai. LMA EI moksliniai bendradarbiai Gediminas Vagnorius ir Albertas Šimėnas tapo pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių vadovais, EI darbuotojai Algis Dobravolskas, Vytautas Navickas ir A. Šimėnas – jų ministrais, LMA viceprezidentas E. Vilkas – Privatizavimo komisijos pirmininku. Akad. J. Bulavas pirmininkavo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo I sesijos pradžiai, patvirtinusiai Sąjūdžio istorinę pergalę rinkimuose, LMA FSTI moksl. bendradarbis B. Kuzmickas išrinktas šio Seimo pirmininko pavaduotoju. LMA Fizikinių techninių energetikos problemų instituto (FTEPI) direktorius akad. Jurgis Vilemas vadovavo Lietuvos branduolinės saugos komitetui, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, FTEPI bendradarbis LMA narys ekspertas Leonas Ašmantas buvo keturių LR Vyriausybių energetikos ministru. LMA FSTI moksl. bendradarbis Z. Vaišvila ir A. Dobravolskas ėjo trečiosios LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojų pareigas. Vėlesnėse LR Vyriausybėse ministrų pareigas ėjo ir kiti LMA akademikai bei darbuotojai, LPS dalyviai.

Akademikas Antanas Buračas