Naujienų archyvas

Europos akademijų federacijos generalinė asamblėja

Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacija (The European Federation of Academies of Sciences and Humanities, All European Academies, ALLEA) atstovauja daugiau nei 50 akademijų (tarp jų ir Lietuvos mokslų akademijai) iš daugiau nei 40 ES ir ne ES šalių. Nuo savo įkūrimo 1994 m. ALLEA atstovauja savo nariams Europos ir tarptautinėje erdvėje, reklamuoja mokslą kaip pasaulinę visuomenės gerovę ir skatina tarptautinį bei tardalykinį mokslininkų bendradarbiavimą.
ALLEA generalinė asamblėja šiais metais turėjo vykti Londono karališkojoje draugijoje (The Royal Society of London), atliekančioje Jungtinės Karalystės (JK) mokslų akademijos funkcijas, birželio 3–4 d. Generalinė asamblėja sušaukiama kartą per metus, jos programą paprastai sudaro trys dalys: dalykinis arba ataskaitinis-verslo susitikimas, Madam de Stal kultūros vertybių premijos (Madame de Staël for Cultural Values Prize) laureato paskelbimas ir apdovanojimo iškilmės, taip pat mokslinė konferencija, kurios tema turėjo būti „Mokslinis bendradarbiavimas pokyčių laikotarpiu“. Buvo numatytos trys svarbiausios konferencijos temos: 1) Kaip išsaugoti bendrus mokslinius tyrimus neramioje Europoje? 2) Kaip subalansuoti regionų kompetenciją ir lygybę Europoje? 3) Ar tarpdalykiniai tyrimai yra raktas į ateitį? Temos parinktos atsižvelgiant į pokyčius Europos Sąjungoje ir iškilus dilemai, kaip Europos mokslininkai tęs bendradarbiavimą Jungtinei Karalystei palikus ES.
Dar vasario mėn. viduryje LMA prezidentas Jūras Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius sėkmingai užsiregistravo į ALLEA Generalinę Asamblėją 2020, tačiau tebevykstant viešųjų susirinkimų ribojimams dėl koronaviruso sukeltos pandemijos, ALLEA ir JK mokslų akademija priėmė sprendimą atšaukti visus fizinius susitikimus, be abejo, nebuvo galimybės surengti šių metų ALLEA generalinės asamblėjos įprastu būdu.
Numatytas ALLEA metinis ataskaitinis akademijų atstovų susirinkimas-verslo susitikimas pakeistas susirašinėjimo procedūra. Iki gegužės 27 d. visos akademijos, tarp jų ir LMA prezidentas Jūras Banys, balsavo ir tvirtino ALLEA 2019–2020 m. veiklos ataskaitą ir 2020–2021 m. veiklos bei finansinį planą, naujų narių priėmimą ir išrinko 2020–2022 m. ALLEA valdybą. Taip pat akademijos buvo pakviestos pateikti klausimus, svarstytinus nuotoliniu būdu.
Generalinė asamblėja ir mokslinis simpoziumas, kuris įprastai buvo numatytas trukti dvi dienas, virtualiu būdu užtruko apie porą valandų. Nuotoliniu būdų prisijungę asamblėjoje dalyvavo 62 federacijos akademijų atstovai. ALLEA prezidentas prof. Antonijas Loprieno (Antonio Loprieno) įžangos kalboje įvertino 2019 m. gegužės 8–10 d. Šveicarijos mieste Berne vykusią generalinę asamblėja, kur buvo paminėta Europos mokslo akademijų federacijos 25-erių metų sukaktis ir surengtas mokslo simpoziumas „Mokslas ir visuomenė šiuolaikinėje Europoje“. Apibendrindamas metinę federacijos veiklą, prezidentas pažymėjo, kad paruoštos ir atspausdintos penkių projektų ataskaitos, parengti ir paskelbti trys svarbūs pareiškimai: „Genomų redagavimas augalams“, „Faktai ar melas“ ir „Sveikatos duomenų perdavimas“, aktyviai dalyvauta projekte SAPEA (Science Advice for Policy by European Academies ), kurio tikslas teikti mokslines konsultacijas Europos Komisijai ir programos „Horizontas 2020“ projekte PERITIA (Policy, Expertise and Trust, https://peritia-trust.eu/), kuriuo tiriamos sąlygos, kai žmonės pasitiki žiniomis, naudojamomis informuojant apie viešąją politiką. ALLEA pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su Pasauline jaunųjų akademija (Global Young Academy). Išsamesnės informacijos apie ALLEA veiklą galima rasti svetainėje https://allea.org/.
ALLEA prezidentas pristatydamas 2019–2021 m. finansinę federacijos situaciją pažymėjo, kad brangstant darbo jėgai, ištekliams ir paslaugoms 2019 m. panaudota daugiau lėšų nei gauta, todėl teko imti lėšų iš rezervo. Pasidžiaugta, kad atsirado Europos šalių akademijų, kurios savanoriškai šiemet rėmė ALLEA. Planuojama 2020 m. daugiau lėšų gauti iš vykdomų projektų, ypač SAPEA, o 2021-iesiems asamblėjos dalyvių paprašyta pritarti, kad akademijų įnašai būtų padidinti 5 proc.
Dvi mokslų akademijos priimtos naujomis narėmis, tai Kipro mokslo, literatūros ir meno akademija ir Vokietijos jaunoji akademija. Renkant naujus ALLEA valdybos narius iš 19 kandidatų išrinkti 11 atstovų iš Austrijos, Suomijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Olandijos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės akademijų. Pretendentų sąraše buvusiems Estijos ir Latvijos mokslų akademijų prezidentams (Lietuvos LMA užsienio nariams) Tarmui Somerei (Tarmo Soomere) ir Ojarui Sparyčiui (Ojārs Spāritis) balsų pritrūko – asamblėjoje buvo pastebėta, kad valdybos narių dauguma yra iš Vakarų Europos šalių, tai nėra gera tendencija.
Aptariant ateinančių metų strateginę perspektyvą buvo pažymėta, kad ALLEA skirs daugiau dėmesio bendradarbiavimui su mokslo, politikos ir verslo partneriais gerinti, nepriklausomai ekspertinei veiklai vykdyti ir teikti patarimų politikams, bendradarbiavimui su jaunosiomis akademijomis ir jaunaisiais akademikais, mokslinių knygų serijos leidimui ir tolesniam efektyviam SAPEA ir PERITRA projektų vykdymui.
|
Prof. Jupas Lieėsė (Joep Leerssen)

Madam de Stal kultūros vertybių premijos 2020 m. laureatu paskelbtas olandų mokslininkas prof. Jupas Lieėsė (Joep Leerssen), kuris paskaitą virtualiai perskaitys šių metų rudenį, tikslesnį laiką paskelbs ALLEA.

Gaila, bet mokslinė konferencija neįvyko ir numatytos aktualios temos bus aptartos vėliau, pasibaigus sudėtingai situacijai Europoje ir pasaulyje.

Generalinė asamblėja gavo pakvietimą iš Suomijos akademijų tarybos (Council of Finnish Academies) 2021 m. rengti Helsinkyje gegužės 5–7 d., kurios tema bus „Kartų ir disciplinų sankirta“ (Cross border between generations and disciplines).

Akad. Zenonas Dabkevičius, LMA viceprezidentas