Naujienos

Europos akademijų mokslo patariamoji taryba aptarė nacionalinių akademijų indėlį kovoje su COVID-19

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys dalyvavo Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) nepaprastajame posėdyje dėl COVID-19.  Posėdžio tikslas buvo pasidalyti patirtimi, kaip šalių akademijos prisidėjo prie kovos su pandemija, kokių veiksmų ėmėsi ir kaip joms sekėsi bendradarbiauti su šalių Vyriausybėmis. Posėdyje dalyvavo 41 atstovas iš 32 šalių mokslo akademijų. Darbas vyko grupėse. EASAC vadovas prof. Thierry Courvoisier pakvietė šalies atstovus pasirinkti norimą temą iš keturių aktualių diskusinių klausimų:
1. Akademijų darbas su visuomene pandemijos metu.
2. Mokslo mobilizavimas kovai su COVID-19.
3. Akademijų bendradarbiavimas su šalių Parlamentais ir Vyriausybėmis priimant sprendimus.
4. Globalūs reiškiniai ir akademijų atsakas (COVID-19 poveikis ir klimato kaitai).
LMA prezidentas pasirinko trečiąjį. Jis pristatė LMA bendradarbiavimą su šalies valdžios institucijomis, diskutavo su Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Estijos atstovais.
Akad. J. Banys supažindino su LMA veiklos planu pandemijos laikotarpiui. Akademija sudarė komisiją, kuri per krizę patarinėjo šalies Vyriausybei, nuolat visuomenei teikė objektyvią, moksliniais tyrimais paremtą informaciją. Geriausi šalies ekspertai – LMA nariai, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai – modeliavo situaciją, rengė informaciją apie koronavirusą, ja dalijosi su visuomene, parengė ir pristatė Vyriausybei COVID-19 matematinį modelį, leidžiantį prognozuoti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių karantino nutraukimo / pratęsimo aplinkybėmis.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys pirmos eilutės viduryje

Krizės laikotarpiu LMA  aktyviai patarinėjo Vyriausybei . Mokslininkų ir politikų bendradarbiavimas lėmė, kad šalis pasiekė puikių rezultatų – „Our World in Data“ statistikos duomenimis, esame viena daugiausia testuojančių šalių pasaulyje (1,54 testai per dieną 1 000 asmenų).
Kitų šalių mokslininkai rinkosi įvairią strategiją. Pavyzdžiui,  Danijos mokslų akademija nusprendė pandemijos klausimą palikti politikams, o šie krizės valdymą patikėjo medicinos specialistams. Analogiškai situaciją sprendė ir Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija, tačiau abiejų šalių atstovai sutiko, kad jų Vyriausybės turėjo krizės planus, kurių buvo laikytasi. Švedijos mokslininkai neturėjo vieningos nuomonės dėl viruso, todėl stengėsi šviesti visuomenę skelbdami mokslinių duomenų santraukas.
Dar įdomesne patirtimi pasidalijo Britų akademija. Didžiosios Britanijos atstovas Maikas Savadžas (Mike Savage) pripažino, kad yra nusiteikęs pesimistiškai  – šalyje buvo sudarytos trys vyriausybinio lygio komisijos, turėjusios įvertinti situaciją ir pasiūlyti mokslu pagrįstų sprendimo būdų. Komisijoms didelę įtaką darė politikai, todėl galiausiai buvo pateiktos skirtingos išvados. „Politikai kartojo mantras, kad jų sprendimai grįsti mokslu, tačiau iš tiesų taip nebuvo“, – teigė M. Savadžas. Didžiosios Britanijos atstovas išsakė nuogąstavimą, kad dėl neteisingai priimtų sprendimų, valdžios klaidų įvertinus situaciją šalyje gali būti apkaltinti ir mokslininkai. Su tuo sutiko ir kitų šalių atstovai.
Posėdyje netrūko ir optimizmo. Vokietijos mokslų akademijos „Leopoldinos“ atstovas dr. Volkeris ter Melenas (dr. Volker ter Meulen) džiaugėsi, kad akademija per krizę dirbo itin aktyviai. Jų publikuotus pranešimus apie pandemiją perspausdino Estijos laikraščiai, šalies politikai įsiklausė į mokslininkų rekomendacijas ir jas vykdė. Estijos mokslų akademija ne tik patarinėjo Vyriausybei, bet ir aktyviai rengė populiarias publikacijas visuomenei. Šveicarijos mokslų akademija sudarė komisiją, į kurią pakvietė lyderiaujančių universitetų mokslininkus ir Mokslo tarybos atstovus. Komisija prisidėjo sprendžiant šalyje kilusias problemas, aktyviai bendradarbiavo su Vyriausybe. Analogišką kelią krizei įveikti pasirinko ir Suomija. Prancūzijos ir Lenkijos mokslų akademijos pandemijos klausimus patikėjo medicinos institutams, kurie puikiai susitvarkė su užduotimi, o Lenkijos medicinos institutai netgi pradėjo vykdyti COVID-19 testavimus.
LMA prezidentas akad. J. Banys apibendrindamas posėdžio diskusijas pažymėjo, kad sprendžiant COVID-19 iššūkius išryškėjo visuomenės susipriešinimas. Visuomenė skilo į dvi grupes – karantino šalininkus ir priešininkus. Siekiant išvengti viruso aukų ir saugiai grįžti į kasdienį gyvenimą, būtina elgtis atsakingai. Todėl mokslininkų tikslas yra ir toliau teikti visuomenei objektyvią, vieningą, mokslu grįstą informaciją.

Vita Žilinskaitė, prezidento vyr. referentė